KAS YRA NUOŠIRDUS SPORTINIS NACIONALIZMAS?
Šį kartą nukrypsime nuo televizinio uagadugu rašinėjimo ir panirsime į tikro bloginimo malonumus. Tikri blogeriai, kaip žinia, aprašinėja viską, kas juos supa. Na, tokia šiuolaikinė ekshibicionizmo forma, mutavusi nuo televizinės realybės šou formos per blogus link feisbukavimo ir tviteriavimo.
Tai štai, vakar vakare apturėjome keturias krepšinio satisfakcijas ir porą žemų instinktų pliūpsnių, apie ką dabar su jumis ir pasidalinsiu. Kaip žinia, kiekviename tikrame lietuvyje snaudžia nacionalizmo bacila, kuri, priklausomai nuo individo polinkių, pasireiškia atvira arba užslėpta forma. Man ji pasireiškia atvira sporto sirgimo forma. Žiūrėdamas sporto rungtynes, matuoju jų rezultatą tik pagal lietuvišką kampą.
Užtat vakar labai patiko, kad Eurolygoje pralaimėjo Madrido Real. Todėl, kad Ettore Messina vadovaujamoje komandoje vis mažiau vietos lieka Rimantui Kaukėnui ir Dariušui Lavrinovičiui. Štai vakarykštėse rungtynėse jie žaidė vos po keturias minutes. Antrame kėlinyje lietuviai apskritai nepasirodė. Užtat aikštėje siautėte siautėjo (su klaidomis ir ne tokiu jau lengvu bardakėliu…) Marko Jaric ir Ante Tomic. Vienas ir kitas pasirodė Real komandoje vidursezonyje ir išstūmė lietuvius iš pagrindinės sudėties. Nebūčiau linkęs tautiečių kaltinti – jeigu Tomic yra iš tiesų labai sparčiai progresuojantis kroatų centras (nors ir per silpnas fiziškai) ir Dariušo Lavrinovičiaus prastos gynybos kontekste kartais sublizga, tai Messinos simpatija be galo dažnai klystančiam, bet daugiausiai Real komandoje (virš 30 minučių per rungtynes) žaidžiančiam Jaric yra keistoka. Todėl nuo antro kėlinio be abejonių sirgau už Barcelona ir buvau be galo patenkintas, kai jie laimėjo. Manau, kad būsiu priverstas Barceloną palaikyti ir vėliau.
Labai daug malonumo patyriau, kad Asseco Prokom laimėjo prieš Olympiacos. Pastarojoje žaidžia Linas Kleiza, kuriam garbės ir taip pakanka. Užtat lenkų komandą treniruoja Tomas Pačėsas. Pastarojo asmenybė uagadugu labai imponuoja. Kaip žmogaus, kuris Lietuvoje buvo pastebimas tik paraštėse, bet, nepaisant to, pasiekė daugiau, nei daugumas tradiciškai favorizuojamų krepšinio žmonių. Kai visi klykė, jog nėra kam rinktinėje įžaidinėti kamuolį, T. Pačėso niekas nepastebėdavo. Nežiūrint į tai, kad šis būdavo pripažįstamas vienu naudingiausiu Eurolygos savaitės žaidėju. Bet kur jau čia – kažkokia Lenkija… Štai, jeigu kokiam graikų klube būtų žaidęs – kad ir antros lygos, tada būtų pasiekimas. T. Pačėso pavardė nebuvo linksniuojama potencialių kandidatų sąrašuose, kai buvo renkami Lietuvos rinktinės treneriai. Gerbiu Ramūną Butautą ar Kęstutį Kemzūrą, tačiau nė vienas jų nebuvo treniravęs Eurolygos klubo. O Pačėsas treniruoja. Ir, beje, labai sėkmingai – tik pora Lietuvos trenerių iki šiol buvo užsikabaroję iki ketvirtfinalio aukštumų. Ar daug Lietuvos trenerių gali pasigirti pergale prieš to paties E. Messinos treniruojamas komandas? O T. Pačėsas gali…
Mane tiesiog pribloškia Lietuvos krepšinio profesionalų siauras horizontas – kažkada vienam treneriui buvo per prastas tas pats R. Kaukėnas, nors italų krepšinio analitikai šį jau tada vadino europietiškuoju Stocktonu. Kažkoks Stocktonas. Baikit, nežinom tokio…
Dabar man labai įdomu, ar kas bent jau seka, kaip europietiškose nacionalinėse lygose sekasi jauniems lietuviams – štai, neseniai pastebėjau, kad lietuvis Tautvydas Lydeka, žaidžiantis Italijos NGC Cantu, jau yra pagrindinio penketuko narys. O Lietuvoj ar žaidė? Na, ne – tik kažkokiam nušiurusiam NCAA… Aiškus atvejis…
Na, bet nušokom nuo temos. Man patiko, kad pralaimėjo Maskvos CSKA. Šiuo atveju lietuviškas kampas labiau prieštaringas, nes CSKA gretose žaidžia Ramūnas Šiškauskas. Tiesa, nežaidžia rinktinėje, todėl nėra mums toks simpatiškas ir gražus. Rusai jau dabar ruošiasi triumfališkai savo pergalei didžiajame ketverto finale. Finalinės rungtynės vyks gegužės 9 dieną. Jaučiate? uagadugu yra estetai ir mums tiesiog nepatinka tokios tiesios ir niekuo nepridengtos dedikacijos. Patiktų rafinuotesni metodai.
Mažiausiai mums imponavo serbų Partizan pergalė prieš žydų Maccabi. Serbų trenerio arogantiškas požiūris į Lietuvos ryto komandą paliko bjaurų pėdsaką uagadugu sieloje. Antra vertus, nevirškiname ir Maccabi. Nes šie prieš porą metų negailestingai iš savo gretų švystelėjo Simą Jasaitį.
ir mums patinka, kad uagadugu yra estetai… 😉
Tautvydas Lydeka niekad nežaidė NCAA, kiek pamenu. Iš LKAL išvažiavo į Ukrainą, kai dar tai nebuvo madinga, vėliau žaidė Olandijoj, Graikijoj, Bosnijoj ir Hercegovinoj. Ir, jeigu neklystu, kažkuriais metais buvo įtrauktas į antrą rinktinę 🙂
Aha. Čia suklydau.
Labai keistai palyginti Pačėsas ir Kleiza. Linui ale garbės ir taip užtenka, dėl to mes už Tomą. 😀 Juokinga.
Partizan yra Partizan, jie bent supranta kas yra krepšinis. Tai ne visokie “treneriai” Messinos ir Obradovičiai, kuriems reik žaidėjų, jų netenkina kad reik lipdyti komandą iš to ką turi.
nu ir nuomone tavo nemalonus autoriau…absoliutus subjektyvumas… partizan pergale mum labai imponuoja…
nes jie nugalejo maccabi
nes jie jauni
nes jie serbai ir zaidzia savo salies komandoje.
o kaukenas ir lavrikas nezaide nes nenusipelne, ne be reikalo sakoma kad pralaimi treneris, o laimi komanda…todel jam ir spresti
Šiek tiek nusivažiavęs tekstas, juk ir Šiškauskas nežaidžia jau seniai rinktinėje, o kad svečiuose pralaimėjo tai nieko blogo, tiek ir CSKA, tiek ir Olympiacos komandoms, žinoma reikia būti už lietuvius… Bent jau man nesuprantami buvo Messinos veiksmai,kai vieną žaidėją, kuris pelno nedaugiau nei Kaukėnas laiko 30 min, o Kaukėnas tuo metu pasirodo tik pradžioje, kai nepagauna kelių, nesąmoningų pasų…
Visgi partizanas šiemet rodo, kad pinigai nesvarbiausia ir jie yra šaunuoliai, nors ir pralaimės prieš Maccabi.
Uz Partizan. Bo serbu treneris nedaug ir suklydo (lryto atzvilgiu).
Susumavus abu macus.