KOMENTATORIAUS RUBRIKA: “BUNNIE” APIE LRT PERTVARKYMĄ Į RENTABILŲ MISIJOS PADARGĄ

(Last Updated On: 2020-06-02)

Komentatorius Bunnie, retkarčiais ugningais komentarais apie LRT papuošiantis uagadugu komentarų skiltį, šįkart patalpino bene ilgiausią iš kada parašytųjų. Kaip jau esu sakęs, visų komentatorių, ilgai plušančių, skrebenančių plunksna ar kaukšinčių klavišais pastangas esu linkęs įvertinti ir afišuoti atskirais įrašais. Jeigu jie pamatuoti, pasverti, prie jų sėdėta ir galvota.

Kad suprastumėte kontekstą perskaitykite šį uagadugu rašinį bei komentarus po juo.

O štai Bunnie mintys:

Sauliau, LNK transliuoja net 4 TV kanalus – LNK, TV1, Liuks ir InfoTV. Žinoma, pastarieji yra tiesiog šiukšlynai, bet lygiai toks pats yra ir LTV2. O dėl LR kanalų, tai jie visi kartu mokesčių mokėtojams per metus kainuoja vos kelis milijonus litų.

Ir, jei įdomu, tai absoliučiai didžiąją dalį išleidžiamų pinigų LRT išleidžia ne laidų gamybai, ne siųstuvų apmokėjimui, o didžiulio, pasenusio ir visiškai nereikalingo ūkio išlaikymui. Vien LRT ūkio tarnyboje 2009 metais dirbo daugiau nei 100 žmonių. Daugiau kaip trečdalį LRT sunaudojamos elektros energijos suryja beviltiškai pasenusi pastatų kondicionavimo sistema. Nepamirškime ir beveik 10 mln. Lt per metus kainuojančio technikos centro, kuris techniką perka bent 2-4 kartus brangiau, nei nepriklausomi TV laidų kūrėjai, o tos technikos remontavimui išlaiko daugiau kaip 20 žmonių remonto skyrių. O kur dar autoūkis su nuosavu autoservisiuku, kuriame dažniausiai remontuojami visai ne LRT automobiliai. O dar LRT administracija, kurioje – daugiau kaip 40 darbuotojų (LNK visą administravimo darbą atlieka 6 žmonės).

Šiame kontekste labai ironiškai atrodo faktas, kad LTV (neskaitant naujienų tarnybos) 2009 m. dirbo vos 2 etatiniai žurnalistai, o visas pagrindines laidas – “Žurnalisto tyrimas”, “Bėdų turgus”, “Triumfo arka”, “Tūkstantmečio vaikai”, “Nacionalinė paieškų tarnyba”, “Mūsų dienos kaip šventė” ir t.t. – LTV pirko iš nepriklausomų prodiuserių.

Skaityk  LNK PRADEDA VASARĄ: ROLANDAS MACKEVIČIUS, OKSANA PIKUL IR SIMAS JASAITIS

Problemos sprendimas – visai paprastas:

1. Atskirti LRT Technikos centrą į atskirą valstybinę akcinę bendrovę – su visa perbranginta technika, pastatais, studijomis, kilnojamomis televizijos stotimis ir t.t. Jau dabar LRT Technikos centras daugiau paslaugų teikia komercinėms televizijoms (konkrečiai TV3), nei tai pačiai LRT. Todėl logiška būtų, kad mokesčių mokėtojai neturėtų iš biudžeto finansuoti įmonės, kuri dempinginėmis kainomis aptarnauja komercines televizijas. Apskritai – technikos įsigijimas, eksploatavimas ir nuoma nėra tiesioginė LRT misija, todėl neturėtų būti tiesiogiai finansuojama iš biudžeto. Paskaičiuota, kad pagal 2008 m. LTV laidų apimtį, reikalingą techniką (kameras, studijas ir t.t.) nuomotis iš nepriklausomų tiekėjų LRT kainuotų 2 kartus pigiau, nei išlaikyti LRT Technikos centrą.

2. Atsisakyti dabar užimamų pasenusių pastatų bei teritorijų ir perduoti juo valstybės turto fondui.

3. Atsisakyti didžiosios dalies kūrybinių ir techninių darbuotojų – kadangi pagrindinės laidos (tame tarpe ir, pvz., laidos tautinėms mažumoms) ir taip jau perkamos iš nepriklausomų gamintojų, nėra reikalo išlaikyti armiją demotyvuotų nekvalifikuotų ir neveiksnių žmonių. TV ir radijo laidas pirkti per skaidrius viešuosius pirkimus iš laisvai samdomų autorių ar nepriklausomų gamintojų. Išskyrus Naujienų Tarnybą, kurioje turėtų dirbti etatiniai LRT darbuotojai.

4. Įvykdžius šiuos punktus, LRT darbuotojų kiekis sumažėtų nuo maždaug 600 iki ~150 ar mažiau. Jiems aptarnauti reiktų mažiau buhalterių ir kitų administruojančių darbuotojų, todėl administraciją galima būtų sumažinti bent 4 kartus – iki 10 žmonių. Visi šie darbuotojai lengvai tilptų į du aukštus modernaus biurų pastato – šių patalpų išlaikymas kartu su nuoma kainuotų bent 2-3 kartus pigiau, nei LRT moka už savo patalpų eksploataciją.

5. Po tokios restruktūrizacijos efektyviam LRT funkcionavimui užtektų – nedidelių administravimo pajėgų, programų (TV ir radijo) formavimo grupės (tinklelių sudarymas, priežiūra, laidų gaminimo ir transliavimo koordinacija), reklamos (jei dar tokia bus) ir savireklamos grupės, Naujienų tarnybos, transliavimo grupės (išleidimo ir inžinierinės tarnybos), archyvų grupės (jei nebūtų nuspręsta LRT archyvų perduoti Valstybiniam vaizdo ir garso archyvui) ir dar kelių tarnybų, būtinų visuomeninio transliuotojo veiklos užtikrinimui. Ir viskas. Iš viso – ne daugiau kaip 150 darbuotojų. Palyginimui – pagal tokį modelį veikiančioje TV3 geraisiais laikais užtekdavo mažiau nei 100 darbuotojų.

Skaityk  DVEJINIMASIS: DVI "PASKUTINĖS INSTANCIJOS" IR VIENA JANUTIENĖ

6. Paskaičiuota, kad po restruktūrizavimo, 2008 m. transliavimo ribose (maždaug 42 val. originalios TV produkcijos per savaitę – tuomet dar nebuvo sumažintos programos apimtys) LRT galėtų puikiai veikti turėdama maždaug 46-50 mln. Lt metams.

Svarbiausia – kad tam nereikia jokių įstatymų pakeitimų ar kažkokių brangiai kainuojančių galimybių studijų. Viskas yra tik LRT Tarybos valioje. Ir ji tą žino. Bet nieko nedaro.

Please wait...
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Laidos, Rinka
Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

15 komentarai:

  1. Tomas | 27 rugsėjo, 2010 at 15:06

    Labai geras įrašas. Tikrai sutinku su šiomis mintimis.
    Pagalvojus… O gal ir reitingai pakiltų :)?

    Please wait...
  2. Vygintas | 27 rugsėjo, 2010 at 16:26

    Superinis komentaras. LRT taryba – o kokias ji funkcijas atlieka ir kam isvis reikalinga? Be to kad tik valdiska atlyginima pasiima laiku…. Vienas juokas… Siuos pasiulymus reikia kuo daugiau paviesinti.

    Please wait...
  3. Marius | 28 rugsėjo, 2010 at 10:42

    Kad nėra jau čia ko viešinti, jei atmintis nemeluoja Jonas šiuos siūlymus viešai pateikė beveik prieš metus, o manau dirbdamas LRT administracijoje ir anksčiau buvo kalbėta. Dabar išeitys yra: arba taryboje atsiras žmogus kaip Jonas, kuris šiuos siūlymus surašys biurokratiniu formatu popieriuje ir pasiūlys tarybai jas aparti ir patvirtinti, tada LRT administracija liktų tik vykdyti; kitas kelias tai pakeisti LRT generalinį, kuris pats inicijuotų tokias reformas ir pateiktų projektą tarybai, kuri apsvarstytų ir gal palaimintų. Trečia variantas vyksta dabar, kai samdomi konsultantai iš išorės ir kurie turėtų pasiūlyti LRT pertvarkos planą, yra viltis, kad šie konsultantai perskaitys Jono mintis. O sumokėti tuos 100 k, jei sutaupysime bent keletą milijonų, manau verta, jei nėra randama vidinių jėgų tam atlikti.

    Please wait...
  4. uagadugu | 28 rugsėjo, 2010 at 11:33

    Tas “viešai”, Mariau, kuris pateiktas kitur, yra ne “uagadugu” viešai. Beje, kas yra Jonas?

    Please wait...
  5. Marius | 28 rugsėjo, 2010 at 12:03

    Kiek skaitau ir stebiu diskusijas apie LRT, tai man labausiai patinka uagadugu ir Artūro bloguose viešinama info ir komentarai. Na o Bunnie, manau yra ex LTV programų direktorius, nebent klystu 🙂

    Please wait...
  6. bach | 28 rugsėjo, 2010 at 14:38

    Viskas labai puiku, bet aš žinau biurokratų (valdžios) kozirį kuris muša visas kortas ir nesusijusias su LRT tai – nepriklausomybė… viską išpardavus ir atidavus atsiras “terpė išorinėms įtakoms”, jei neturės technikos “priešai” gali jos nenuomoti ir tarkim susidarius kažkokiai svarbiai valstybinei situacijai LRT negalės transliuoti iš įvykio vietos 🙂 arba ims ir reiks greitai sutvarkyti direktoriaus auto o nei vienas servisas neapsiims ir liks direktroius nesudalyvavęs svarbiame susitikime… kitas dalykas kai tvarkaisi ne su “savo” pinigais tai ir nelabai rūpi taupyti, kai žinai kad vis tiek tu nieko iš to negausi ar LRT veiks pelningai ar nuostolingai… o jei veikia nuostolingai tai visada galima sakyti kad dėl to, kad vykdo visuomeninę misiją, o ji brangiai kainuoja…. ir gi krizė visur 🙂

    Please wait...
  7. Arūnas | 28 rugsėjo, 2010 at 17:06

    uagadugu> manau, kad Marius omenyje turėjo “tradicinę” žiniasklaidą (spauda/radijas/televizija/internete – naujienų portalai) – nemaža dalis piliečių vis dar smarkiai diferencijuoja ją juo šiuolaikinės socialinės (blogosfera) – ir dėl žmogaus psichologijos vingių regioniniame laikraštuke pateikta informacija kažkaip tampa “viešesnė” už 20-yje blogų paskelbtą.

    Aside from that> Bunnie, jei pats patobulintum teksto formą labiau link tradicinio straipsnio, arba duotum leidimą redagavimui ir publikavimui, tokią nuomonę mielai “paskelbčiau viešai” KaunoŽinios.lt “Tribūnoje”.

    Please wait...
  8. spyris | 28 rugsėjo, 2010 at 18:54

    Pasiūlytas LRT modelis yra tik vienas iš galimų variantų. Veiklos išgryninimas, “išlukštenant” vertės kūrimo grandinę ir atskiriant aptarnaujančias, neturinčias tiesioginės įtakos galutiniam produktui, yra simpatiškas ir gundantis šiuo metu, kai LRT yra iš esmės nevaldoma. Bet toks modelis – ne vienintelis. Ir nebūtinai geriausias. Yra Vilniuje viena labai stambi gamybos įmonė, kuri “outsource’ino” net atrodytų neįmanomus dalykus, pasiliko tik gamybą ir aukščiausio vadybos lygmens žmones. Ir labai puikiai tvarkosi. Tokių, gal ne tiek radikalių, pavyzdžių, matyt, nesunku būtų rasti ir daugiau. Kad ir ta pati TV3. Tačiau ne ką mažiau yra pavyzdžių, kuomet įmonė visą, tiek pagrindinę, tiek aptarnaujančią veiklą vykdančius padalinius turi savo (kad ir telekomunikacijų įmonės). Ir labai sėkmingai tvarkosi. Nors yra pavyzdžių, kai nesugeba net elementariai tvarkytis. LRT – geriausias pavyzdys.
    Jeigu kalbame apie visuomeninę televiziją, tai nesu tas, kuris galėtų pateikti daug pavyzdžių, iliustruojančių labai sėkmingą veiklą, pasirinkus Bunnie siūlomą modelį. Galbūt tokių pavyzdžių yra. Aš jų tiesiog nežinau. Nekalbu apie komercines televizijas, nes jų yra labai daug ir įvairiausio kalibro, ten tikrai (bent jau mažesnių kanalų) nemažai dirbančių pagal tokį modelį. Tokios TV dar vadinamos “kasetinėmis”. Bet galiu pateikti pavyzdžių, kai labai sėkmingai tvarkomasi pagal vadinamąjį “tradicinį” modelį. Nesiūlau žiūrėti į didžiųjų šalių visuomeninius kanalus. Pasižiūrėkit kaip atrodo austrų ORF, airių RTE, kaip tvarkosi abu (flamandiškas ir prancūzakalbis) Belgijos visuomeniniai transliuotojai, suomiai ir t.t. Beje, “tradicinis” modelis, pagal kokį dirba jie, apima net daugiau, nei dabar daro LRT – jie pas save kuria ir sau gamina serialus, dokumentiką, animaciją. Ir tik viena funkcija, kuri dažniausiai yra atskirta nuo kanalo yra reklamos pardavimas – tokie padaliniai atskiriami į atskirą įmonę. Bet reklamos pardavimas per atskirą įmonę yra būdingas ir pagrindiniams komerciniams kanalams.
    Nesakau, kad Bunnie pasiūlytas modelis yra netinkamas. Galbūt jis pasiteisintų. O galbūt visuomeniniam kanalui geriau likti prie “tradicinio”. Nežinau ir nieko nesiūlau. Tuo, ką rašau, noriu pasakyti, kad ne modelis pats savime apsprendžia veiklos sėkmę. Sėkmę arba nesėkmę nulemia vadyba. Pirmiausia įmonei turi vadovauti žmonės, gerai išmanantys vadybą ir verslo principus. Geri vadybininkai, verslo administratoriai galėtų išanalizuoti rinkos situaciją ir apibrėžti veiklos modelį. Koks modelis geriausiai tinka konkrečios šalies visuomeniniam transliuotojui labai priklauso nuo visos eilės veiksnių. Pradedant nuo rinkos dydžio, nuo rinkoje esančių TV (radijo) kanalų skaičiaus, nuo jų pasirinkto veiklos modelio, nuo prodiuserinių įmonių skaičiaus ir įvairovės, nuo techniką samdančių įmonių ir jų siūlomų paslaugų spektro, nuo (bet kokių įmanomų paslaugų, kurias galima būtų pirkti iš įšorės) kainų lygio iki profesionalios/neprofesionalios darbo rinkos būklės. Ir gal pasirodys, kad reikia viską “outsource’inti”? O gal nereikia nieko “outsource’inti”? Ar gal galima iš išorės pirkti tik kažkokias atskiras paslaugas? Geri vadybininkai žino įrankius, reikalingus tokiai analizei atlikti. Bet svarbiausi prieš analizuojant ir apsisprendžiant yra keturi dalykai. Pirma, susitarti vieną kartą dėl to, kas yra MISIJA. Nes dabar niekas, absoliučiai niekas negali atsakyti į šį klausimą. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Ir dažniausiai misija yra “priedermės”, “prievolės”, “paskirties” ar net “jungo” sinonimu. Kas iš esmės prieštarauja misijos supratimui. O be vizijos, be misijos, labai sunku nusi(apsi)brėžti pagrindinį dalyką – įmonės veiklos strategiją. Antra, nustatyti ilgalaikį finansavimo modelį, nepriklausantį nuo politinės konjunktūros. Trečia, apibrėžti aiškius, objektyvius LRT veiklos vertinimo kriterijus, kurie leistų, reikalui esant (kai veikla pagal nustatytus kriterijus yra įvertinama nepatenkinamai), keisti vadovybę ir be tarybos valios, nepasibaigus kadencijai/kontraktui. Ir ketvirta, suformuoti depolitizuotą, veiklią, iš televizijos verslo profesionalų sudarytą tarybą (valdybą ar dar kaip nors vadinamą aukščiausią valdymo organą). Dabartinis tarybos formavimo principas galbūt yra geras demokratiškumo prasme, bet visiškai netinkamas dalykiškumo prasme.

    Please wait...
  9. spyris | 28 rugsėjo, 2010 at 18:57

    Mariau, o iš kur tokios žinios, kad LRT “samdomi konsultantai iš išorės…, kurie turėtų pasiūlyti LRT pertvarkos planą”? Ir kad jiems bus sumokėti 100 k?

    Please wait...
  10. uagadugu | 28 rugsėjo, 2010 at 19:24

    Taip, Mariau. Šitas kampas mane irgi sudomino. Čia gandai ar iš tiesų ką nors žinai? Gal gali parašyti e-mail’u, jei nesinori skelbti komentare?

    Please wait...
  11. Marius | 28 rugsėjo, 2010 at 22:01

    Tenka atsiprašyti, apsirikau apie 30 k, kaina spėjau iš to kiek yra tekę susidurti su panašiomis strategijomis, bet po to prisiminiau, kad Artūras savo įrašę kažkada rašė http://racas.lt/naujas-lrt-sezonas/ apie LRT tarybos posėdį ir , kad LRT 2011-2013 metų strategijai kurti yra numatyta 70 000 Lt.

    Please wait...
  12. Bunnie | 30 rugsėjo, 2010 at 15:30

    Mariau, kiek girdėjau, tai tie 70 000 yra numatyti pačios Tarybos strateginei veiklai – pasivažinėjimams pas kolegas iš užsienio, išvažiuojamiesiems posėdžiams, kažkokios konferencijos organizavimui ir t.t. Nesu tikras, į tai įeina ekspertų honorarai.

    Arūnai, internetiniams komentarams, kiek žinau, nėra taikoma autorinė apsauga, nes, kaip suprantu, joks Bunnie nesikreips į teismą dėl teisių pažeidimo 🙂

    Beje, yra mintis organizuoti alternatyvią iniciatyvą ir paruošti alternatyvią LRT strategiją (nešvaistant tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų) – ypač žinant, kad LRT Taryba su savo tempais tą padarys geriausiu atveju kažkada pavasarį, o gal po metų. Gal pvz., uagadugu norėtų inicijuoti ir palaikyti šią veiklą suteikdama tam virtualią diskusijų erdvę bei savo neįkainojamą patirtį? Jeigu Izraelis su palestiniečiais derasi Vašingtone, kodėl lietuviai savo visuomeninio transliuotojo negalėtų pavystyti šlovingoje Burkina Faso sostinėje?

    Please wait...
  13. uagadugu | 30 rugsėjo, 2010 at 15:50

    Tai jau ir vyksta ta diskusija – kad tik diskutuotojų būtų. Aš ir pats laiko turėdamas čia rašinėlį kokį kada sumesiu, pakomentuodamas paties, Spyrio ir Smulkmenos mintis.

    Please wait...
  14. Arūnas | 30 rugsėjo, 2010 at 16:30

    Bunnie> teismai teismais, bet yra ir toks dalykas, kaip elementarus mandagumas 🙂 Beje, jei už įžeidžiantį komentarą autorius gali būti patrauktas atsakomybėn, tai analogiškai jis turėtų turėti teisę kontroliuoti to teksto perpublikavimą ir kitokį panaudojimą.
    Be to, komentuojant parašyto teksto stilius reikalauja šiek tiek apdorojimo prieš skelbiant, o aš esu visuomet linkęs leisti tai daryti pačiam autoriui 😉

    Please wait...
  15. KOMENTATORIAUS RUBRIKA: “SPYRIS” TĘSIA TEMĄ APIE LRT PERTVARKYMĄ Į RADIKALŲ MISIJOS PADARGĄ | uagadugu

Palikite komentarą