BRONISLOVAS LUBYS APIE PIRKĖJUS IŠ “TOS PUSĖS”
Delfi patalpino platų interviu su Bronislovu Lubiu. Pavadinimas B.Lubys įspėja: Rusijos pinigai veržiasi į mūsų žiniasklaidą akcentuoja, kad ši tema buvo pagrindinė. Anaiptol. Žiniasklaida – tik nedidelis interviu fragmentas. Bet pasirodė svarbiausias Delfi. uagadugu taip pat.
Radome mažiausiai porą įdomių aspektų. Iš interviu galima padaryti išvadą, kad rusų verslo emisarai zuja tarp lietuviškų žiniasklaidos koncernų ir veda derybas dėl spaudos, televizijos, radijo įmonių pirkimo: Bus blogai, jei savo žiniasklaidą imsime pardavinėti tiems, kuriuos du dešimtmečius kritikavome. Tai ne tik „Lietuvos ryto“ akcijų klausimas: problema yra daug didesnio masto. Šiandien yra ir daugiau pasiūlymų parduoti žiniasklaidos priemones, sklindančių iš tos pusės. (…) Savininkai daro įtaką jos turiniui, o derybų, kurios gali baigtis savininkų pasikeitimu, šiandien yra daugiau nei mano minėtas „Lietuvos ryto“ atvejis. (…) Nesakyčiau, kad tie pinigai mėgina ateiti masiškai, bet galiu patvirtinti, kad noro tikrai esama. Nes aš asmeniškai sulaukiau pasiūlymo iš potencialių pirkėjų.
Šnekėdamas apie tą pusę B. Lubys galėjo turėti omeny tik Rusiją, juolab, kad įpynė į šitą kontekstą ir Lietuvos rytą, po Snoro atėjimo į akcininkų gretas taip pat panašiai minimą. Gali būti, kad užuomina apie Lietuvos rytą tos pusės kontekste labai svarbi B. Lubiui, ne kartą kentėjusiam aštrius užsipuolimus Lietuvos ryto puslapiuose.
Lietuvos ryto surusinimas naudingas ir Delfi. Tarp portalų vyksta arši kova dėl auditorijos. Konkurento pateikimas rusiškame fone mažina jo patikimumą tarp skaitytojų.
Tačiau ar įtarimai, kad rinka juda į rytus, turi realaus pagrindo? Matyt, turi. Braška bene visi. Jei netgi skandinaviškas žiniasklaidos kapitalas traukiasi iš Baltijos šalių, reiškia popieriai prasti. O vietinių žiniasklaidos magnatų kišenės visai negilios. Kodėl jų vietos neužimti rusiškiesiems?
Juolab, kad jie nuolat bandė tai padaryti ir iki krizės. Nemanau, kad B. Lubį rusai aplankė pirmą kartą.
Visokio plauko pirkėjai pas jį turėtų lankytis dažnai. Ironiška, bet vieni jų galėjo būti to paties Lietuvos ryto žmonės.
Kas liečia B. Lubio žiniasklaidos turtus, tai laikraštis laikraščiu,- jis nors ir menkai perkamas, bet bent jau dažnai cituojamas ir perspausdinamas, tačiau daug kas gūžčioja pečiais, niekaip neįmindami mįslės, kam B. Lubiui reikalinga televizija. BTV yra leisgyvis rinkos žaidėjas, kurio auditorija per aštuonis metus nukrito dvigubai. Tie gūžčiojantys, matyt, pas jį ir lankosi. Vis nori teisybę sužinoti. Nes jei gerą arklį laikai pusbadžiu, kaimynui dėsningai kyla klausimas, ar ne pigiai parduodamas.
B. Lubys užsimena apie kažkokį daugmaž pozityviai dirbantį holdingą. Žodis holdingas įgijo daug reikšmių trumpoje atkurtos Lietuvos nepriklausomybės verslo istorijoje. Viena jų gali būti ir nomenklatūros prieglauda.
Daugmaž pozityvi.
Nezinojau, kad Lubys valdo BTV, na ir kas kad neziurima televizija svarbu valdo viena is ziniasklaidos priemoniu.. jam tai svarbiausia..