SU KUO VALGOMA TAIKA?
Štai popiežiaus Pranciškaus kalbos fragmentas per karo metines: “Būkime arti kankintų Ukrainos žmonių, kurie ir toliau kenčia ir leiskime sau paklausti savęs: ar viskas buvo padaryta, kad sustabdytumėte karą? Aš kreipiuosi į tuos, kurie turi valdžią tautoms, kad galėtų prisiimti konkretų įsipareigojimą nutraukti konfliktą, pasiekti paliaubas ir pradėti taikos derybas. Tai, kas pastatyta ant griuvėsių, niekada nebus tikra pergalė.”
Iškilūs žodžiai. Popiežius yra ilgą gyvenimą nugyvenęs gerbtinas žmogus. Sunku ginčytis. Tiesa, labai susišaukia su ta taikos samprata, apie kurią nuolat šneka Rusijos politikai ir diplomatai. Nes taika dabar, užgrobus penktadalį Ukrainos, o ne rytoj, kai Ukraina atsikariaus savo teritoriją, yra didžiausia Rusijos siekiamybė. Putinas dėl šitos taikos netgi JAV baigia deginti visus savo ilgamečius agentus-
“The New York Times”, “The Washington Post”, nešneku apie Kremliaus interesų lobisto, su D. Trumpu siejamo D. Simes įkurtą “National Interest” jau keli mėnesiai yra pilni straipsnių apie būtinybę siekti kompromiso kare (beje, „National Interest“ netgi garbūs Lietuvos istorikai a la Algimantas Kasparavičius nesidrovi su pagarba minėti viešuose pasisakymuose). Aišku, tai taika Ukrainos teritorijos sąskaita. Taip vadinamas Kinijos taikos planas, ar greičiau, principų rinkinukas, taip pat pučia į tą pačią dūdą.
Manyčiau, kad ir pas mus turėtų rastis tokių “taikos balandžių”. Žodis “taika” yra be galo taurus ir jį parankiau vartoti, nei, tarkim, junginį „Rusiją karui išprovokavo Ukraina“ . Ne tik V. Orbanas Vengrijoje, bei jo austriški prieteliai (teisus buvo J. Hašekas, “Šveike” smagiai išjuokęs šių dviejų tautų “imperinę didybę”), bet ir bet kuris politikos nusmurgėlis ir marginalas mūsuose gali nusidažyti tauria spalva sapaliodamas apie „taiką“. B. Obama, štai, netgi Nobelio premiją gavo ant jos važiuodamas. Nupušę leftistiniai švedų profesoriai, žiū, gal ir V. Orbanui tokią išskirs galutinai susipainioję vertybėse. Beje, su Orbanu aukščiau minėtas popiežius greitai turėtų susitikti. Matyt, svarstys „taikos“ klausimus.
Prie “taikos” dažnai derinamas kitas žodis – “protingas”. “Protinga taika”. Taigi galí sau tūlas pasirodyti ir nedurnai solidus, ir dar toks civilizuotai, bei politkorektiškai nekonfliktiškas. Ne koks ten “prietranka, kursai dėl kiekvienos smulkmenos į atlapus užsiputojęs kimba”.
“Protingos taikos” definicija patinka didelei daliai Europos visuomenių ir jų interesus atstovaujančių politikų. Įdomu, ar lietuviai, latviai ir estai politikai nebijos pasirodyti tokiais “provincialiais prietrankomis”? Ar kam nors giliamintiškai minint žodį “taika” nesidrovės paprašyti patikslinimo- “kuri čia”?
Nes, štai, prieš kurį laiką aukščiausiasis Lietuvos pareigūnas Gitanas Nausėda brigados kontekste sakė taip: “Tai skambėtų įžeidžiamai, jeigu mes dabar pradėtume abejoti Vokietijos – mūsų partnerio, NATO partnerio – pasirengimu mus ginti arba reaguoti, jeigu užsidegtų tos raudonosios lemputės.” Čia kuria prasme “Įžeidžiamai”? Kad Vokietija bus “įžeista”? O grynai techninis klausimas- pažeidžiamais būti geriau, nei “įžeidžiančiais”?
Kažkaip A. Mickevičiaus “Vėlines” prisiminiau. Ten yra pasažas apie provincialą lietuvį, į Varšuvą atvažiavusį su vietiniais “dendžiais” pabendrauti.
Yra toks rusakalbis informacijos šaltinis, kuris vadinasi „General SVR“. SVR lietuviškai pažodžiui yra Išorinės žvalgybos tarnyba. Šis šaltinis skelbia tokius unikaliai „intymius“ duomenis, susijusius su aukščiausiais Kremliaus ešelonais, kad dauguma, o tarp jų ir aš, buvo linkę nepasitikėti jų autentiškumu. Tačiau tos žvalgybos vadas, V. Putinui labai artimas žmogus pavarde S. Naryškinas savo pasisakyme propagandistui V. Solovjovui patvirtino, kad iš jo aplinkos yra pabėgęs išdavikas generolas, tai… Tai jau netgi „Newsweek“ jį pradėjo cituoti. O „General SVR“ skelbia, kad 2014 metais, kai rusų „žalieji žmogeliukai“ jau buvo Kryme, V. Putinas davė įsakymą „pasitraukti, jei Ukraina priešinsis“. Tačiau Ukraina nesipriešino, nes A. Merkel ir B. Obama kategoriškai prašė neeskaluoti konflikto dėl „taikos“. Ir Ukraina pasitraukė, pastačiusi šiaip jau be galo neryžtingą ir pilką Kremliaus žmogelį į jam nejaukią padėtį, kurioje beliko paskelbti Krymą Rusijos dalimi.
Ko nepadarysi dėl tos „protingos taikos“…
Turint omeny didelę “protingos taikos” varianto tikimybę, keistos atrodo visos mūsų pastangos puoselėti savo šalį. Mūsų unitazai kur kas brangesni, nei ukrainiečių. Gal geriau iškart grįžti prie lauko išviečių, o ne gražius kotedžus statinėti, nes po penkių metų jų niekam nereiks. Noriu pasakyti, kotedžų. Išvietes vartos kerzus pasiraitoję.
Apgailetinas, isvietes vertas karo propagavimas. Geda.