KOMENTATORIAUS RUBRIKA: RIMAS BRUŽAS APIE “SAVAITĖS ATGARSIUS”

Pasaulis šiaušiasi nuo įvykių Pakistane, o LTV “Savaitės atgarsiai” sugeba transliuoti “aktualią diskusiją” apie popiežių su S.Tamkevičium ir J.Komaru, kuriam Skaityti toliau »

Share
Kategorijos:  Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , ,

“EUROVIZIJA”: MASALSKIS VALDO!

"EUROVIZIJA": MASALSKIS VALDO!

Evelina Sašenko © LRT

Man buvo visai įdomus šių metų Eurovizijos finalas.

Nepaisant to, kad transliuotas ketvirtadienį, o ne šeštadienį – dieną, žiūrovo smegeninėje tradiciškai besiasocijuojančią su Eurovizija.

LTV yra narsi televizija. Ji drąsiai imasi keisti žiūrovo įpročius ir įvedinėja Skaityti toliau »

Share
Kategorijos:  Konsumerika, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , ,

LTV: DAILUSIS ČIUOŽIMAS PAPJOVĖ LTV REITINGUS

Dailusis čiuožimas ir taip žiūrovų nelepinamai LTV kiša koją. Bene visą Europos dailiojo čiuožimo čempionatą transliuojanti LTV bent jau pirmosiomis dienomis Skaityti toliau »

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Rinka, Sportas
Žymos: , , , , , , , , ,

LIETUVA: DALIS LIETUVOS VIETOJ “LIETUVOS TV” 2 MATYS “LIETUVOS RYTO” TV

LIETUVA: DALIS LIETUVOS VIETOJ "LIETUVOS TV" 2 MATYS "LIETUVOS RYTO" TV

Edmundas Jakilaitis © Lietuvos ryto TV

lrytas.lt drėbtelėjo, kad „Lietuvos ryto“ televizija laimėjo Radijo ir televizijos komisijos skelbtą konkursą dėl analoginės transliacijos išplėtimo. Netrukus dar septyni šalies regionai galės matyti „Lietuvos ryto“ televiziją analoginiu būdu. Šie transliacijos pasikeitimai turėtų būti įgyvendinti per savaitę ir padidinti kanalo potencialią auditoriją 40 procentų.

Ta proga Edmundas Jakilaitis džiaugiasi, kad beveik visa Lietuva dabar galės nemokamai stebėti svarbiausias šalies krepšinio ir futbolo varžybas, susipažins su išsamiausiomis šalyje informacinėmis laidomis ir, žinoma, ilsėsis žiūrėdami naudingas pramogines laidas bei dokumentinius filmus.

Pradžiugintieji Lietuvos ryto televiziją matys: 44 TV kanalu Panevėžio regione, 23 TV kanalu Tauragės regione, 27 TV kanalu Utenos regione, 30 TV kanalu Telšių regione, 56 TV kanalu Marijampolės regione, 54 TV kanalu Klaipėdos krašte ir 40 TV kanalu Šiaulių regione.

Lietuvos ryto TV ryžtasi analoginėms transliacijoms, nors 2012 metais tokio signalo TV eteryje neliks.

Televizija neturi kada laukti skaitmeninės aušros.

Iki tol gali ir saulėlydis nutikti.

Jos formatas geriausiu rodymo laiku panašėja į nacionalinių transliuotojų – esama autorinių laidų, nemažas informacijos srautas, šiokia tokia pigiena filmuose ir dokumentikoje.

Tačiau, jei televizijos fiziškai nemato, gali į jos kokybę investuoti, kiek nori – rezultato nebus.

O nacionalinio transliuotojo ambicijos yra brangios.

Tai yra viena priežasčių, kodėl pernai televizija patyrė 8.7 milijono litų nuostolio.

Bet ryžtasi dar didesnėms analoginio transliavimo išlaidoms.

Kad šios būtų rezultatyvios pajamomis.

Man ši taktika simpatiškesnė, nei, tarkim, Baltijos televizijos savininkų, kur į kanalą investicijų apskritai nesimato.

Televizijos juk tręšti nereikia – ji, kaip varnalėša – augs dievulio padedama…

O nuostolis – vis tiek 5 milijonai.

Įdėmiai seksime reitingų išklotines – ar krustels kanalo žiūrėjimo kreivė.  Žiūrovai, manau, dar nebus perreguliavę TV imtuvų ir kanalas atras savo mygtuką distanciniame pultelyje.

Tik, bijau, nebus jis nei pirmoje, nei antroje mygtukų eilutėje.

Tai svarbu.

Todėl nei Baltijos televizijai, nei Pervyj Baltijskij kanalui pradėti drebėti iš baimės – dar anksti.

Įdomus niuansas, kuriame atsiras įžvelgsiančių neatsitiktinę įvykių grandinę.

Lietuvos ryto TV bus transliuojama LTV2 naudotais dažniais, kurių taupymo sumetimais atsisakė LRT vadovybė.

Nors galėjo pataupyti ir kitur…

Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , ,

LNK VADINS SAVO LAIDĄ “KVIEČIU ŠOKTI”

LNK savo eilinio spaudos pranešimo pavadinimu viešina naujo šokių megaprojekto pavadinimą. Tai – Kviečiu šokti.

Paraštėse paviešinsime, ką girdėjome LRT koridoriuose.

LRT neviešų žinių agentūra praneša, kad LNK buvo pasiūliusi Nacionaliniam transliuotojui sandėrį – pirkti savo naujajai laidai kultinės LTV laidos Lietuvos šokių dešimtukas pavadinimą.

Neviešų žinių agentūra lemtingą derybų akimirką nesiklausė pokalbio prie LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio durų, todėl priežasčių, kodėl verslas nepradėjo suktis, nežinome.

Jei būtų pradėjęs – šokių projektų kovos intriga dar labiau aštrėtų. Atsirastų papildomų pranašumų LNK. Ne vienas žiūrovas žiūrėtų šį projektą, o ne Šok su manimi vien iš sentimento pirmajam Lietuvoje šokių projektui.

Gal TV3 reiktų pasidomėti?

Šiaip ar taip, jeigu toje pačioje studijoje filmuoji, tą pačią kūrybinę grupę iš rankos maitini, gali ir pavadinimą turėti. Tarkim, Šok su manimi. Lietuvos šokių dešimtukas.

Kaip ir natūralu.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

APKLAUSA: 68 PROCENTAI “UAGADUGU” SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?

Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.

Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.

Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.

Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.

Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.

Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).

Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname  – 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).

Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.

Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.

Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.

Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.

Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…

Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…

Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?

APKLAUSA: 68 PROCENTAI "UAGADUGU" SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Iš uagadugu archyvo

Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.

Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.

O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.

Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.

Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.

Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.

Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.

Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.

Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.

Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.

Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.

Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms –  įvairaus plauko menininkų sąjungoms.

Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi. 

Share
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Laidos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PREZIDENTĖS VYRIAUSIOJO PATARĖJO LRT VIZIJA

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai).

Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių. Tai, ką kitas pasakytu vienu trumpu sakiniu, L. Balsys išplečia į sudėtingus periodus ir papuošia barokine gražbylystės ornamentika (kokie nors piktesni blogeriai tai pavadintų tuščiakalbyste). Tarsi vingiuojantis upelis L. Balsio mintis vėl ir vėl grįžta nuo ko prasidėjo…

Prezidentės patarėjas galėtų būti geras radijo didžėjus. Manau, kad, esant reikalui, užimtų valandą eterio be pauzių kalbėdamas vien tik su savimi. Pašnekovų neprireiktų. Ta proga išguldžiau tekstą neredaguodamas.

Cituojamoje Žiniasklaidos anatomijos laidoje be vedėjo Dainiaus Radzevičiaus dalyvavo buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, filosofas Krescencijus Stoškus.

Jų minčių čia neiššifravome ne tik todėl, kad Linas Balsys juos savo gražbylyste akivaizdžiai nustelbė – paprasčiausiai Prezidentės patarėjo mintys, skirtingai nuo kitų pašnekovų, atstovauja valią. O valia formuos LRT ateitį.

O uagadugu jas komentuos.

Prezidentė iškėlė tokią mintį, kad dabartinėje informacijos rinkoje situacija yra tokia dramatiška ir gal būt šiek tiek pavojinga ir gali atsitikti taip, kad Nacionalinis transliuotojas ir liks vienintelis transliuotojas, kuris gins viešą interesą ir būtent išeinant iš to yra tas Prezidentės nusiteikimas inicijuoti ir įstatymo pataisas LRT, stiprinti Nacionalinį transliuotoją, garantuoti jo finansavimą ir padaryti taip, kad jis iš tiesų atspindėtų viešą interesą ir visuomenės lūkesčius. Tai čia tas procesas, kuris prasidėjo ir, tikiuosi, Prezidentės iniciatyva bus palaikyta ir gal būt greitu laiku atsiras ir darbo grupė, kuri kartu su Seimu ir visomis suinteresuotomis pusėmis tą darbą pradėsime daryti.

Mums nėra aišku, ką Prezidentė vadina dramatizmu dabartinėje informacijos rinkoje, bet dramatišką atjautą atsiradusiam dramatizmui įvertinome. Arčiausiai tos dramos tarsi būtų Lietuvos ryto akcininkų sudėties pasikeitimas ar Bronislovo Lubio viešoje erdvėje išsakytos mintys apie rytų kapitalo domėjimąsi lietuviška žiniasklaida. Sakydamas rytai, B. Lubys turėjo omeny ne kinus ar arabus.

Tuo tarpu, kai dėl paties transliuotojo ir jo problemų, tai, aišku, būtų galima daug ir išsamiai kalbėti apie įvairius būdus, apie struktūras, apie, jeigu laidoje bus laiko, galėčiau užsiminti ir apie Belgijos pavyzdį, bet pirminė idėja ir uždavinys yra tas, kad reikia turėti visų pirma kriterijus, strategiją plačiąja prasme, kultūros strategiją Lietuvos ir per tai susiformuoti uždavinius nacionaliniam transliuotojui. Juk iš tiesų, kai kalbama apie politinį interesą, labai dažna populiari frazė – reikia apsaugoti nuo politinio intereso, bet reikia pagalvoti, kas yra tas politinis interesas – jeigu politinis interesas visų politinių jėgų bus tai, kad būtų viešas, nepriklausomas, geras laidas gaminantis nacionalinis transliuotojas ir ginantis viešąji interesą, tai už tokį politinį interesą, aš manau, pasisakys visi. Jeigu tai interesas, nuo kurio reikėtų apsaugoti, tai interesas, įtakotas komercinių interesų, politizuotų, komercializuotų grupuočių – gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių. Tai štai, turint tokią skaidrumo idėją, pabandykim tą idėją įgyvendinti, jau kai kalbėsim apie tarybos darbą, apie sandarą, struktūrą ir apskritai, kaip tas mechanizmas galėtų veikti. o dar tik norėčiau pasakyti vieną trumpą frazę iš savo asmeninės patirties, kadangi ten teko praleisti 27 metus toj įstaigoj ir visą laiką žinojau, kas vyksta iš apačios – iš apačios visą laiką buvo žmonių nepasitenkinimas, nuoskauda, kad jiems neskiriama dėmesio, kad su jais nesitariama, kad jie, kūrėjai, praktiškai nelaikomi žmonėmis – tai iš tiesų ir finansiškai, ir morališkai, ir kitaip. Tai, patikėkit, tos nuotaikos, kai grįždavau ir iš Briuselio, su kolegomis bendraudavau,- jos niekur nėra išnykusios – ir dabar aš jas matau.

Savąją politinio intereso sampratos išvinguriavimą LRT atžvilgiu L. Balsys vadina skaidrumo idėja. Tiesiog įdomu, kaip politinis interesas paversti nacionalinį transliuotoją ginančiu viešą interesą bus atsietas nuo siauro intereso tam transliuotojui daryti politiškai konjunktūrinę įtaką? Jei dabar gal būt ir toj pačioj taryboj yra žmonės, kurie turi savų interesų – komercinių ir politinių, tai kokia garantija, kad jų nebus kitoje? Įdomūs L. Balsio postringavimai apie apačią. Jeigu apačiai neįtiko nė vienas viršininkas, kuris buvo LRT, gal apačia dėl permanentinės revoliucinės situacijos Konarskio gatvėje tegu pradeda kaltinti save?

(apie reklamą) Tur būt, ne iš gero gyvenimo – tas reklamos mažėjimas yra ir dabartinėje, paskutinėje įstatymo redakcijoje, beje, kad visai išnyks, nėra numatyta, bet gal būt reikia ir pataisyti įstatymą, kad reklama visai išnyktų, nes ir Prezidentės nuomone reiktų stengtis garantuot finansavimą be reklamos, nes iš tiesų reklama sukelia ir tą priklausomybę ir nepasitenkinimą tarp žiūrovų.(…) Žinoma bet kuris LRT administracijos vadovas (…) pasakys, kad be reklamos mes neišgyvensime, nes tai yra mūsų pajamų šaltinis (…) Apie tai ir eina kalba – rasti būdų, kad valstybė kažkokiu būdu…, o gal komerciniai transliuotojai sutiktų kompensuoti nacionaliniam transliuotojui, yra įvairių idėjų, kurias čia galima išmesti į viešumą, bet iš tiesų jos reikalauja viešo svarstymo ir konkrečių sprendimų, bet idėja, pats, kaip principas, kad neturėtų būti reklamos, kad nacionalinis transliuotojas turėtų būti laisvas be reklamos ir tuo pačiu nuo komercinio intereso – čia labai sveika idėja.

Požiūris aiškus. Galimybė užsidirbti suponuoja stengimąsi, kad tos reklamos būtų kuo daugiau. Kad būtų reklamos, reikia daryti laidas ne intelektualų nišai, o visiems. Kiek tu vilko nešersi, jis vis tiek į mišką žiūrės. Todėl vilką reikia nudaigoti. Tik ar pavyks? Daug buvo norėjusių.

Gerbiamas K. Stoškus pasakė daug gerų dalykų ir atsimenu per susitikimą su Prezidente jis irgi labai gerai kalbėjo ir daug konstruktyvių dalykų pasakė. Dėl politikų atstovavimo – na, galėčiau pateikti šitokį Belgijos pavyzdį, kuri neblogai pažįstu – jis gali kai ką ir panervuoti, bet įneš pozityvios ugnies į diskusiją. Iš pradžių Belgija nusprendė panaikinti abonentinį mokestį 2002 metais, o tuos pinigus toliau rinkti ir skirti vaikų darželiams ir kitoms socialinėms reikmėms, t.y. mokesčio piliečiai neatsisakė tiktai nusprendė – nebe radiją ir televiziją išlaikyti, o daug geresniems tikslams. O radijas ir televizija, pavyzdžiui, yra prancūziškosios dalies ir Flandrijos, du visiškai atskiri visuomeniniai transliuotojai dėl politinių motyvų, bet, pavyzdžiui, pracūziškojoj daly irgi yra vadinamoji Taryba. Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama. Olandakalbė dalis Flandrijoje padarė šiek tiek dar kitaip, bet irgi gerai – pas juos visuomeninis transliuotojas valdomas kaip įmonės taryba ir tokiu būdu Taryba su administracija pasirašo kontraktą penkeriems metams ir kontrakte numato viską, kokios bus programos, kiek joms bus skirta finansavimo ir numato bonusus – jeigu misija vykdoma gerai, jie patys gaus daugiau pinigų ir problema išsisprendžia automatiškai.

Frankofoniško pavyzdžio įdiegimas į Lietuvos dirvą reikštų tiesioginę politikų įtaką Nacionaliniam transliuotojui. Bet dabar LRT nepriklausomybė nuo politikos yra tiktai deklaruojama. Geriau jau būti priklausomu viešai, nei paslėptai. Įdomu, kad čia dingtų Prezidentūros įtaka. Flandriškas pavyzdys malonesnis akiai.

Nacionalinio visuomeninio transliuotojų viena iš funkcijų yra skatinti ir politinę diskusiją tarp kitų ir nešti šviečiamąją misiją, čia visa tai yra (…) buvo užsiminta apie tą žurnalistų balsą valdant arba dalyvaujant įstaigos gyvenime. Buvo laikas, kai tas balsas buvo stiprus, tai buvo laikas, kai nacionalinis transliuotojas irgi kovojo už nepriklausomybę, kolektyvas buvo kietas, kaip kumštis, ir, na, iš tiesų padėjo padaryti tai, kas buvo padaryta Lietuvos nepriklausomybei. Bet visi dirbo etatiniai darbuotojai, buvo sistema, kaip ten dirbi, ką darai ir buvo mechanizmas, kaip tą balsą išgirsti. Paskui buvo metas, kai visi buvo išvaryti, atleisti ir tas metas, bijau, tebesitęsia iki šiol, nes iš tiesų iki šiol daugumas žmonių nedirba LRT – jie tiesiog turi kontraktus ir autorines sutartis – jie dirba gatvėj, šiandien jis dirba LRT, o gal tuo pat metu jis dirba TV3-juose, gal ir į Žinių radiją atbėga, visur apibėga ir nebėra to balso – tiesiog iš esmės negali būt. Aš visą laiką klausdavau, pamenu, buvo ne viena reformų grupė – kaip šioje įstaigoje daryti karjerą. Ateina jaunas žmogus – klaip čia pas jus daroma karjera. Vidmantas (Valiušaitis) minėjo vokiška pavyzdį – ten aišku, kaip daroma karjera – po trijų metų pereini į tą lygį, po to tampi vyriausiuoju redaktoriumi, paskui vyresniuoju korespondentu arba atbulai – aišku, kas vyksta, gal netgi per daug aišku vokiškame variante. Pas mus iš vis nėra jokio varianto taip, kaip yra dabar. Jeigu gražinsim vėl, kad Nacionalinis transliuotojas taptų profesionalumo etalonu, jeigu žmonės ten formuosis ir nepabėgs iš ten… Dabar susitinku daug gerų bičiulių nuo senų laikų gatvėse vaikščiojančių – jie sako, o, aš dabar dirbu TV3-juose, o aš LNK, kaip mums gerai. Man labai gaila, kad jie nedirba LRT, nes ten nebeliko, visi išsilakstė paprasčiausiai. Dėl to, kad nėra sistemos, jų nieks ten nebelaiko, buvo metas, kai visi buvo išvaryti. Reiktų daryti viską, kad tegu būna mažas LRT, tegu būna finansavimo, kiek yra, bet jis bus profesionalumo etalonas ir tada, kai žmonės ten ras profesinį interesą, jie ras būdų, kaip tai pasakyti tarybai. Taryba su jais bendraus.(…) Paprasta vadyba – nėra taip blogai ir pagal dabartinį įstatymą – yra Taryba lyg toksai stogas, yra administracinė taryba, kuri daro tokius darbelius, kurių neišmano ten, kurios neišmano Taryba, (…), jinai numatyta įstatyme – tai gal čia tik vienas žingsnis iki to kontrakto, apie kurį aš kalbėjau.

Na, va, pagaliau atsiskleidė. Iš riebios eurobiurokratų sostinės Briuselio atvykęs L. Balsys nori grąžinti LRT į jam įprastus rėmus, prieš 27 metus rastus darbinantis dar J. Januičio vadovaujamoje televizijoje. Rėmai buvo riebūs. Tikra Bonanza. Daug redakcijų, žmonės metų metus darantys karjerą nuo TV kūrybos pameistrio iki meistro ir vadovo. Nes, kai tu esi vadovas, tau iškart, automatiškai nusišypsos Mūza, gims daugiau idėjų ir tu sukursi geresnį kūrinį.

Tarsi kūrėjui reiktų svajoti apie karjerą. Jei turi gerų idėjų, jos turėtų būti realizuojamos nepriklausomai nuo tavo laiptelio ant karjerinės piramidės, kuri taip svarbi Prezidentės patarėjui, aukščio. Mokesčių mokėtojas, pasirodo, turi sumokėti už kažkieno norą daryti karjerą. O ne kūrybą.

Mums pasirodė įdomios L. Balsio mintys apie etaloną – LRT. Keistos mintys. Etalonu Nacionalinis transliuotojas nustojo būti dar gerokai prieš tai, kai visi buvo išvaryti, atleisti.  Kažkodėl dar 1993 metais LTV visi laikė etalonu, o vakarais, namie žiūrėjo ORT. O 1996-aisiais visi, matyt, vis dar etalonu laikydami Nacionalinį transliuotoją, staiga šast ir persimetė žiūrėti LNK. Blogai su tuo etalonu. Ypač kai etalono sąvoką pats sau ir pritaikai.

Taip ir įsivaizduoju Liną Balsį, pabaigusį karjerą Prezidentūroje, karjeriškai įsiplantavusį į reformuotą, sočią, karjerinę TV ministeriją, pilną mielų jo akiai etaloninių telebiurokratų. Tvarka ir ramybė. Iki pensijos.

uagadugu, būdami skrupulingais mokesčių mokėtojais, tikisi, kad tokia LRT nėra Prezidentės vizija.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Nuklausiau, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD