uagadugu

Burkina Fase matau per Express palydovą rodomą rusų sporto kanalą ir čia užtikau Gomelskių dinastijos atstovo Vladimiro Gomelskio komentuojamą Europos vyrų krepšinio čempionatą. Patiko. Gerai jis tai daro. Lyginant su mūsiškio Petrausko pseudoelegantiška maniera, tai tiesiog prašmatnus, gilus komentavimas. Su detaliu krepšinio pažinojimu, sveika ironija, geru humoro pojūčiu.

Kai ką nurašiau, žiūrėdamas rungtynes su ispanais. Dabar įvairiais kampais ieškoma priežasčių, kas, kur, kodėl ir kaip atsitiko su mūsų krepšiniu, todėl šviežias, objektyvus ir labai konkrečiai mėsinėjantis žvilgsnis nepakenks.

Prieš rungtynes: Lietuva – Europos krepšinio grandas. Jei jie šiandien nelaimės – neturės net teorinių galimybių patekti į tolimesnes varžybas. Ir tai tie patys lietuviai, kurie dar visai neseniai buvo ir Europos čempionai, iškovodavo medalius bene visose olimpiadose. Krepšinis Lietuvoje – tradiciškai stipri sporto šaka, nacionalinis sportas.

Pirmasis kėlinys: Aš nesitikiu lietuvių pergalės. Tai, kaip jie žaidžia čempionate, man nepatinka. Gaila jų ir tuo pačiu matosi, kad komanda čia atvažiavo nepasiruošusi. Visų pirma fiziškai ir antra – psichologiškai.

Lietuviai apvylė, nors mane ir būtų sudėtinga apkaltinti simpatijų trūkumu šiai komandai. Visuomet sirgau už Rusiją, o jau po to iškart už Lietuvą. Labai jau daug mano šeimoje sąsąjų su lietuvišku krepšiniu.

Petravičius – geriausias Lietuvos rinktinėje pagal rezultatyvumą, atkovotus kamuolius, kitus rodiklius. Tiesiog to nepakanka, kad Lietuva laimėtų. Didžiausia Lietuvos rinktinės problema – gynėjų-žvaigždžių, kurie čia neatvažiavo dėl įvairių priežasčių, nebuvimas – Macijauskas, Jasikevičius, Kaukėnas, o pridurkite prie jų ir puolėją Šiškauską ir pasidaro aišku, kad esant šiems vaikinams, aikštelėje atsirastų įvairumo.

Jomantas. Žinote, jaunas žmogus išėjo į aikštelę ir jis nežino, ką toje aikštelėje gali nuveikti. Jis padarė du neteisingus sprendimus puolime ir štai dabar jo užduotis laikyti Navaro iki kamuolio gavimo, bet tai nereiškia, kad šiam gavus kamuolį, jį reikia mušti per kepenis – krepšinis ne boksas.

Aukščiau visų virš lanko – Javtokas, o viskas baigiasi tuo, kad jis gauna baudą. Iš pirmo karto, Robertai, reikia įmesti – antri kartai krepšinyje yra laimės, sėkmės reikalas…

Na, kas čia dabar? Minutės paprašė Lietuvos rinktinės treneris Butautas. Esu tos nuomonės, kad treneriui visuomet yra apie ką pasišnekėti su žaidėjais, bet šiuo konkrečiu atveju pertraukėlė buvo naudingesnė ispanų treneriui. Pagal taisykles pirmoje rungtynių dalyje per abu kėlinius treneris gali paimti tris minutės pertraukėles, gal antrame ketvirtyje jų visų prireiks, o dabar…

Ar žinote, kurią baudą įmetė Robertas Javtokas? Antrą. Iki šios baudos jis buvo įmetęs vieną iš dešimties. Na, štai ir trečia. Dvylika iš trijų – 25 procentai. Šaunu…

Antras kėlinys: Žingsniai. Vidutiniškai kartą per rungtynes žingsnių taisyklę pažeidžia Dariušas Lavrinovičius. Nesvarbu, už kurią komandą bežaistų…

Na, štai, vėl švieslentė rodo kaprizus. Bet neelektroniniai muzikos instrumentai – būgnai kaprizų neturi. Lietuviški būgnai. Neatsimenu iš kurios dainos čia pacituosiu – būgnai buvo prasti, o būgnininkas – dievas. Na, tikėsimės, kad šie lietuviški būgnininkai savo komandai padeda…

Kartais savo judesių užmoju Gasolis primena Sabonį. Neprasta paralelė. Bet tik kartais…

Tritaškį bando mesti Javtokas! O kas jam leido? Javtokas ir treniruotėse įmeta vieną tritaškį iš dešimties…

Antrą kartą noriu padaryti pastabą. Aš jau ir užvakar dariau pastabą Kalniečiui – nejaugi kairiąja ranka negalima dar kartą sumušti kamuolį į grindis ir tik tada suktis – tada nebus šito prarasto kamuolio!

Minutės pertraukėlės prašo Butautas. Sakiau dar pirmojoje ketvirtyje apie bereikalingą minutę – dabar visų trijų prireiktų taip vystantis įvykiams. Nesupratau. Staiga nutrynė viską nuo lentelės. Gal jis čia norėjo žaidėjams pasakyti, kad taip nereikia daryti?

Na, štai, Dariušas. Žiūri, laukia kol atsidengs Petravičius. Petravičius neatsidengė. Marijono prastas startinis greitis.

Kleiza. Šio vaikino tokios alkūnės, kad geriau nesusitikti.

Mačiulis nusprendė, kad jis gali mesti. Mesti tai mesti. Bet, štai, įmesti…

Petravičius. Atkovojo kamuolį ir nuskubėjo į puolimą. O jo komandos draugai, matydami, kad centras stengiasi, neapdovanoja jo kamuoliu.

Lukauskis. Kšyštofas Lavrinovičius perdavė Lukauskiui kamuolį, o Lukauskis be periferinio regėjimo – tokią sienelę jam Lavrinovičius pastatė – kokią dvejukę buvo galima sužaisti! Lukauskis net minties neturėjo perduoti kamuolį komandos draugui, kuris po sienelės teisingai veržėsi link krepšio.

Per pertrauką: Lietuvos rinktinės problema buvo akivaizdi viso čempionato metu – nėra šioje komandoje gero įžaidėjo. Mantas Kalnietis – per jaunas ir nepatyręs, nors neabejotinai perspektyvus. O visi kiti – ne tai, kad nieko neatlieka – jie, be abejo, stengiasi, tik naudos iš šito nėra jokios.

Trečias kėlinys: Jūs įsivaizduojate, dabar įžaidėjas – Lukauskis! Visiškai nebūdingas šiam jaunam žmogui vaidmuo.

Bauda Delininkaičiui. Gražūs jo sportbačiai.

Kas čia driblinguoja? Mačiulis. Tik jo tokia maniera – kai jis valdo kamuolį kairiąja ranka (o Mačiulis dešiniarankis), jo dešinioji alkūnė nukreipta tiesiai varžovui į nosį. Ašku, jei šis šalia.

Visai nukabino nosis lietuviai. Visai. Norėtųsi pasakyti jų adresu kažką gero, už kažką pagirti, na, gyriau Kalnietį ir viskas… Visais kitais krepšinio meno aspektais lietuviai nenudžiugino ir visų pirma savo sirgalių. Lietuviai kovoja, bet prarasta viskas, išskyrus garbę. Vaikinai išsaugokite savo krepšinio garbę, parodykite,kad jūs mokate žaisti krepšinį. Juk mokate. Kad ir šio mačo pirmame kėlinyje. Ir visa tai kažkur dingo. Pirmu klasės požymiu yra stabilumas. Stabilumo lietuviai nerodo. Nei viename, nei kitame aikštelės gale. Ir viską nurašyti tik lyderio nebuvimui, tik tam, kad komandoje nėra įžaidėjo, kuris galėtų suderinti atakas, negalima. Aš retai peikiu trenerius, bet tai, kokią komanda atvežė Ramūnas Butautas į Lenkiją, tai… Tai ne Lietuvos komanda, tai aiškus trenerio brokas. Fiziškai komanda nėra pasiruošusi, ispanai – pasiruošę. Ispanai bėga, šokinėja, ginasi ir dvikovose vienas prieš vieną dažniausiai laimi. Lietuviai nebėga, o šokinėja iš jų tik tie, kurie šokinėja.

Vienu šuoliu viską reikėjo daryti, Robertai, vienu! Juk aišku, kad po to blokuos! Po Gasoliu nusileido ant kojų, pradėjo daryti apgaulingus judesius galva ir gavo bloką.

Ne. Nei iki sirenos, nei po jos lietuviai nieko negali padaryti. Jie ne eina link suolelio, o tiesiog brenda.

Ketvirtas kėlinys: Delikačiai Delininkaitis įmetė kamuolį…

Dariušai, lankas buvo už pusantro metro! Už pusantro metro! Tai jau visos komandos nuotaika…

Petravičius prie teisėjo, prašom, priėjo ir pradėjo pasakoti anekdotus. Sprendžiant iš šypsenų, teisėjui anekdotas patiko. Nes abu pradėjo juoktis.

Petravičius Gasolio prie krepšio neprileido, bet tas nelabai ir stengėsi…

Kas čia dabar? Delininkaitis nė vieno perdavimo negali padaryti aukštiems žaidėjams. Jomantas įmetė. Delininkaitis pakėlė ranką, tarsi sakydamas – ačiū, sužaidėm.

Dariušai! Ne, Dariušai! Šalia du maži gynėjai. Arba mesk kamuolį arba kelk į viršų.

Kategorijos:  Krepšinis, Sportas

Tags: Artūras Jomantas, Arvydas Macijauskas, Arvydas Sabonis, Dariušas lavrinovičius, Jonas Mačiulis, Krepšinis, Lietuvos krepšinio rinktinė, Linas Kleiza, Mantas Kalnietis, Marijonas Petravičius, Mindaugas Lukauskis, Navarro, Pau Gasol, Ramūnas Butautas, Ramūnas Šiškauskas, Rimantas Kaukėnas, Robertas Javtokas, Robertas Petrauskas, Šarūnas Jasikevičius, Sportas, Tomas Delininkaitis, Vladimiras Gomelskis