LKL TV TEISĖS – SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

LKL TV TEISĖS - SPORTO MAGNATŲ RANKOSE LKL TV TEISĖS - SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

Šviežia informacija, kad LKL kitą sezoną transliuos Sport 1 ir Lietuvos ryto TV stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Paskutinius šešis ar septynis sezonus LKL tėvonija buvo LTV, todėl buvome įpratę šiame kanale laukti rungtynių šeštadienį po keturių, o grandų – Žalgirio ir Lietuvos ryto susitikimų prieš Panoramą.

Tačiau dabar pasiektas sandėris yra geras visoms šalims. Lietuvos televizijai, kuri netransliuos mažo populiarumo LKL rungtynių (kiek daugiau žiūrovų rinkdavo tik minėtos Žalgirio ir Lietuvos ryto rungtynės, o kiti klubai susilaukdavo 2-3 procentų reitingo, kai tuo metu rodomi komercinių televizijų filmų ar serialų kartojimai būdavo dvigubai geriau žiūrimi); Lietuvos ryto TV ir Sport 1, nes joms tie 2-3 proc. bus kosminis pasiekimas; LKL, nes jos rungtynių bus transliuojama ne tik daugiau, bet ir geresniu laiku; žiūrovai galintys tas dvi televizijas matyti, nes dėl jų ir viena ir kita televizija kovos ragais ir nagais – t.y. darys specialias apžvalgines laidas, pertraukas užpildydama ne Aerodromo ir Klausimėlio televata, o kokybišku krepšinio turiniu.

Pralaimės kaimų, mažesnių miestelių žiūrovai, kurių didžioji dalis nemato nei vienos, nei kitos televizijos, o Sport 1 atveju – tie miestų gyventojai, kurie nėra kabelinių televizijų klientai bei neturi skaitmeninių imtuvų.

Tačiau būtent šias aplinkybes išnaudos ir vienas, ir kitas kanalas, plėsdamas savo žiūrėjimo zonas. Rinkai skaitmenizuojantis, jų žiūrėjimo geografinė zona tik plėsis. Sporto žiūrovas labai lojalus – jeigu jo gyvenamojoje vietoje atsiranda galimybė žiūrėti jam patinkančias rungtynes, jis trūks plyš tai padarys – t.y. nusipirks imtuvą, anteną ar įsives kabelinę. O tai reiškia, kad konkretus kanalas atsiras distanciniame pultelyje, kuriuo naudojasi ne tik sporto fanatikas, bet ir visa šeima.

Priminsiu, kad šitą sporto tramplino taktiką prieš gerus penkiolika metų naudojo BTV. Tiesa, tikruoju tramplinu tapo ne LKL, o meksikietiškos muilo operos, bet krepšinis irgi svariai prisidėjo prie BTV populiarėjimo.

Kad LKL televizijos teisės atiteko būtent Sport 1 ir Lietuvos ryto TV, irgi natūralu. Pirmąją valdo UAB Sporto komunikacijos, kurios 51 proc. savo ruožtu priklauso Ūkio banko investicinei grupei, siejamai su Vladimiru Romanovu, o UAB “Lietuvos ryto” televizija 100 proc. savininkė yra UAB Lietuvos rytas, neatsiejama nuo Gedvydo Vainausko. Pastarojo didžioji pasija yra Lietuvos ryto krepšinio klubas, o Vladimiras Romanovas ką tik tapo Kauno Žalgirio savininku.

Taigi, procesas dėsningas. Didžiausių, įtakingiausių Lietuvos krepšinio klubų savininkai tapo ir žmonėmis, vienaip ar kitaip įtakosiančiais LKL sklaidą Lietuvoje.

Abejoju, ar tai išeis į sveikatą mažesniems klubams.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Laidos, Personalijos, Sportas, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

PER SKAITMENĮ SU ŠALAUSKU

Jau rašėme apie savo bergždžią norą žiūrėti Sport1. Temą reikšmingai papildo Vilniaus diena, išspausdinusi plačią medžiagą apie skaitmeninės televizijos plėtrą apskritai. Atsisakęs kabelinių televizijų paslaugų, Sport1 galiu žiūrėti tik antžeminiu signalo perdavimo būdu, o jis šiuo atveju tik skaitmeninis.

PER SKAITMENĮ SU ŠALAUSKU

Todėl aktualiausia yra priedo, kurio pagalba analoginis televizorius atpažįsta skaitmeninį signalą, kaina. Vilniaus diena aprašo tas kainas – JAV pigiausiai jį galima nusipirkti už 109 litus, o Didžiojoje Britanijoje už 58 litus. Taigi uagadugu noras priedą pirkti už 99 litus yra visiškai logiškas. Primename, kad pigiausiai tokį priedą užtikome už 330 litų ir toje parduotuvėje jų jau nebuvo. Dar kartą pareiškiame, kad priedą pirksime tik tada, kai kaina bus 99 litai arba mažesnė.

O ką mums apie skaitmens plėtrą turi pasakyti valstybės pareigūnas, kuriam tai turėtų labiausiai rūpėti? Šiuo atveju tai Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas. Jį cituojame pagal Vilniaus dieną ir komentuojame pagal save:

Pas mus dirbama, o ne kalbama, dėl to visuomenė nedaug žino apie skaitmeninės TV diegimo procesą

Tarsi dirbantys per kokią trumputę spaudos konferenciją negalėtų truputuką pakalbėti. Na, ir kaip Jūs dirbate?

Tačiau dabar negaliu pasakyti, ką, kada ir už kiek darysime, kokias įmones samdysime, nes strategijos dar patys neturime.

Pasirodo, dirbti ministerija gali ir be strategijos. Įdomu, kaip ji dar gali? Ogi taip:

O apie priedėlių subsidijavimą galėsime pradėti galvoti 2011-2012m. Visi juk perka naujus televizorius su integruotais imtuvais. Nežinia net kiek tų priedėlių po kelių metų reikės.

Jei p. Šalauskas rastų laiko pasivaikščioti po parduotuves, pamatytų, kad televizorius su integruotais imtuvais perka anaiptol ne visi, nes jie žymiai brangesni, o lauke krizė. Taigi p. Šalausko valia nematysime Sport1 iki 2011-2012 metų. Tie keli tūkstančiai šiuo metu žiūrinčių skaitmeninę antžeminę televiziją ir liks tik keliais.

O televizijos, atsisakančios paleisti į eterį naujas TV stotis skaitmeniniu formatu (BTV Linksmas) ar vėlinančios tokias užmačias (TV3 3+) yra visiškai teisios.

Kam mėtyti pinigus vėjais, jei P. Šalauskas negali nieko pasakyti, galvojimo tumblerį įsijungs tik po dviejų metų, o strategijos turėjimas jam atsitiks apskritai nežinia kada.

Yra kažkokia Saulėlydžio komisija…

Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Technologijos
Žymos: , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD