KOMENTATORIAUS RUBRIKA: “SPYRIS” TĘSIA TEMĄ APIE LRT PERTVARKYMĄ Į RADIKALŲ MISIJOS PADARGĄ

Spyris reagavo į Bunnie pasiūlytą LRT pertvarkymo modelį (skaityk čia), jį įausdamas į platesnį kontekstą ir pasėdamas abejonės sėklą dėl jo neišvengiamumo. Bet ne dėl radikalaus LRT koncepto permąstymo neišvengiamumo.

Kuo daugiau diskusijų, tuo geriau LRT.

Spyrio rašinys:

Pasiūlytas LRT modelis yra tik vienas iš galimų variantų. Veiklos išgryninimas, “išlukštenant” vertės kūrimo grandinę ir atskiriant aptarnaujančias, neturinčias tiesioginės įtakos galutiniam produktui, yra simpatiškas ir gundantis šiuo metu, kai LRT yra iš esmės nevaldoma.

Bet toks modelis – ne vienintelis. Ir nebūtinai geriausias. Yra Vilniuje viena labai stambi gamybos įmonė, kuri “outsource’ino” net atrodytų neįmanomus dalykus, pasiliko tik gamybą ir aukščiausio vadybos lygmens žmones. Ir labai puikiai tvarkosi. Tokių, gal ne tiek radikalių, pavyzdžių, matyt, nesunku būtų rasti ir daugiau. Kad ir ta pati TV3.

Tačiau ne ką mažiau yra pavyzdžių, kuomet įmonė visą, tiek pagrindinę, tiek aptarnaujančią veiklą vykdančius padalinius turi savo (kad ir telekomunikacijų įmonės). Ir labai sėkmingai tvarkosi. Nors yra pavyzdžių, kai nesugeba net elementariai tvarkytis. LRT – geriausias pavyzdys.

Jeigu kalbame apie visuomeninę televiziją, tai nesu tas, kuris galėtų pateikti daug pavyzdžių, iliustruojančių labai sėkmingą veiklą, pasirinkus Bunnie siūlomą modelį. Galbūt tokių pavyzdžių yra. Aš jų tiesiog nežinau. Nekalbu apie komercines televizijas, nes jų yra labai daug ir įvairiausio kalibro, ten tikrai (bent jau mažesnių kanalų) nemažai dirbančių pagal tokį modelį. Tokios TV dar vadinamos “kasetinėmis”.

Bet galiu pateikti pavyzdžių, kai labai sėkmingai tvarkomasi pagal vadinamąjį “tradicinį” modelį. Nesiūlau žiūrėti į didžiųjų šalių visuomeninius kanalus. Pasižiūrėkit kaip atrodo austrų ORF, airių RTE, kaip tvarkosi abu (flamandiškas ir prancūzakalbis) Belgijos visuomeniniai transliuotojai, suomiai ir t.t. Beje, “tradicinis” modelis, pagal kokį dirba jie, apima net daugiau, nei dabar daro LRT – jie pas save kuria ir sau gamina serialus, dokumentiką, animaciją. Ir tik viena funkcija, kuri dažniausiai yra atskirta nuo kanalo yra reklamos pardavimas – tokie padaliniai atskiriami į atskirą įmonę. Bet reklamos pardavimas per atskirą įmonę yra būdingas ir pagrindiniams komerciniams kanalams.

Nesakau, kad Bunnie pasiūlytas modelis yra netinkamas. Galbūt jis pasiteisintų. O galbūt visuomeniniam kanalui geriau likti prie “tradicinio”.

Nežinau ir nieko nesiūlau. Tuo, ką rašau, noriu pasakyti, kad ne modelis pats savime apsprendžia veiklos sėkmę. Sėkmę arba nesėkmę nulemia vadyba. Pirmiausia įmonei turi vadovauti žmonės, gerai išmanantys vadybą ir verslo principus. Geri vadybininkai, verslo administratoriai galėtų išanalizuoti rinkos situaciją ir apibrėžti veiklos modelį. Koks modelis geriausiai tinka konkrečios šalies visuomeniniam transliuotojui labai priklauso nuo visos eilės veiksnių. Pradedant nuo rinkos dydžio, nuo rinkoje esančių TV (radijo) kanalų skaičiaus, nuo jų pasirinkto veiklos modelio, nuo prodiuserinių įmonių skaičiaus ir įvairovės, nuo techniką samdančių įmonių ir jų siūlomų paslaugų spektro, nuo (bet kokių įmanomų paslaugų, kurias galima būtų pirkti iš išorės) kainų lygio iki profesionalios/neprofesionalios darbo rinkos būklės.

Ir gal pasirodys, kad reikia viską “outsource’inti”?

O gal nereikia nieko “outsource’inti”?

Ar gal galima iš išorės pirkti tik kažkokias atskiras paslaugas?

Geri vadybininkai žino įrankius, reikalingus tokiai analizei atlikti. Bet svarbiausi prieš analizuojant ir apsisprendžiant yra keturi dalykai. Pirma, susitarti vieną kartą dėl to, kas yra MISIJA. Nes dabar niekas, absoliučiai niekas negali atsakyti į šį klausimą. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Ir dažniausiai misija yra “priedermės”, “prievolės”, “paskirties” ar net “jungo” sinonimu. Kas iš esmės prieštarauja misijos supratimui.

O be vizijos, be misijos, labai sunku nusi(apsi)brėžti pagrindinį dalyką – įmonės veiklos strategiją.

Antra, nustatyti ilgalaikį finansavimo modelį, nepriklausantį nuo politinės konjunktūros.

Trečia, apibrėžti aiškius, objektyvius LRT veiklos vertinimo kriterijus, kurie leistų, reikalui esant (kai veikla pagal nustatytus kriterijus yra įvertinama nepatenkinamai), keisti vadovybę ir be tarybos valios, nepasibaigus kadencijai/kontraktui.

Ir ketvirta, suformuoti depolitizuotą, veiklią, iš televizijos verslo profesionalų sudarytą tarybą (valdybą ar dar kaip nors vadinamą aukščiausią valdymo organą).

Dabartinis tarybos formavimo principas galbūt yra geras demokratiškumo prasme, bet visiškai netinkamas dalykiškumo prasme.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Komentatoriaus rubrika, Rinka
Žymos: , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD