“RYTAS SU BTV”: SUREPETUOTAS GYVUMAS NEŽAVI

Laida Rytas su BTV dirba eteryje jau pora savaičių. Intencija pradėti tokį projektą vasarą mums pasirodė keistoka – kitos televizijos kaip tik karštuoju metų laiku mažina savo programinius aktyvumus, o BTV – atvirkščiai – eina prieš srovę.

Ėjimas prieš srovę yra stipriųjų privilegija. Sveikintina.

Vis užmetame akį į šią laidą, o penktadieninę pasižiūrėjome ištisai.

Čia surašysime savo įspūdžius.

Kiekviena laida prasideda nuo vinjetės.

Skurdoka. Maždaug lokalinės ar kabelinės televizijos lygis.

Arba BTV prieš metų penkiolika. Prieš tiek metų BTV, berods, ir siekė tuos šešis procentus auditorijos dydžio, kiek turi dabar.

Viskas logiška. Keliaujame laiko spirale.

Šviežiai ir simpatiškai atrodantys Gabrielė Malinauskaitė ir Martynas Vaidotas praneša, ką matysime laidoje, kada teka saulė ir pasveikina su vardadieniais. Svarbu rankomis stipriai įsikibti į mėlynos spalvos lapus ir nepamiršti kuo dažniau kilnoti akis į kamerą.

Nepamiršti, kur pati kamera, nėra sunku – viskas gerai surepetuota.

Kelionė užsienietiško muzikos kūrinėlio link.

Pašnekėjimas apie jaunatį ir spaudos apžvalga.

Pradedama nuo Lietuvos žinių. Būtų buvę keista tikėtis kažko kito. Dar ir Respublikos sukrapštyta. Lietuvos rytas? Kol kas nėra, bet tikimės sulaukti kitose apžvalgose.

Martynas Vaidotas kolegės klausia įdomu, kokiu kvailysčių šįsyk prižvejojo mūsų kolegos interneto platybėse, a? Ta proga kolegė be galo nesurepetuotai kolegos pasiteiravo Martynai, o tu mėgsti žvejoti?

Šiam atsakius teigiamai, ši teiraujasi apie didžiausią jo sugautą laimikį.

Tada kolega atsako, jog neatsimenąs, bet pratęsia mintį žaismingai: priklauso nuo to, kiek granatų įmeti į ežerą.

Nuskamba be galo nuožmiai ir netgi vyriškai.

Praktiškai, atitinka vedėjo išvaizdą.

Tačiau vedėjas prisipažino pajuokavęs.

Ačiū dievui, nes būtume patikėję.

M. Vaidotas ryžtingai nutraukia šitą militaristinį pasažą ir kviečia pasižiūrėti linksmosios rubrikėlės pavadinimu Interneto folkloras.

Rodo kinų humoro TV laidos gabalėlius.

Muzikinis vaizdo klipas.

Reklamos ir anonsų kokteilis.

Vedėjai džiugiai kviečia susipažinti su laidoje besisvečiuojančia konkursų mažoms mergaitėms organizatore, modelių studijos Mažoji Mis įkūrėja Danute Elzbergiene. M. Vaidotas sako girdėjęs, kad konkursas mažoms mergaitėms vyko neseniai ir mano, jog tai turėjo būti be proto įdomus renginys.

Ta proga esame kviečiami pasiklausyti muzikos.

Muzikos atlikėja yra didelė mergaitė Rūta Lukoševičiūtė su klipu Hello.

Klausomės.

Grįžtame į studiją, kur D. Elzbergienė pasakoja apie mažų mergaičių grožį ir talentą. Pasakojimams apie mažąsias princeses M. Vaidotas pritaria aha ir draugiškais pakikenimais.

Uždavė gerą klausimą, kam tokie konkursai aktualesni – mamytėms ar mergaitėms.

Tikslaus atsakymo neatsitiko. Verslas yra verslas. Suprantama.

Vedėjas palinkėjo sėkmės dirbant su mergaitėmis.

Muzika. InCulto, karvės ir Rimiškis.

Na, va. Pusė laidos ir ištempta.

Vedėjai anonsuoja renginius. Suasmenina informaciją įterpdami turėtų būti įspūdinga ir pan. Padainuoja vieną kitą eilutę. Laida juk pramoginė.

Esame pakviesti pasižiūrėti, ką mums paruošė BTV Žinių tarnyba.

Žinios paruošė tai, ką matėme vakar.

Dar penkios minutės pratemptos.

Reklama ir anonsai.

Martynas ir Gabrielė kviečia mus pašokti tango su Eduardu Gimenez.

Gera proga tango žingsniu pasivaikščioti prieš televizorių su kavos puodeliu.

La salida, viens, du, trys…

Po pajudėjimų Gimenez dėsto mintis apie mergaitė, kuri labai gerai mėgsta šokti tango.

Apie muchacha ir macho.

Apie malevo, kuris apgins mergaitė su peiliu.

Gimenez mus išmokys būti malevo.

Intriguoja.

Hasta manana.

Spauda. Šįkart pradedama nuo Vakaro žinių. Tęsiama Vakaro ekspresu. Toliau Šiaulių kraštas.

Lietuvos ryto vėl nebuvo.

Nepagalvokit, kad man jo labai reikia.

Šiaip įdomu. Alternatyva Labam rytui, kur Lietuvos rytas dominuoja.

Kiek energingesnis muzikos inkliuzas.

Vedėjai apžvelgia, kas birželio vienuoliktą buvo įdomaus kada nors atsitikę. Daug visokių gimusių.

Vakarykščių BTV Žinių jau anksčiau transliuotos santraukos kartojimas.

Vedėjai demonstruoja Daiktų viešbučio subtilaus dizaino ir universalios paskirties daiktus.

Plačiai skaitant ištraukas pristatomos kelios knygos. Kažkodėl tik Vagos leidyklos.

Teleparduotuvinis selektyvumas.

Vedėjai džiugiai praneša, kad valanda jau prabėgo.

Atsisveikina.

Suvaidina pabaigą su nesurepetuotu pokalbiu ne į kameras.

Nelabai įtikina…

Režisierius Remigijus Ruokis, prodiuseris Karolis Malinauskas.

Na, kaip…

Laida nelygintina su LTV Labu rytu. BTV, manau, ir pati žinojo, kad tai nelygintini objektai, o todėl ir apsidraudė, pristatydama ją pramogine.

Bet pramogos daugiau pastebėsi solidžiosios LTV Labam ryte. Nes gyvas ir nesurepetuotas pokalbis netgi nepramoginėmis temomis gali būti pramogiškesnis už negyvą pramoginėmis.

Galų gale, jeigu jau pavadinote laidą pramogine, tai čia ir turėtų būti vienas E. Gimenez arba šalia jo dar penki.

O ne informacinio srauto rytinė imitacija.

Rytas su BTV lygintinas su Pabusk su TV1, kuris TV1 eteryje išbuvo neilgai.

Neatsitiktinai…

Lyginti su Pabusk su TV1 nesunku dar ir todėl, kad prodiuseriai – tie patys.

Kaip ir rodytasis TV1 bangomis, Rytas su BTV yra suvaidinto gyvumo. Vedėjai ateina kartą per savaitę ir įrašo savo intarpus, pasako, kad bus spaudos apžvalga ir BTV Žinių blokeliai.

Ekrane dešiniajame viršutiniame kampe rodomas laikrodukas su tiksliu laiku.

Kiekvieną darbo dieną vienas vedėjų apsilanko BTV ir perskaito redaktorių išrinktas citatas iš laikraščių.

Tokiu būdu žiūrovui bandomas padaryti įspūdis, jog laida vyksta tiesiogiai.

Bet lieka snargliai – netikslios montažo žirklės, o kai kur ir išleidėjas ne visai tiksliai sinchronizuoja įrašo iš studijos pabaigą ir Spaudos apžvalgos pradžią.

Bet ir eliminavus šias klaidas vaizdelis liktų skurdokas.

Manau, kad, tarkim, 1994 metų Litpoliinter TV rytinė laida atrodė geriau.

O tiek metų praėjo.

Rytas su BTV nepridėjo televizijai ir papildomų žiūrovų.

Yra nuo 0.0 iki 0.4 reitingo procentų.

Kai LTV čia įsismarkavusi su 4.0.

uagadugu apskritai stebina, iš kur televizijose dar esama tikėjimo, kad žiūrovas yra alkanas kvailys, kiekvieną pusiau apvirtą, pusiau apkeptą mėsgabalį galintis suryti it kokį delikatesą.

Kai kanalų distanciniame pultelyje rasi dešimtis.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ROMANOVAS: ROMANTIŠKOJO HEROJAUS TRAGEDIJA AR TRIUMFAS?

Įvykių išklotinę galite rasti portaluose – smulkiai nedėstysiu.

Tik priminsiu. Vladimiras Romanovas nuėmė jau kelintą trenerį šį sezoną, o ieškodamas argumentų įsiutusius Kauno  Žalgirio gerbėjus patraukti į savo pusę, išmetė švietalą, jog Lietuvos rytas davęs jam užuominą apie tai, jog ir taip turint Eurolygą kišenėje, nėra reikalo kovoti dėl Lietuvos čempiono titulo (suprask, nuimtasis Darius Maskoliūnas irgi galėjo būti susimokęs  bei netinkamai nuteikė komandą kovai. Todėl tapo netinkamas vadovauti komandai).

Būtų keista, jei Lietuvos rytas pratylėtų, todėl V. Romanovui gręsia teismas už šmeižtą. Net jei ir buvo toks pasiūlymas, vargu, ar jis užfiksuotas priemonėmis, kurių fiksavimo rezultatą juristai pripažintų įrodymu.

Kartu J. Vainauskas nepraleido progos pašnekėti apie labai specifišką V. Romanovo vadovavimą Žalgiriui. Nereikia ir J. Vainausko. Plika akimi matomi keisti reiškiniai, panašūs į kompleksų rinkinį, kurį smulkiai išlukštentų nebent geras psichologas.

Dar ryškiau tai pastebi karštieji Žalgirio sirgaliai, po Halę nešioję plakatą su užrašu Buratiną į durnyną. Vargu ar juos galima galima pavadinti Lietuvos ryto simpatikais, nors tokiais bankininkas juos, panašu, mielai įvardintų.

Paskutinis V. Romanovo smūgis- atviras laiškas apie Jono Vainausko negerus poelgius ir intencijas stiliumi primena 19 amžiaus romantikų pamfletus, o ne kietą, šaltą ir atsargią bankininko logiką: Gerbiamas Jonai Vainauskai, perskaitęs jūsų pareiškimą negalvojau, kad man taip pasiseks. Tik dabar pagaliau supratau, kas už virvučių tampo marionetes ir rašo scenarijų teatrui, kurio scena yra visa Lietuva, o man tame virtualiame melo pasaulyje, kurį jūs kuriate, skirtas išprotėjusio Buratino vaidmuo. Visa tai daroma tam, kad apgauti žmones, kuriuos jūs laikote kvaila pilka mase ir nenešate jokios atsakomybės nei prieš Dievą, nei prieš sąžinę, kuriai jūsų kūnuose galbūt nėra ir vietos?

Tiesiai pasakysiu – uagadugu patinka tokia leksika. Ji atvira, nieko neslepianti ir š…. nemalanti.

Tai nėra dūriai iš pasalų ar gudriai suregztas intrigų tinklas, kurio autoriai šypsosi tau tiesiai į akis ir spjaudo į dūšią užkulisiuose.

Patinka bravūra, kai V. Romanovas ne vengia, o eksponuoja Buratino personažą. Nors jį, skirtingai nuo V. Romanovo interpretacijos, nepriskirčiau J. Vainausko kūrybai.

Tačiau po visa šita simpatija slypi tragedija. Vienišojo romantiško herojaus tragedija. Romantizmas neatsiejamas nuo vienišo herojaus dramos. V. Romanovas – vienas prieš visus. Prieš Lietuvos rytą ir prieš Žalgirio gerbėjus.

Padaręs mus visus šios tragedijos žiūrovais, bankininkas pasirinko sportą savo saviraiškos priemone.

Ir įžengė į sceną, skirtą komandai, o ne jos savininkui. Scenoje ryškiai degant romantiškojo herojaus tragiškai aistrai, treneriui negali likti vietos. Nebent jis – vartojant to paties V. Romanovo leksiką – kvaila pilka pelė, klusniai dėliojanti žaidėjų penketuką pagal savininko pageidavimą.

Bet net ir tokių nerandama.

Nematau šitame spektaklyje nieko teigiamo mums – krepšinio mylėtojams.  Žaidėjai be galvų gali palakstyti rungtynes-dvi, o po to juos neišvengiamai sustabdys kieta it betonas varžovų trenerio logika. Tuo, kad Žalgirio žaidimui vadovauja kapitonas, o ne savo srities profesionalas, yra rachito, o ne stiprybės požymis.

Ar galima netgi tarp geriausių trenerių pasaulyje rasti bent vieną, kuris atitiktų romantiškus V. Romanovo kanonus, pagal kuriuos komanda neturi teisės pralaimėti? Koks nors Obradovičius pagal šią logiką jau keli metai globotų Belgrado priemiesčio vaikų komandą, o ne Panathinaikos; Messina prieš porą mėnesių būtų paleistas iš Real be jokių kompensacijų, o Phil’as Jackson’as žiūrėtų krepšinį per TV imtuvą, o ne treniruotų L.A. Lakers.

Paradoksalu – Žalgirio gerbėjai ne vienus metus tyčiojosi iš J. Vainausko specifinio vadovavimo klubui stiliaus, kai per sezoną pasikeisdavo tie patys keli treneriai, kurių kaita dabar baisisi Žalgirį adoruojantys. Nesimpatiška, jei klubo vadovas yra tarsi deržimorda, priiminėjantis sprendimus ten, kur jo supratimas siekia daugių daugiausiai universalios pakraipos vadybininko lygį.

Juk kiekvienas trenerio ar didesnio kiekio žaidėjų pakeitimas vidursezonį yra taip pat ir prisipažinimas, jog tu nesugebėjai jo parinkti tinkamai.

Jei pagrindiniu argumentu tampa savininko poza, tada protas tyli.

Pridėsiu – savininko, kuriam kiekvienas nelendantis į vieną vietą, o išdėstantis tiesiai į kaktą nemalonią tiesą, tampa nemalonia rakštimi, jei ne priešu.

Visa, ką dabar matome Lietuvos krepšinyje, yra be galo necivilizuota.

Ir neperspektyvu, nes valdant autoritarams negalima jokia protinga diskusija ir pažanga.

Turime tipišką lietuvišką skylę.

Kaip ir visur… Kuo, vargu, ar galima guostis.

Share
Kategorijos:  Krepšinis, Sportas
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

“LIETUVOS RYTAS” SUSIRŪPINO TELEMETRAIS. NESISTEBIME…

Komentatorius ar komentatorė Šiaip atkreipė dėmesį į didelę medžiagą Lietuvos ryte apie telemetrinius tyrimus.

Ką manome? Visų pirma aiškai turime deklaruoti, kad  simpatija TNS Gallup nedegame. Dėl vienos paprastos priežasties – jie monopolistai. Monopolija nenatūrali – kažkada reklamos agentūros ir televizijos būtent šią sociologinių tyrimų agentūrą pasirinko telemetriniams tyrimams. Pasirinko pačios ir pasirašė atitinkamas ilgalaikes sutartis. Būdami monopolistais, jie, kaip ir LATGA-A, LRTC ar kiti į juos panašūs, nemato reikmės krutėti dėl paslaugos kokybės gerinimo. Atvirkščiai. Jie savo sotų monopolisto gyvenimą linkę daryti dar sotesniu, ne tokiems sotiems jų klientams išsukinėdami rankas dėl kainos.

Laikome absurdiška situaciją, kai toks nedidelis respondentų kiekis lemia komercinių pinigų paskirstymą televizijoms. Bet kitose šalyse jis, lyginant su tų šalių gyventojų skaičiumi, yra ne ką didesnis.

Čia labiausiai nukenčia mažosios televizijos, nes paklaida tampa bene didesnė už jų surenkamą auditoriją.

Lietuvos problema yra jos dydis. Ji tiesiog nėra pajėgi sumokėti už ženklesnį kiekį TV metrų ir, juo labiau, už dviejų, viena su kita konkuruojančių TV metrais rinką tiriančių sociologinių bendrovių tyrimus. Lietuviškas Nielsen, be abejo praverstų.  Bet jo televizijoje nėra ir nebus.

Tai, kad Lietuvos rytas atrado telemetrinių tyrimų respondentus, nematome nieko keisto. Lietuvos ryto TV dabartinis vadovas Edmundas Jakilaitis kažkada dirbo LNK naujienų tarnyboje tuo metu, kai kanalo vadovybė, nesutardama su TNS Gallup dėl šios tyrimų pirkimo, buvo savo pavaldiniams pavedusi tokių pačių respondentų ieškoti. Tai buvo seniai, bet patirtis niekur nedingsta.

Beje, abejonės tyrimais kyla įvairiose šalyse ir reguliariai. Jei netingite, paskaitykite, tarkim, apie trintis Indijoje.

Pasakysime atvirai. Tuo, kas parašyta Lietuvos ryte, žymiai labiau pasitikėtume, jei straipsnis būtų pasirodęs kokiame leidinyje, kurio ryšiais su konkrečia televizija neįtarsi. O pasirodė Lietuvos ryte, kurio dukterinei televizijai rinkoje sekasi sunkiai. Ir vėl dėl tų pačių reitingų. Pagrindiniai tyrimus kritikuojantys pašnekovai straipsnyje – Lietuvos ryto TV vadovas Edmundas Jakilaitis, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir LNK vadovė Zita Sarakienė. Šias televizijas šiuo metu jungia vienas bruožas –  visoms joms reitingų parapijoje norėtųsi atrodyti geriau, todėl jų vadovai ir negali šnekėti kitaip, nei šneka. Tuo tarpu necituojama rinkos lyderės TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Matyt, nepasakė arba nebūtų pasakiusi to, ko Lietuvos rytui reikėjo (beje, manome, kad protinga žurnalistė Audronė Urbonaitė be didelio malonumo šiandien savo straipsnio redakciją perskaitė laikraštyje).

Rašinyje ne kartą eksponuota nuomone apie tai, kad Lietuvos žiūrovai yra žymiai išmintingesni, nei rodo reitingai, leiskite netikėti. Tarkim, uagadugu tikrai skaito protingesni, bet nedrįstume pagal juos spręsti apie visos Lietuvos lygį. Pasakysime blogiau – manome, kad tas lygis yra nedaug ką pažengęs į priekį nuo Žemaitės laikų. Taip, miestiečių daug daugiau, bet jie – ne urbanistinio, o naivaus valstietiško mentaliteto, sunkiai įkertančio painesnes urbanistinės kultūros konstrukcijas. Lietuvos rytas neturėtų tuo stebėtis – juk pats reguliariai stebisi Seimo rinkimų rezultatais – ne TNS Gallup Seimą renka.

Todėl populiarios televizijos ir neturi pagrindo būti kitokios, nei yra. Tie keli procentai kitų junkitės kabelį ar žiūrėkit palydovą.

Taip, nenatūralieji monopolistai TNS Gallup yra slunkiai, besivartantys riebaluose ir nepakeliantys piršto, o todėl verti visapusiškos kritikos ir aktyvaus daužymo į jų storą pasturgalį. O geriausiai būtų, kad jiems atsirastų konkurencija.

Bet kol jos nėra, geriau rinkoje bent jau tokia tingi ir negabi tvarka, nei chaosas.

Share
Kategorijos:  Foto, Konsumerika, Rinka, Technologijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

NAUJAS BTV SEZONAS: KANALAS PUOSELĖJA ILGAMETES LTV TRADICIJAS

BTV pranešė visgi pradėsianti naują sezoną.

Rašome visgi, nes nebuvo jokio savireklaminio apšildymo. Panašu į neišvengiamą pareigą, o ne ugningą energijos pliūpsnį.

Televizija visų pirma didžiuojasi laidomis, kurios jau kelintą ar kelioliktą sezoną grįžta į eterį ir turi savo nuolatinius žiūrovus bei profesionalius kūrėjus, o ne naujais projektais.

Su tais nuolatiniais žiūrovais yra atsitikusi rimta problema – jų permanentiškai mažėja. O todėl ir didžiuotis tarsi ir nebūtų kuo.

Visos komercinės televizijos per paskutinius keletą metų yra praradusios žiūrovų, bet BTV neprilygs niekas. Dar 2001-aisiais, jau praėjus nemažai laiko nuo tada, kai televizijoje neliko ne tik Arūno Valinsko komandos, bet ir ilgamečio BTV vadovo Gintaro Songailos, kanalas stabiliai rinkdavo apie 17 procentų auditorijos dalies.

O po to atėjo didysis nuopuolis. BTV akcijas iš Lietuvos miškuose ir giriose pasiklydusio lenkų Polsat perpirko  Bronislovo Lubio Achema.

Rezultatas – šiuo metu BTV auditorija kritusi dvigubai. Svyravimas apie 8-9 procentus.

Trąšų gamyklos rinkodara televizijai netiko. Michailo Garberio radijo vadybos žinios – juo labiau.

Dabartinio BTV vadovo Romo Mirono ne televizijos žmogumi nepavadinsi. Ilgai dirbta LTV komercijos direktoriumi, po to vadovauta Lietuvos ryto prodiuserių firmai Spaudos televizijaiAchemos struktūroje jis pavaldus tikram žiniasklaidos ir politikos dinozaurui Vytautui Kvietkauskui. Bronislovas Lubys visuomet vertino žmones su ryšiais aukštuose valdžios ešelonuose. Jo verslo sėkmės laidas didele dalimi paremtas šių ryšių tamprumu.

Panašu, kad šiame gerai sumegztame tamprių ryšių, gerų vyrų ir naudingų žmonių voratinklyje kažkur toli pasimeta tai, kas televizijoje svarbiausia – jos žiūrimumas.

Šiandienykštė BTV apeliuoja į tradicijų puoselėjimą, perimamumą ir ilgametystę. Tiesa, tai labiau LRT, o ne BTV tradicijos. Ilgamečiai LRT darbuotojai R. Mironas ir V. Kvietkauskas duoda darbo ilgamečiams LRT darbuotojams Henrikui Vaitiekūnui, Algimantai Žukauskienei, Danutei Jakubėnienei, Laimai Kybartienei, Arvydui Ilginiui. Savi saviems. Patyrę žmonės renkasi. Gražu.

Tiesa, yra ir kitko. Tarkim, ilgametis Spaudos televizijos vadovas Romas Mironas duoda darbo ilgamečiui Spaudos televizijos darbuotojui Rimui Bružui, kurio paslaugų šį sezoną neprireikė Lietuvos televizijai. Irgi gražu. Žmogus žmogui turi padėt.

R. Bružas tęs LTV pradėtą dokumentinių filmų ciklą, kuris BTV vadinsis Valstybės kelias. O dar sakoma, kad komercinės televizijos nebūtų pajėgios vykdyti Lietuvos televizijai įstatymu deleguojamų visuomeninių funkcijų. Reikia misijos? Prašom Valstybės kelią. Be jokio įstatymo.

Ne pirmą kartą bandomi reanimuoti Gimnazistai. Tikimės, kad naujasis reanimobilis bus šiuolaikiškai sukomplektuotas.

BTV spaudos pranešime naujiena laikoma didelės teleparduotuvės vardu Šeštadienio rytas išplėtimas į sekmadienį.

Bet tikros naujienos yra dvi. Tai TV žurnalas „Grožis ir estetika“, vedamas aktorės Eglės Jackaitės. Laidos kūrėjai žada, kad kalbės apie grožį ir sveikatingumą paprastai – laidoje bus nedaug užuominų apie aukštąją madą ar ligas. Diskusijose studijoje ir reportažuose bus pasakojama apie Lietuvos grožio industriją, sveikatingumo centrus, kas mėnesį laidoje vyks kirpėjų, visažistų, masažuotojų konkursai ir laida Geras laikas, kur jauni ir žingeidūs vedėjai – Indrė Pivoraitė, Dovilė Zlatkauskaitė ir Darius Labutis – šių dienų kalba bandys svarstyti, ką vaikai žino apie tėvus ir tėvai – apie vaikus, kaip skiriasi kartų vertybės, muzika ir mityba, kodėl nesutariam dėl tokios daugybės temų – nuo batų raištelių iki Tėvynės sąvokos.

Geri vyrai BTV vadovybėje suteikė eterio šansą asmeniniame gyvenime pasimetusiai Eglei Jackaitei. Dar kartą gražu. Katutės.

Norėtume būti optimistiški, bet skepsiui nuteikia šių laidų nugrūdimas į menkai žiūrovo dėmesio maloninamą šeštadienio rytą.

Tokios tos naujienos iš BTV.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo – tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

“LIETUVOS RYTO” TV: TAS ŽMOGIŠKAS NORAS ATRODYTI GRAŽIAU, NEI ESI

Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena pradėjo skelbti televizijos Interaktyvioji GALA TV reitingus. Kuo daugiau duomenų, tuo geriau besidomintiems TV rinka. Tas tiesa.

Tačiau turime įtarimų, kad ne dėl mūsų praturtinimo žiniomis TV antena stengiasi. Tikroji priežastis, berods, ta, kad  Lietuvos ryto TV auditorijos dalis tarp  Interaktyviosios GALA klientų sudaro net 4.3 proc., kai TNS Gallup rodo tik 1.9 proc.

"LIETUVOS RYTO" TV: TAS ŽMOGIŠKAS NORAS ATRODYTI GRAŽIAU, NEI ESI

Visa tai suprantama ir lengvai paaiškinama. Interaktyvioji GALA platinama internetu. Interneto vartotojų daugiausiai – didmiesčiuose.

Dar daugiau. Tai nėra standartiniai žiūrovai. Jie labiausiai išsilavinę, žingeidūs, būtent tokiems daugiausiai reikia nišinių kanalų. Todėl Interaktyviosios GALA duomenys rodo keliskart geresnius nišinių kanalų rezultatus ir gerokai sumažėjusį LNK ir TV3 žiūrėjimą, nei visos Lietuvos gyventojus tirianti TNS Gallup.

Vedami žingeidumo jie įsijungia ir mažiau populiarius kanalus. Tarp jų ir Lietuvos ryto TV.

Lietuvos ryto prekės ženklas TV stočiai ne tik nepadėjo, bet gal būt ir sutrukdė siekti populiarumo tarp masinės TV auditorijos, kuriai Lietuvos rytas gal ir nėra tuščias fonetinis sąskambis, bet nėra ir duona kasdienė. Kaip TV3 ar LNK. Be to, tarsi pavirtindama savo indentitetą, TV stotis reikšmingu ir geriausiu laiku tinklelyje išafišuotu savo programos segmentu apeliuoja į protingesnio, smalsesnio, informacinio mentaliteto žiūrovo sąmonę. O jų nedaug. Jie – niša.

Susitarkime dėl kriterijų. uagadugu nepavartojo komplimento. Protingas komercinis TV kanalas yra ne tas, kuris rodo programą protingam žiūrovui, o tas, kurio programos rodymas atsiperka jo savininkui.

Galima iš aukšto žiūrėti į LNK ar TV3, vadinti jų laidas debiliškomis, bet kol jas žiūrės tie kiti, kurie ne niša, tol tos televizijos ir bus protingos.

Einantys prieš srovę bus neprotingi optimistai – nišos didintojai. O ne sėkmingi verslininkai.

Tiesa, kai niša stipriai padidėja, ji tampa ne niša. Ir tada protingi tampa tie, kurie dirba protingam žiūrovui. Bet čia jau stebuklinės pasakos objektas.

Dar kartą susitarkime dėl kriterijų. uagadugu nenori pasakyti, kad debiliškų laidų rodymas automatiškai daro tave populiarų. Didelę dalį Lietuvos ryto TV laidų intelektualai vadins debiliškomis, bet dėl to kanalas nepopuliarėja. Tie 1.9 proc. nerodo jokios pažangos, lyginant su pirmtaku – 5 kanalu.

Kiek tu to veidrodėlio neprašytum.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , ,

APIE PIRKĖJUS IŠ “TOS PUSĖS” PAGAL B. LUBĮ

Delfi patalpino platų interviu su Bronislovu Lubiu. Pavadinimas B.Lubys įspėja: Rusijos pinigai veržiasi į mūsų žiniasklaidą akcentuoja, kad ši tema buvo pagrindinė. Anaiptol. Žiniasklaida – tik nedidelis interviu fragmentas. Bet pasirodė svarbiausias Delfi. uagadugu taip pat.

Radome mažiausiai porą įdomių aspektų. Iš interviu galima padaryti išvadą, kad rusų verslo emisarai zuja tarp lietuviškų žiniasklaidos koncernų ir veda derybas dėl spaudos, televizijos, radijo įmonių pirkimo: Bus blogai, jei savo žiniasklaidą imsime pardavinėti tiems, kuriuos du dešimtmečius kritikavome. Tai ne tik „Lietuvos ryto“ akcijų klausimas: problema yra daug didesnio masto. Šiandien yra ir daugiau pasiūlymų parduoti žiniasklaidos priemones, sklindančių iš tos pusės. (…) Savininkai daro įtaką jos turiniui, o derybų, kurios gali baigtis savininkų pasikeitimu, šiandien yra daugiau nei mano minėtas „Lietuvos ryto“ atvejis. (…) Nesakyčiau, kad tie pinigai mėgina ateiti masiškai, bet galiu patvirtinti, kad noro tikrai esama. Nes aš asmeniškai sulaukiau pasiūlymo iš potencialių pirkėjų.

Šnekėdamas apie tą pusę B. Lubys galėjo turėti omeny tik Rusiją, juolab, kad įpynė į šitą kontekstą ir Lietuvos rytą, po Snoro atėjimo į akcininkų gretas taip pat panašiai minimą. Gali būti, kad užuomina apie Lietuvos rytą tos pusės kontekste labai svarbi B. Lubiui, ne kartą kentėjusiam aštrius užsipuolimus Lietuvos ryto puslapiuose.

Lietuvos ryto surusinimas naudingas ir Delfi. Tarp portalų vyksta arši kova dėl auditorijos. Konkurento pateikimas rusiškame fone mažina jo patikimumą tarp skaitytojų.

Tačiau ar įtarimai, kad rinka juda į rytus, turi realaus pagrindo? Matyt, turi. Braška bene visi. Jei netgi skandinaviškas žiniasklaidos kapitalas traukiasi iš Baltijos šalių, reiškia popieriai prasti. O vietinių žiniasklaidos magnatų kišenės visai negilios. Kodėl jų vietos neužimti rusiškiesiems?

Juolab, kad jie nuolat bandė tai padaryti ir iki krizės. Nemanau, kad B. Lubį rusai aplankė pirmą kartą.

Visokio plauko pirkėjai pas jį turėtų lankytis dažnai. Ironiška, bet vieni jų galėjo būti to paties Lietuvos ryto žmonės.

Kas liečia B. Lubio žiniasklaidos turtus, tai laikraštis laikraščiu,- jis nors ir menkai perkamas, bet bent jau dažnai cituojamas ir perspausdinamas, tačiau daug kas gūžčioja pečiais, niekaip neįmindami mįslės, kam B. Lubiui reikalinga televizija. BTV yra leisgyvis rinkos žaidėjas, kurio auditorija per aštuonis metus nukrito dvigubai. Tie gūžčiojantys, matyt, pas jį ir lankosi. Vis nori teisybę sužinoti. Nes jei gerą arklį laikai pusbadžiu, kaimynui dėsningai kyla klausimas, ar ne pigiai parduodamas.

B. Lubys užsimena apie kažkokį daugmaž pozityviai dirbantį holdingą. Žodis holdingas įgijo daug reikšmių trumpoje atkurtos Lietuvos nepriklausomybės verslo istorijoje. Viena jų gali būti ir nomenklatūros prieglauda.

Daugmaž pozityvi.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

“SNORO” INJEKCIJA Į UAB “LIETUVOS RYTAS”: VĖJAS Į BURES AR SKYLIŲ LOPYMAS?

UAB Snoro media investicijos tapus, kaip teigia Snoro spaudos pranešimas, didžiausia UAB „Lietuvos rytas” akcininke, valdančia 34 proc. įmonės įstatinio kapitalo, kyla įvairių minčių.

Epitetu didžiausia pabrėžęs savo svarbą tarp akcininkų, bankas skuba atsiriboti nuo užuominų apie turinio valdymą- Būdami nauju UAB „Lietuvos rytas” akcininku finansiškai sustiprinsime bendrovę. Būtent finansiškai, o ne kitaip. Tokia oficiali deklaracija.

Neabejotinai ant žemų instinktų parazituojanti sąmokslo teorija paklaustų, ką kita bankas parašytų, jei intencijos būtų kitokios.

Pažvelgus į banko Stebėtojų tarybos sąrašėlį nejučia pradedi galvoti apie didelę šalį rytuose. Kokia ten nepriklausoma žiniasklaida, visi žinome.

Bankas rašo, kad UAB Snoro media investicijos perka naujai išleidžiamas akcijas. Tai reiškia, kad nei Gedvydas Vainauskas, nei smulkesni akcininkai iš žaidimo neišeina. Jie tik mainais į finansinę injekciją sumažina savo įtaką bendrovės valdyme. Senieji akcininkai laimi galimybę vaisingai vystytis dabar, bet nukentės ateityje- gaus mažesnius dividendus.

Fausto ir šėtono sandėris pagal Goethe.

UAB “Lietuvos rytas” pastaruosius kelis metus investavo į porą didelių žiniasklaidos projektų. Tai interneto portalas ir televizija. Pinigai, investuoti į pirmąjį, jei dar negrįžo, tai grįš, nes projektas turi didelę auditoriją. Tačiau televizija turėjo tapti tikru slibinu, ryjančiu ne tik mis rinkimuose dalyvaujančias mergeles, bet ir pinigus. Pabrėšiu, labai didelius pinigus. Nes televizija iki pelnų turi suvalgyti daugiausiai lėšų iš visų žiniasklaidos rūšių. Tai ne pavieniai milijonai, o dešimtys.

Pagrindinė sąlyga, kad šie pinigai grįžtų, yra auditorijos dydis. Nėra žiūrovų, nėra ir reklamos pajamų. Nepadės net ir didžiojo brolio rinkodaros parama, jei televizija turi tik 1.7 proc. auditorijos dalies (TV antena, 2009 m., Nr. 25) bendrame Lietuvos žiūrovų pyrage.  Ne daugiau, nei jos pirmtakė – Penktas kanalas. Bet pirmtakės išlaidos buvo gerokai mažesnės.

Lietuvos ryto TV šį sezoną turėjo žymiai ambicingesnius tikslus, nei Penktas kanalas. Nacionalinio kanalo ambicijos labai daug kainuoja.

Panašu, kad išlaidų našta buvo per sunki. O dar ir krizė.

Banko teiginį sustiprinsime bendrovę ir sudarysime geras sąlygas didinti bendrovės, o tuo pačiu ir mūsų investicijos vertę, galima interpretuoti siaurai – t.y. kaip skolų padengimą ar piniginių srautų sutvarkymą ir plačiau – kaip injekciją į bendrovės vystymą.

Jei teisingas pirmas atsakymas – tada didesnių permainų rinkoje tikėtis neverta. Snoro investicija leis bendrovei lengviau kvėpuoti ir tiek.

Bet jei antras – galima laukti pokyčių. Dideli pinigai gali sukelti didelį vėją.

Ypač tada, kai kiti jų stokoja.

Share
Kategorijos:  Rinka
Žymos: , , , , , , ,

LKL TV TEISĖS – SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

LKL TV TEISĖS - SPORTO MAGNATŲ RANKOSE LKL TV TEISĖS - SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

Šviežia informacija, kad LKL kitą sezoną transliuos Sport 1 ir Lietuvos ryto TV stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Paskutinius šešis ar septynis sezonus LKL tėvonija buvo LTV, todėl buvome įpratę šiame kanale laukti rungtynių šeštadienį po keturių, o grandų – Žalgirio ir Lietuvos ryto susitikimų prieš Panoramą.

Tačiau dabar pasiektas sandėris yra geras visoms šalims. Lietuvos televizijai, kuri netransliuos mažo populiarumo LKL rungtynių (kiek daugiau žiūrovų rinkdavo tik minėtos Žalgirio ir Lietuvos ryto rungtynės, o kiti klubai susilaukdavo 2-3 procentų reitingo, kai tuo metu rodomi komercinių televizijų filmų ar serialų kartojimai būdavo dvigubai geriau žiūrimi); Lietuvos ryto TV ir Sport 1, nes joms tie 2-3 proc. bus kosminis pasiekimas; LKL, nes jos rungtynių bus transliuojama ne tik daugiau, bet ir geresniu laiku; žiūrovai galintys tas dvi televizijas matyti, nes dėl jų ir viena ir kita televizija kovos ragais ir nagais – t.y. darys specialias apžvalgines laidas, pertraukas užpildydama ne Aerodromo ir Klausimėlio televata, o kokybišku krepšinio turiniu.

Pralaimės kaimų, mažesnių miestelių žiūrovai, kurių didžioji dalis nemato nei vienos, nei kitos televizijos, o Sport 1 atveju – tie miestų gyventojai, kurie nėra kabelinių televizijų klientai bei neturi skaitmeninių imtuvų.

Tačiau būtent šias aplinkybes išnaudos ir vienas, ir kitas kanalas, plėsdamas savo žiūrėjimo zonas. Rinkai skaitmenizuojantis, jų žiūrėjimo geografinė zona tik plėsis. Sporto žiūrovas labai lojalus – jeigu jo gyvenamojoje vietoje atsiranda galimybė žiūrėti jam patinkančias rungtynes, jis trūks plyš tai padarys – t.y. nusipirks imtuvą, anteną ar įsives kabelinę. O tai reiškia, kad konkretus kanalas atsiras distanciniame pultelyje, kuriuo naudojasi ne tik sporto fanatikas, bet ir visa šeima.

Priminsiu, kad šitą sporto tramplino taktiką prieš gerus penkiolika metų naudojo BTV. Tiesa, tikruoju tramplinu tapo ne LKL, o meksikietiškos muilo operos, bet krepšinis irgi svariai prisidėjo prie BTV populiarėjimo.

Kad LKL televizijos teisės atiteko būtent Sport 1 ir Lietuvos ryto TV, irgi natūralu. Pirmąją valdo UAB Sporto komunikacijos, kurios 51 proc. savo ruožtu priklauso Ūkio banko investicinei grupei, siejamai su Vladimiru Romanovu, o UAB “Lietuvos ryto” televizija 100 proc. savininkė yra UAB Lietuvos rytas, neatsiejama nuo Gedvydo Vainausko. Pastarojo didžioji pasija yra Lietuvos ryto krepšinio klubas, o Vladimiras Romanovas ką tik tapo Kauno Žalgirio savininku.

Taigi, procesas dėsningas. Didžiausių, įtakingiausių Lietuvos krepšinio klubų savininkai tapo ir žmonėmis, vienaip ar kitaip įtakosiančiais LKL sklaidą Lietuvoje.

Abejoju, ar tai išeis į sveikatą mažesniems klubams.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Laidos, Personalijos, Sportas, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,
BROWSE

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD