uagadugu

Kauno diena iškasė, kad su BTV nėra gerai ir kad šios įstatinis kapitalas padidintas 1.3 milijono.

Paprastai tokie veiksmai daromi prieš parduodant juridinį asmenį.

Kad šis atsikratytų skolų ir atrodytų sveikiau perkančiajam.

Na, žinot, kai Skaityti toliau »

Ši, neaišku, ar verta dėmesio istorija su manimi prasidėjo dar vasarą, kai Sport1 rodė kažkokias varžybas, kurias tada buvo labai įdomu pasižiūrėti. Deja, tuo metu neturėjau galimybių šį kanalą matyti per televizorių, todėl susigundžiau 15 min. portalo siūloma galimybe įsiinstaliuoti jų siūlomo vaizdo grotuvo programinę įrangą ir žiūrėti sportą kompiuterio pagalba per monitorių.

Po to šitą galimybę buvau užmiršęs, juolab, kad Skaityti toliau »

Hmmmmm…

Vakar būsiu apsirikęs su džiugesiu pranešęs, jog pusiausvyra reitinguose grįžta ir LNK artėja link TV3.

Daiva Tamošiūnaitė-Budrė © LNK

Su džiugesiu, nes, kaip teisingai yra pakomentavęs Arūnas, uagadugu maloniau rašyti apie skaičius tada, kai verda konkurencija, o televizijos nežiūri viena į kitą iš aukšto ar neatrodo, kaip matrioškų eilė ant prekiautojo suvenyrais stalo Pilies gatvėje.

Žiūrėkit, TV3 jau turi 28 procentus dienos auditorijos dalies (share), LNK – 19, LTV – 12, o BTV – 5 (duomenys iš TNS).

Beveik vienodu intervalu viena nuo kitos nutolusios – 7-9 procentai.

Dingsta intriga.

Neįdomu rašyti.

Bet rašome, nes Skaityti toliau »

Kai rašau šias eilutes, laida su Vilniaus meru Viliumi Navicku Žinių radijuje dar vyksta.

Ponas, berods, Petras paskambino į radiją pasipiktinęs, kodėl toks susikompromitavęs žmogus kviečiamas į studiją.

Laidos vedėjas linksmas žmogus Audrys Antanaitis atsakė, kad Skaityti toliau »

Spyris reagavo į Bunnie pasiūlytą LRT pertvarkymo modelį (skaityk čia), jį įausdamas į platesnį kontekstą ir pasėdamas abejonės sėklą dėl jo neišvengiamumo. Bet ne dėl radikalaus LRT koncepto permąstymo neišvengiamumo.

Kuo daugiau diskusijų, tuo geriau LRT.

Spyrio rašinys:

Pasiūlytas LRT modelis yra tik vienas iš galimų variantų. Veiklos išgryninimas, “išlukštenant” vertės kūrimo grandinę ir atskiriant aptarnaujančias, neturinčias tiesioginės įtakos galutiniam produktui, yra simpatiškas ir gundantis šiuo metu, kai LRT yra iš esmės nevaldoma.

Bet toks modelis – ne vienintelis. Ir nebūtinai geriausias. Yra Vilniuje viena labai stambi gamybos įmonė, kuri “outsource’ino” net atrodytų neįmanomus dalykus, pasiliko tik gamybą ir aukščiausio vadybos lygmens žmones. Ir labai puikiai tvarkosi. Tokių, gal ne tiek radikalių, pavyzdžių, matyt, nesunku būtų rasti ir daugiau. Kad ir ta pati TV3.

Tačiau ne ką mažiau yra pavyzdžių, kuomet įmonė visą, tiek pagrindinę, tiek aptarnaujančią veiklą vykdančius padalinius turi savo (kad ir telekomunikacijų įmonės). Ir labai sėkmingai tvarkosi. Nors yra pavyzdžių, kai nesugeba net elementariai tvarkytis. LRT – geriausias pavyzdys.

Jeigu kalbame apie visuomeninę televiziją, tai nesu tas, kuris galėtų pateikti daug pavyzdžių, iliustruojančių labai sėkmingą veiklą, pasirinkus Bunnie siūlomą modelį. Galbūt tokių pavyzdžių yra. Aš jų tiesiog nežinau. Nekalbu apie komercines televizijas, nes jų yra labai daug ir įvairiausio kalibro, ten tikrai (bent jau mažesnių kanalų) nemažai dirbančių pagal tokį modelį. Tokios TV dar vadinamos “kasetinėmis”.

Bet galiu pateikti pavyzdžių, kai labai sėkmingai tvarkomasi pagal vadinamąjį “tradicinį” modelį. Nesiūlau žiūrėti į didžiųjų šalių visuomeninius kanalus. Pasižiūrėkit kaip atrodo austrų ORF, airių RTE, kaip tvarkosi abu (flamandiškas ir prancūzakalbis) Belgijos visuomeniniai transliuotojai, suomiai ir t.t. Beje, “tradicinis” modelis, pagal kokį dirba jie, apima net daugiau, nei dabar daro LRT – jie pas save kuria ir sau gamina serialus, dokumentiką, animaciją. Ir tik viena funkcija, kuri dažniausiai yra atskirta nuo kanalo yra reklamos pardavimas – tokie padaliniai atskiriami į atskirą įmonę. Bet reklamos pardavimas per atskirą įmonę yra būdingas ir pagrindiniams komerciniams kanalams.

Nesakau, kad Bunnie pasiūlytas modelis yra netinkamas. Galbūt jis pasiteisintų. O galbūt visuomeniniam kanalui geriau likti prie “tradicinio”.

Nežinau ir nieko nesiūlau. Tuo, ką rašau, noriu pasakyti, kad ne modelis pats savaime apsprendžia veiklos sėkmę. Sėkmę arba nesėkmę nulemia vadyba. Pirmiausia įmonei turi vadovauti žmonės, gerai išmanantys vadybą ir verslo principus. Geri vadybininkai, verslo administratoriai galėtų išanalizuoti rinkos situaciją ir apibrėžti veiklos modelį. Koks modelis geriausiai tinka konkrečios šalies visuomeniniam transliuotojui labai priklauso nuo visos eilės veiksnių. Pradedant nuo rinkos dydžio, nuo rinkoje esančių TV (radijo) kanalų skaičiaus, nuo jų pasirinkto veiklos modelio, nuo prodiuserinių įmonių skaičiaus ir įvairovės, nuo techniką samdančių įmonių ir jų siūlomų paslaugų spektro, nuo (bet kokių įmanomų paslaugų, kurias galima būtų pirkti iš išorės) kainų lygio iki profesionalios/neprofesionalios darbo rinkos būklės.

Ir gal pasirodys, kad reikia viską “outsource’inti”?

O gal nereikia nieko “outsource’inti”?

Ar gal galima iš išorės pirkti tik kažkokias atskiras paslaugas?

Geri vadybininkai žino įrankius, reikalingus tokiai analizei atlikti. Bet svarbiausi prieš analizuojant ir apsisprendžiant yra keturi dalykai. Pirma, susitarti vieną kartą dėl to, kas yra MISIJA. Nes dabar niekas, absoliučiai niekas negali atsakyti į šį klausimą. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Ir dažniausiai misija yra “priedermės”, “prievolės”, “paskirties” ar net “jungo” sinonimu. Kas iš esmės prieštarauja misijos supratimui.

O be vizijos, be misijos, labai sunku nusi(apsi)brėžti pagrindinį dalyką – įmonės veiklos strategiją.

Antra, nustatyti ilgalaikį finansavimo modelį, nepriklausantį nuo politinės konjunktūros.

Trečia, apibrėžti aiškius, objektyvius LRT veiklos vertinimo kriterijus, kurie leistų, reikalui esant (kai veikla pagal nustatytus kriterijus yra įvertinama nepatenkinamai), keisti vadovybę ir be tarybos valios, nepasibaigus kadencijai/kontraktui.

Ir ketvirta, suformuoti depolitizuotą, veiklią, iš televizijos verslo profesionalų sudarytą tarybą (valdybą ar dar kaip nors vadinamą aukščiausią valdymo organą).

Dabartinis tarybos formavimo principas galbūt yra geras demokratiškumo prasme, bet visiškai netinkamas dalykiškumo prasme.

Po vakarykštės dienos LNK turėtų šiek tiek atsikvėpti.

Lyg ta laiba nendrelė, kerzinio TV3 bato nulenkta po krepšinio ir šiokiadieniais stabiliai atsilikinėjusi aštuoniais dienos auditorijos procentais, LNK vakar jau buvo geresnė.

Nuo stabiliais jau tarsi tapusių 18 procentų vakar užlipta iki 21.6, nors TV3 savo rodiklių beveik nepablogino – likta ties 25.4 (duomenys iš TNS).

Tarsi ir nieko neatsitiko, bet Skaityti toliau »

Na, va.

Vakar bridom į neaprėpiamo painumo daugiakalbę BMA svetainę, karštligiškai ieškodami kokių nors sensacijų ir skandalų, o šiandien ir ieškoti nereikėjo – BMA naujienraštis lietuviškai ant darbastalio.

Andrius Barakūnas, “BMA Lietuva” vadovas © BMA

Įdomus.

Nors ir be skandalų.

O mums, menkavertei bulvarinei žiniasklaidai, skandalai yra svarbūs.

Gerai, šįkart apsieisime.

BMA poetiškai praneša, kad medžių lapai pradėjo dažytis rudens spalvomis bei iliustruoja tai lapų, pasirinktų nulapijusiame Rygos skverelyje nuotrauka:

© BMA

Ir ima jautį už ragų, informuodamas, jog PBK (Pervyj Baltijskij Kanal -uagadugu) tinklelyje taip pat matome keletą spalvingų pasikeitimų.

Prie kurių nesustosime, nes tinklelių pasikeitimų užsienio kanaluose paprastai neanonsuojame. Labai jau daug tų kanalų pasaulyje – visų nesupaisysi.

Tinklelis tinkleliu, bet naujienraščio pradžioje visų pirma kalbama ne apie tinklelį. Čia liečiami svarbesni kanalui TV rinkos niuansai, kuriuos irgi savaip aprašysime.

BMA pabrėžia, kad greta naujojo TV sezono fejerverkais tviskančių PBK premjerų jau netolimoje ateityje ketiname imtis ir naujų, tikiu Lietuvos TV rinkai gana aktualių, vietinių projektų.

Suklusome. Iki šiol PBK buvo beveik vien tik rusų Pervyj laidų ir filmų perrodytoja, o taip pat Baltijos šalių regionui specialiai įsigyjamos nerusiškos TV produkcijos transliuotoja.

Tai – visiškai nauja banga. Koncernas BMA su PBK pagalba tik išveždavo iš Lietuvos reklamos pinigus, čia palikdamas ašaras, išleidžiamas administravimui. Dabar gal išleis kiek nors pinigų ir laidų gamybai. Su pora išimčių sunkiai besiverčiantis TV prodiuserių cechas atgytų ir sužaliuotų.

It ta lazda.

Kuri irgi iššauna.

Tiek to – nusiuagaduginom čia.

Taigi grįžtu prie PBK, kuri po šios optimistiškos frazės nežinia kodėl prašneko apie Latviją.

Tiesa… Žinia, kodėl!

Vakar juk rašėm apie rinkimų laidas Latvijoje. Ir čia pokšt – susijęs sakinys:  PBK Latvijoje žiūri labai daug latvių, o sulig visišku perėjimu į skaitmeninę televiziją PBK šią vasarą atsivėrė naujos techninės galimybės, todėl naujoji diskusijų laida bus sinchroniškai ir ypač kokybiškai verčiama į latvių kalbą. Tikime, jog aplinkybėms susiklosčius palankiai, ir lietuviškajame PBK eteryje sulauksime laidų, kuriamų ir transliuojamų iš Lietuvos.

Prašnekęs vakar apie Vladimirą Poznerį, ko gero, būsiu neapsirikęs. Nors norėčiau būti kvėša, veltui vyniojančiu gudragalvišką sąmokslo teorijų pynę ir galvojančiu, jog netikėtas suaktyvėjimas autorinių laidų lauke susijęs su artėjančiais Savivaldybių rinkimais…

Tačiau BMA ilgam neužtrunka prie ambicijų tapti iškiliais menininkais ir įbrenda į TV rinkos makrorodiklių aptarimų verpetą: kaip pamenate, LRTK duomenimis 2-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvos TV transliuotojų pajamos (įskaitant LTV ir PBK) kilo 5%. Tikėtina, kad šis skaičius iliustruoja bendrą televizijos dalies augimą, viso reklamos pinigų pyrago kontekste. Tuo tarpu visai kitokios nuotaikos sklando radijo rinkoje, kur per pirmąjį pusmetį matyti 6% kritimas, o spaudos rinkoje situacija dar niūresnė. Tikime, kad BMA Lietuva taip pat prisidėjo prie TV reklamos pyrago dalies auginimo.

Prisidėjo. Ženkliai. TV stočių reklamos įkainiai, kurie beveik sumažėjo iki radijo stočių įkainių, leido TV stotims antrą ketvirtį paaugti 5 procentais. Tai bent pasiekimas!

Tie, kurie TV stotyse nustatė tokius įkainius yra proto bokštai. Proto bokštų proto bokštai.

Babeliai su eifeliais.

Tikrai yra ko girtis…

Gal nebent BMA gali…

Ir pagrindžia tai šitokiu sau labai maloniu pasažu: pirmiausia reiktų paminėti, kad PBK išlieka 3-ia televizija pagal reklamos apimtis, skaičiuojant ištransliuotus GRP sek. kiekius Lietuvoje (TNS 2010.01-2010.09.12 duomenimis, be barterių ir rėmimų).

Panašu, kad reiškinys, kurį mes aprašinėjome prieš pusmetį, lieka tvariu.

PBK nepamiršta įgelti BTV: PBK auditorijos dalis (SHARE) visoje Lietuvoje 2010 metais augo 7 proc., o rugsėjo mėnesį darbo dienomis jau lenkia ir Baltijos televiziją.

Ir pagrindžia tai dviem neaukštais, bet storais ir solidžiai sukaltais bokšteliais. Tarsi taburetės:

Šaltinis: BMA

BMA nepasigaili ir LTV: PBK tampa vis žiūrimesniu ir penkių didžiųjų Lietuvos miestų TV žiūrovų tarpe. 2010 m. liepą ir rugpjūtį PBK teko 11% viso žiūrėto laiko, o didmiesčiuose “Pervyj Baltijskij Kanal” pakilo į trečiąją poziciją, aplenkdamas LTV net 10%. Pateikia kitą lentelę:

Šaltinis: BMA

Ir finalizuoja: užsitarnavę pasitikėjimą ir įrodę BMA TV kanalų žiūrovų grįžtamąją vertę, tikimės ne tik išlikti, bet ir dar labiau įsitvirtinti kaip efektyvios žiniasklaidos verslui partneriai Lietuvoje.

Įdomu, iki kurios ribos tas įsitvirtinimas tęsis.

Lietuviška žiniasklaida – nususinta. O kažkas, jodamas ant Didžiojo brolio pečių, sau tvirtinasi.

Efektyviai.

Darosi baisu.

Rolandas Vilkončius ir Arūnas Valinskas © LNK

Ant uagadugu gali kas nors rimtai užpykti, bet šokiai vėl yra pagrindinė savaitgalio programos tema. Ją tokia paverčia patys kanalai – štai LNK pradėjo dirbti vos ne uagadugišku fiksavimo režimu ir transliuoja spaudos pranešimus iš Kviečiu šokti aikštelės tiesiogiai ir iškart po laidos. Aš gavau keturis, siųstus nuo 19.43 iki 23.51, o kitą dieną atėjo dar vienas.

Iš viso – nuo priešpaskutinės laidos iki pranešimo iš paskutinės, LNK atsiuntė 12.

TV3 šokiams irgi skyrė nemažai dėmesio – čia Skaityti toliau »

Komentatorius Bunnie, retkarčiais ugningais komentarais apie LRT papuošiantis uagadugu komentarų skiltį, šįkart patalpino bene ilgiausią iš kada parašytųjų. Kaip jau esu sakęs, visų komentatorių, ilgai plušančių, skrebenančių plunksna ar kaukšinčių klavišais pastangas esu linkęs įvertinti ir afišuoti atskirais įrašais. Jeigu jie pamatuoti, pasverti, prie jų sėdėta ir galvota.

Kad suprastumėte kontekstą perskaitykite šį uagadugu rašinį bei komentarus po juo.

O štai Skaityti toliau »

Kaip praneša rusiška ir latviška BMA (koncerno, kurio misija, anot paties BMA, – rusakalbės žiniasklaidos konsolidacija ir vystymas Baltijos šalyse) svetainės versija, Pervyj Baltijskij Kanal (PBK) aktyviai pasijungia į rinkimų kampaniją Latvijoje.

Bus ruošiamas ciklas laidų pavadintų Švaria politika.

Laidos bus parodytos rugsėjo 29-30 dienomis – prieš pat rinkimus, įvyksiančius Skaityti toliau »