LTV: ŽEMĖS DREBĖJIMAS SU „TIRLI PIRLI“

uagadugu skaitytojas Saulius atsiuntė tokio turinio laiškelį:

Mūsų visuomeninis transliuotojas turi švelniai tariant ciniškai subtilų humoro jausmą. Vakar LTV rodė info laidą „Šiandien“, kur daugiausiai buvo kalbama apie Japoniją. Iškart po to eteryje smagi laida Skaityti toliau »

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 8.8/10 (11 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 3 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Keistumai, Laidos, Margas pasaulis, Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , ,

ANDRIUI MAMONTOVUI – KALTAS NE KALKULIATORIUS, O VIDURAMŽIAI MUMYSE

Laimutis Purvinis - vogta be leidimo nekomerciniams tikslams - negalėjau susilaikyti, nes labai iliustratyvi nuotrauka. Atsiprašau "Klubas.lt" ir fotografo J. Baliutavičiaus

Jau pora žmonių man rekomendavo apsilankyti Andriaus Mamontovo iniciatyvoje Prijunkite telemetrą prie mano televizoriaus !!!, paskelbtoje Facebook ir išsakyti savo nuomonę. Iniciatyvą galite rasti čia.

Ką pasakysiu… Romantiška, gražu, civilizuota, meniška, vilnietiška.

Dar porą epitetų galėčiau pridurti.

Apsistosiu ties pora sakinių: Ar mūsų televizija pasikeistų, jeigu telemetrai stovėtų menininkų, mokslininkų, verslininkų, išsilavinusių ir inteligentiškų žmonių namuose? Be jokios abejonės – taip.

Aš irgi neabejoju, kad pasikeistų.

Jei tie telemetrai stovėtų tik menininkų, mokslininkų, verslininkų, išsilavinusių ir inteligentiškų žmonių namuose.

Na, tokiame siaurame visuomenės segmentėlyje.

Kurio dalis yra A. Mamontovas, jo klausantys, dieve duok pats uagadugu ar uagadugu skaitantys.

Nors mane daug kas pavadins ciniku, pasakysiu tiesiai – manau, kad Lietuvos visuomenė yra tamsi, devyniolikto amžiaus sutrino valstietiško mentaliteto, jos higieninė pažanga per pusantro šimto metų pasiekė tik tiek, kad daugumas mūsų segmentėlio nepažintos Lietuvos apsiprausia ne du kartus per gyvenimą – gimę ir prieš laidojimą, o kas mėnesį.

Dvasiškai pažengėme lygiai tiek pat toli.

Atsiprašau už tą higieninį pavyzdį, jei jis kažkam pasirodė pernelyg drastiškas.

Bet bent jau metaforiškai vaizdus.

Tos visuomenės mes nematome Vilniuje – tik pajuntame intelekto dvelksmą Klausimėlyje, išgirstame kai kas paskambina į Lietuvos ar Žinių radiją ir užduoda tokius  išsilavinusius klausimus, jog nežinai, kur akių padėti dėl to, kad Lietuvos pilietis esi.

Todėl tikiu, kad telemetrai rodo tikrosios Lietuvos būvį ir stovį.

Ir čia balsuoju už kuo didesnį emigravusių iš šalies kiekį.

Gal tai ir nuskambės paradoksaliai, bet kuo daugiau tautiečių išvažiuos iš Lietuvos, tuo daugiau jų grįš apsišvietę, išsilavinę, klausantys ne Laimučio Purvinio, o Andriaus Mamontovo.

O jei paklausite, ar tą Laimučio Purvinio Lietuvoje likusią Lietuvą galima televizinėmis priemonėmis už ausų ištempti į tos intelektualesnės Lietuvos tyrus, atsakysiu, kad taip.

Bet tada ir šnekėti reikia ne apie telemetrus, t.y. veidrodį, o apie to prieš veidrodį stovinčio viduramžių maumo prausimo būdus.

O tai jau – visai kitas klausimas…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.8/10 (11 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +9 (from 11 votes)
Share
Kategorijos:  Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , ,

FIKSAVOME: LRT 2010-2011 SEZONO ATIDARYMAS

Audrius Siaurusevičius © LRT

LTV irgi atidarė sezoną. Reikia aprašinėti, nors jis nėra tiesioginis, o rubrikai Fiksavome… ši aplinkybė reikalinga kaip oras.

Darome išimtį. Nacijos transliuotojas vis dėlto.

Sumontuotoje transliacijoje nelieka kliurkų. Privalumas.

Bet energetika kažkur išgaruoja.

Scenoje A. Siaurusevičius, kuris sako, kad sezono nebaigė ir tikisi, jog šis niekuomet nesibaigs.

Gal…

Šiaip tai yra įdomu. Savęs pristatyme neeksponavo nei LNK, nei TV3 administracijos. Jos mano, kad žiūrovams įdomūs tie, kas ekrane – žvaigždės įvairios didelės ir mažos, o ne už jo.

Galima įtarti asmens kultą.

Arba jis ryškiausia žvaigždė. Kelrodė.

Apie Triumfo arką. Labai sunku fiksuoti, nes sumontuota tarsi vienas, ištisinis videoklipas. Netiesioginės laidos privalumai.

Anonsuoja naujadarą Triumfo arkos akademiją.

Šokinėjama – nuo Durys atsidaro link Algimanto Čekuolio.

A. Čekuolis prisimena kančias televizijoje. Siaubas, nes negalėjo pasikasyti – žmogui neįmanomos sąlygos.

Sako turįs šiokią tokią atmintį.

Esąs vis dar vyras.

Įlindo Gustavas, po jo – Rūta Sinkevičienė.

Aferos, nesupratimas, kas darosi gyvenime. Žurnalistikos žanro klasika.

R. Sinkevičienė ir Vytaras Radzevičius šneka apie keistus jausmus.

Groja metalofonas.

19.00. Reklama.

19.05 Taip ir nesupratau – čia dar anonsai, ar jau laida.

A. Siaurusevičius sako, kad jam Lietuvoj visuomet gera. Nuostabu. Maksima tiesiai į daczybao.

Klasika ir Euroradijas. Anonsuoja laidų ciklą Arabų įtaka klasikai. Visai įdomu. Klausysiuosi.

Čiumanrizamalada. Slaviškai kažkaip. Zitos Kelmickaitės Suktinis.

Rolandas Maskoliūnas mąsliai šneka apie Gamtos kodą, kur dalyvaus ir kiti vakarėlių liūtai – Marijus Mikutavičius ir Algimantas Čekuolis.

V. Radzevičius sako, kad Stiliaus pristatinėti nereikia.

Bet pristato.

Violeta Baublienė sako, kad šnekės apie kitokius žmones.

Visi taip sako.

Vėl įsibrovė Gustavas. Keikia komercines televizijas ir sako, kad neapsiriksit.

Edukuoja žiūrovą dekoracijų klausimais. Nusiima galvą.

Animuotas Gytis Paškevičius dainuoja savo dainą pritariant žvėrims.

Nauja laida vaikams Linksmoji šeimynėlė.

Baltosios varnelės į antis panašios.

Vaida Genytė Tūkstantmečio vaikuose pristato naująją rubriką be galo ilgu ir solidžiu pavadinimu. Nebuvo įmanoma įsiminti – gal čia kokia Europos fondų finansuojama, kad tokia neįdomi?

Alfredas Bumblauskas sako vesiąs kažkokią laidą, bet tiek ir težino. Mes irgi…

A. Bumblauskas pristato neregėtą daiktą.

Laurynas Šeškus © LRT

Kadre prodiuseris L. Šeškus. Dar ir prodiuseriai į kadrą lenda. Žinok, tauta, didvyrius savo užkulisinius.

Dainuoja graži blondinė geru balsu.

Vieni kitų klausinėja, kokią televiziją žiūri. Pabandyk atsakyti, kad ne tą.

V. Radzevičius sako, kad čia gali pamatyti tikrus žmones, o ne jų atvaizdus.

Įdomu įdomu…

Kitose televizijose sako atvirkščiai.

Skonio reikalas.

V. Radzevičius kepa varles. Kinietiškos eskapados pristatymas. Martynas Starkus šneka apie kelionę, dramą, tragediją. Siūlo varlių.

Duokim garo pristatymas. Daug dūmų. Gaspadinės visokios naujosios. Duos garo.


Stanislovas Kavaliauskas ir Žygis Stakėnas © LRT

Žygis sago, jog chebrytė duos garo. Leksikonas toks nearchaiškas, sakyčiau.

Stanislovas apeliuoja į kitą televiziją ir anonsuoja, spėkite, ką? Polkutę, aišku.

V. Radzevičius pristato Bėdų turgų ir sako, kad Edita Mildažytė čia viską sutvarkys.

Neabejojame.

Vėl nukrypstam link Gustavo ir R. Maskoliūno.

E. Mildažytė pasakoja apie virpančius kelius ir netiki išgyvenusi LTV taip ilgai.

Tai mes dabar turime tikėt?

Gerai, patikėjom.

Pozityvi istorija apie žavingą moterį Dianą po dešimties metų.

Daina su Bobų vasaromis.

19.39 Reklama.

19.44 Grįžtam.

A. Siaurusevičius sako, kad LTV yra geriausia.

V. Radzevičius klausia M. Starkaus apie laidą Mūsų dienos, kaip šventė, kurią šis ves. Prisiminimai, pokalbiai, linksmybės.

Starkus džiaugiasi grįžęs prie muzikos. Apie pakedenimus.

Stanislovas sako, kad žmonėms reikia žmonių.

Džiaugiasi žmonėmis be natų.

Petrui Dimšai įdomu, kas po jo liko.

Ilona Balsytė čia randa įdomių dalykų.

Saulius Vosylius sveikina giminaičius nuo Giminių.

Giminės © LRT

P.Dimša šneka apie formules. Kitas aktorius tikisi, kad svarbiausia laukia už kampo.

uagadugu subjektyviai atrodo, kad kartais už kampo gali laukti ir plytgalis.

Graži blondinė Rūta Ščiogolevaitė dainuoja gražią dainą.

Lolitai Bytautaitei patinka Senis ir Komisaras Reksas. Editai Mildažytei įtinka Durys atsidaro ir Bėdų turgus.

L. Bytautaitei parūpo bambukų auginimas Lietuvoj.

Keturi gitaristai.

Vėl visi nustebino, kad žiūri LTV.

A. Čekuolis sako, kad tik LTV gali imt, ko neima kiti.

Šventa tiesa.

Palmira Galkontaitė vadina Ž. Stakėną mielu ir viskuo džiaugiasi po dvylikos metų.

Sako, kad jos laida neturi analogų.

Vadina legendine.

R. Sinkevičienė šneka apie atsiskyrimą nuo visko.

Pristatoma „Sporto panorama“. Charakterio grūdinimas, valia.

Tikisi, kad užpildys nišą

20.04 Reklama.

20.11 Grįžtam.

Kadre ne A. Siaurusevičius.

Apie Opus 3 šneka Darius Užkuraitis. Dainuoja Empti. Gražu.

Klausimėlis. Virtinė klausimų ir atsakymų. Apie interneto svetainę su ė.

Dalia Teišerskytė sako mėgstanti tamsius vyrus.

V. Radzevičiui parūpo stuburas.

Kadre stuburo viršininkas Audrius Matonis. Apie programos pradžią ir pabaigą.

Apie savitas žinias, kurios išsiskiria. Daug iškilių teiginių. Nespėju fiksuoti.

Žaliai sena Žinių vinjetė.

20.23 Reklama.

20.24 Perlas.

20.30 Panorama.

Ką, čia jau pabaiga?

Gal pražiopsojau atsisveikinimą? Na, neturėjo būti labai akcentuotas.

Keisčiausias fiksavimas, kurį patyriau iki šiol.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.4/10 (5 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

APKLAUSA: 68 PROCENTAI „UAGADUGU“ SKAITYTOJŲ APSIEITŲ BE LTV

Baigėme apklausą tema Ar pirktum abonementą žiūrėti LTV, jei kitaip negalėtum jos matyti?

Rezultatas nustebino. Tik 18 procentų uagadugu skaitytojų abonementą pirktų, dar 15 nėra apsisprendę, o 68% apsieitų be jos. Abejoju, ar tarp pastarųjų yra piktavalių, puoselėjančių viltį LTV signalą žiūrėti nelegaliai, todėl, manau, kad tie 68 procentai nuoširdžiai jos nežiūrėtų, o ir dabar vargu ar žiūri, ar bent jau žiūri reguliariai.

Nustebome, nes uagadugu visų pirma skirtas ir skaitomas žiniasklaida plačiai ir televizija siaurai besidominčių žmonių. Paskutinės savaitės Google Analytics duomenimis vidutiniškai per dieną jų pas mus apsilanko kažkur apie 1150. Tai nedidelė, glausta, gerai informacinio fronto avangarduose ir ariergarduose pasizulinusi skaitytojų grupė. O šie tarsi ir turėtų domėtis Nacionalinio transliuotojo laidomis. Bet nesidomi.

Aišku, kad šitokią apklausą padarius profesionaliai – t.y. samdant sociologinių tyrimų agentūrą, rezultatai Lietuvos televizijai būtų daug palankesni. Čia atsirastų vyresniojo amžiaus auditorijos, kuri uagadugu neskaito, nuomonė. Kad ji tikrai neskaito, žinome, nes esame darę specialią apklausą skaitytojų amžiaus tema.

Vyresniojo amžiaus žmonių nuomonė būtų svarus argumentas. Ne pas mus, o LRT tarybos nario Dainiaus Radzevičiaus Žinių radijo bangomis transliuojamoje laidoje vienas moksleivijos atstovas LTV pavadino tiesiai šviesiai – pensininkų televizija.

Naudojant televizininkų žargoną LTV reiktų pavadinti nišiniu pensininkų kanalu, jei ne ta aplinkybė, kad labai jau didelė ta niša. Milijonas lojalių žiūrovų kokiam BTV ar Lietuvos ryto TV būtų neblogas pasiekimas.

Seniokiškame LTV įvaizdyje paskęsta jaunatviškesnės iniciatyvos – net ir Talentų ringas ar Tūkstantmečio vaikai, panašu, labiau žiūrimi tų laidų herojų senelių, o ne jų bendraamžių (komentatorius Bunnie pataisys, jei pernelyg sutirštinome spalvas).

Įdomių dalykų sužinai studijuodamas LRT Tarybos ataskaitoje pateiktą informaciją apie LTV laidų apimtis. Štai 2008 metų ataskaitoje parodyta, kad pramogos čia būta tik 4 procentų. Leiskite uagadugu alternatyviai pažvelgti į visą šitą kalkuliaciją. Kas, jei ne pramoga yra visos LTV laidos vaikams bei animacija, muzikinės laidos (ar daug simfoninių koncertų pastaruoju metu esate klausę per LTV?), kuo, jei ne operinio popso konkursu pavadinsi Triumfo arką, ką prieš savaitėlę Lietuvos radijo bangomis, tiesa, ne tokiais žodžiais, bet iš esmės pripažino laidos dalyvis Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis? Ar ne pramoga yra sportas? O filmai ir serialai (išskyrus, suprantama, Elito kino rubriką)? O kaip, jei ne trijų valandų trukmės infošou pavadinsi Labą rytą – pirmąjį infošou Lietuvoje su ženkliu kiekiu muzikinių klipų, horoskopais, žaidimais? Sudedame ir gauname  – 70.4%. Tiek pramogos LRT tinklelyje yra iš tiesų (skaičius apytikslis – procentas-du daugiau ar mažiau, nes nesuskaičiavome Klausimėlio, kuris irgi pramoga; gal kas palaikys šventvagyste, bet pramoga laikome, nors čia nesuskaičiavome labdaros muilo Bėdų turgaus, bet neatėmėme Elito kino, kuris ataskaitoje nėra išskirtas atskira eilute).

Beje, panašų skaičių gausime ir ankstesnėse ataskaitose. Ko gero nebuvo nė vienos LTV valdžios, kuri viešiau ar ne laužė LRT įstatymo jai nustatytas rimto transliuotojo ribas. Kai kurios elgėsi nesislėpdamos ir neatsargiai. Ankstesnių administracijų ruoštos LRT tarybos ataskaitos taip pat maskuodavo tikrąją pramogos apimtį, bet tai darydavo atmestinai – su bene pusantro karto mažiau puslapių užimančiu propagandinės retorikos įgudimu ir spalvingų paveiksliukų kiekiu. Reikėjo būti geriau susipažinusiems su tikslinės auditorijos smegenų vingių ypatybėmis. Spalvingi paveiksliukai Seimo Švietimo komiteto paveiksliukų vartytojams lengviau susivalgo, nei sausai surašytas popierius. O ir lozunginė retorika širdžiai artimesnė.

Užduokime sau klausimą, kam reikėjo žaisti tokius pavojingus, neproduktyvius, vaikiškus žaidimus – rodyti pramogą, o po to ją maskuoti po nepramogiškomis paantraštėmis? Dėl noro patikti žiūrovams. Televizijos instinktas patikti žiūrovams yra toks pats natūralus, kaip vienos lyties instinktas patikti kitai. Televizija be žiūrovo yra niekas. Kokius kontracepcinius teiginius beįrašytum į įstatymą, sveika sėkla pramuš.

Jei staiga atsitiktų stebuklas ir LTV taptų anglų BBC One (nepainioti su mūsų kabelinių rodoma BBC World) arba kokia italų Rai Uno, kuris nors mūsiškės Tarybos narys gautų infarktą. Jos, nebūdamos komerciniais transliuotojais, mažai ką besiskiria nuo mūsų LNK ar TV3.

Tačiau jo širdis iškart atsigautų naujam gyvenimui, jei LTV virstų amerikoniška PBS (Public Broadcasting Service). Šios tinklelyje daug mąstyti verčiančios dokumentikos, nesimušančios animacijos, rimtų pokalbių.

Itališki ir angliški turi 15-30% auditorijos, o amerikoniškasis – 1.5-3%…

Kodėl BBC ir Rai Uno leidžiama rodyti, mūsų supratimu, komercinį turinį? Paslaptis – įvaizdis. Tos televizijos jau šešiasdešimt metų tokios. Kai jos pradėjo savo transliacijas, nebuvo komercinių transliuotojų, o pramogos poreikis buvo. Privačių televizijų visoje Europoje nebuvo maždaug iki 1985 metų, o todėl netgi atsiradus komerciniam transliavimui, niekam neatrodė nenatūralu, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau rodė pramogą. Jei tavo bangomis Benny Hill’as buvo rodomas dvidešimt metų, kodėl jis staiga turėtų persikelti kitur? Tiesa, komercinės televizijos nulaižė visą jauną auditoriją, bet vyresnė liko ištikima. Tik duok pramogos kasdienės…

Tuo tarpu Amerikoje viskas vystėsi visai kitaip. Dabartinio PBS pirmtakas NET (National Educational Television) atsirado 1952 metais, kai komerciniai transliuotojai buvo giliai įleidę šaknis. Jau jos pavadinime užkoduotas didaktinis – nekomercinis akcentas. Ji atsirado kaip atsvaras komerciniam transliuotojui, todėl būtų labai keista, jei rodytų kažką panašaus į rodomą ABC, CBS ar NBC bangomis. Kitas įvaizdis…

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis?

Iš uagadugu archyvo

Manote, ne toks? Sutinku, pavyzdys kvepia naftalinu. Bet tas naftalinas kvepėjo virš trisdešimties metų – iki pat devyniasdešimtųjų – kartą per metus Šuriko nuotykiai, triskart Keturi tankistai ir šuo, penkis kartus Ne sezono metas su Donatu Banioniu, animaciniai Gustavo nuotykiai šeštadieniais tarp filmo ir koncerto iš Kremliaus koncertinės salės,- atleiskit, bet Petraičių šeima ar Tadas Blinda ir buvo tos išimtys, kurios patvirtina taisyklę. Kur pramoga? Ji Centrinėje sovietų televizijoje – Žiburėliai, Trylikos kėdžių kabaretas, Raikinas.

Lietuviškas televizijos komitetas buvo nuobodi lituanizuotos partinės misijos televizija su labai retais lengvumais. Kartais labai keistais, kaip Kazimiero Šiaulio vesta Estrados orbita.

O devyniasdešimtaisiais bandė rastis kitas įvaizdis – maištingos, sąjūdinės televizijos. Forumų laikais pramogos niekam ir nereikėjo. Na, o kai prireikė, kieme jau buvo 1995-ieji, pradėjo įsivažiuoti komerciniai transliuotojai, kuriems šis žanras natūralus, kaip žuviai – vanduo.

Lietuvos televizijos įvaizdyje taip ir neliko vietos pramogai. Iš esmės, niekam jos čia ir nereikia. Kultūrininkai jos neieško dėl dogmos, o plačiosios žiūrovų masės sau peno susiranda kitur.

Todėl nereikia stebėtis, kad pastarieji nepastebi vienaip ar kitaip vis bandančios pramogizuoti savo tinklelį LTV , o pirmieji siunta, kad ši jų dogmos neatitinka.

Jeigu uagadugu paklausite, ar LTV turi galimybių tapti čia minėtų europietiškų televizijų programiniu analogu, atsakysime, kad netikime. Buvo galimybė veržtis į priekį po milžiniško populiarumo susilaukusio Šokių dešimtuko vėliava ir pakeisti tą naftalininį įvaizdį. Bet ir tada vienu metu reikėjo rodyti penkis tokius dešimtukus, kad būtų efektas.

Dabar traukinys jau nuvažiavęs. Ko gero, būti kokybiškai nuobodžiu atsvaru komerciniam transliavimui, kad ir kaip tai nepatraukliai atrodytų plačiai auditorijai, yra perspektyviau.

Kaip bebūtų, LTV reiktų ryžtingiau ir visų pirma pačiai sau nemeluojant rinktis kelią, kuriuo eiti toliau. Kitaip niekas, o ir ji pati dar ilgai savęs nesupras.

Televizija nori patikti, bet negali to padaryti taip, kaip reikia jos adoravimo objektams. Ar gali privilioti trokštamą plačią žiūrovų masę, muiliną serialą pateikęs po nišine serialo paaugliams iškaba? O juk negali kitaip, nes neprastumsi pro Taryboje sėdinčius kultūrininkus.

Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacijos krize.

Rinkodara tai vadina klaida. Kai produktas, nutaikytas į vieną tikslinę pirkėjų grupę, pardavinėjamas su raktiniais žodžiais, maloniais kitai. Kuri to produkto neieško. Kai pirmoji neranda, nes raktiniai žodžiai – ne jai.

Ir kyla klausimas, kam tokia nei šiokia, nei tokia televizija reikalinga? Žiūrovams? Jų – ne tiek, kad jaustum lojalią paramą. Rimto TV turinio ieškantiems? Irgi ne, nes jį jie randa kitame – LTV2 kanale. Vieną tikslinę grupę užčiuopti nesunku – jos reikia ten dirbantiems. Kitus interesantus padeda identifikuoti aidai iš LRT koridorių, kuriais vaikščioja ten dirbantys – koridoriai uagadugu platumose yra rašę, kad jų erdvė kaip magnetas traukia ne TV profesionalus, o visuomenei nusipelniusius kultūrininkus ar buvusio premjero draugelius. Nėra pagrindo netikėti – įvairaus plauko partinės nuoplaišos Viešojoje įstaigoje turėtų jaustis netgi geriau, nei tradiciniame nuoplaišų rezervate – kurioje nors ministerijoje, o ir kultūrininkams LRT – ideali lesykla, po sovietmečio pasimirus kitoms lesykloms –  įvairaus plauko menininkų sąjungoms.

Tokios mintys nekiltų, jei televizija nedraskoma prieštaravimų nedrumstai judėtų kuria nors viena kryptimi. 

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Kanalai, Laidos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LTV NAUJOJO SEZONO NAUJIENOS. KOKIOS NAUJIENOS?!

LTV pažindina mus su sąrašu laidų, kurios bus rodomos naujame sezone.

LTV teigimu LRT ir toliau laikysis šūkio „Tai, kas svarbiausia“. O naująjį sezoną labiausiai atspindės leitmotyvas „Tūkstančiai prasmingų akimirkų“. Tai siejama ir su Lietuvos tūkstantmečiu – 2009-ieji dar nesibaigė, ir su programos turiniu agresyvios popkultūros aplinkoje.

Agresyvi popkultūra yra, sakyčiau, agresyvi retorika. Pridėk žodelį kapitalistinė ir nukeliausi it laiko mašina trisdešimt metų atgal.

uagadugu nerado daug naujo, o ir iš pažymėtino tarp naujo tik kelios naujienos. LRT yra palaužta krizės, ją slegia ekstensyvus valdymo modelis, pagal kurį televizija transliuoja vaizdelį tam, kad administracija ir Techninio centro inžinieriai turėtų darbo vietas.

Pažymėsime du projektus, atėjusius iš, berods, dar gilesnio drugio purtomos Lietuvos ryto TV. Jolanta Butkevičienė per pastaruosius keletą mėnesių jau antrą kartą keičia televiziją. Šįkart su grėsmingai skambančio pavadinimo laida Paskutinis klausimas atkeliauta į LTV.

Kitą prestižinę tinklelio vietą užims dar vienas migrantas iš Lietuvos ryto TV – Žurnalisto tyrimas. Tiesa, šią laidą LTV reklamuoja, kaip grįžimą atgal. Tai tiesa, Žurnalisto tyrimas su Rūta Sinkevičiene savo gyvenimą pradėjo būtent LTV.

Po labai ilgos pertraukos į LTV eterį grįžo Sveikinimų koncertas. Jo vedėja bus Gražina Baikštytė. Idealus pasirinkimas tokiai laidai. Daugumai LTV auditorijos ji bus tikras magnetas.

Kažkokią mišraininę informacijos laidą iš regionų ruoš ilgametis Klausimėlio autorius Juras Jankevičius. Laida įrodys, kad Lietuva nėra vien Seimo koridoriai ar didmiesčių panoramos – visame krašte yra daug įdomių, savitų žmonių ir įvykių, kurie nepelnytai pamiršti. Reportažus šiai laidai rengs regioniniai LTN korespondentai.

Linkime sėkmės.

uagadugu nuoširdžiai stengėsi surasti kažką įdomaus naujame LTV sezone.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

LKL TV TEISĖS – SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

Šviežia informacija, kad LKL kitą sezoną transliuos Sport 1 ir Lietuvos ryto TV stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Paskutinius šešis ar septynis sezonus LKL tėvonija buvo LTV, todėl buvome įpratę šiame kanale laukti rungtynių šeštadienį po keturių, o grandų – Žalgirio ir Lietuvos ryto susitikimų prieš Panoramą.

Tačiau dabar pasiektas sandėris yra geras visoms šalims. Lietuvos televizijai, kuri netransliuos mažo populiarumo LKL rungtynių (kiek daugiau žiūrovų rinkdavo tik minėtos Žalgirio ir Lietuvos ryto rungtynės, o kiti klubai susilaukdavo 2-3 procentų reitingo, kai tuo metu rodomi komercinių televizijų filmų ar serialų kartojimai būdavo dvigubai geriau žiūrimi); Lietuvos ryto TV ir Sport 1, nes joms tie 2-3 proc. bus kosminis pasiekimas; LKL, nes jos rungtynių bus transliuojama ne tik daugiau, bet ir geresniu laiku; žiūrovai galintys tas dvi televizijas matyti, nes dėl jų ir viena ir kita televizija kovos ragais ir nagais – t.y. darys specialias apžvalgines laidas, pertraukas užpildydama ne Aerodromo ir Klausimėlio televata, o kokybišku krepšinio turiniu.

Pralaimės kaimų, mažesnių miestelių žiūrovai, kurių didžioji dalis nemato nei vienos, nei kitos televizijos, o Sport 1 atveju – tie miestų gyventojai, kurie nėra kabelinių televizijų klientai bei neturi skaitmeninių imtuvų.

Tačiau būtent šias aplinkybes išnaudos ir vienas, ir kitas kanalas, plėsdamas savo žiūrėjimo zonas. Rinkai skaitmenizuojantis, jų žiūrėjimo geografinė zona tik plėsis. Sporto žiūrovas labai lojalus – jeigu jo gyvenamojoje vietoje atsiranda galimybė žiūrėti jam patinkančias rungtynes, jis trūks plyš tai padarys – t.y. nusipirks imtuvą, anteną ar įsives kabelinę. O tai reiškia, kad konkretus kanalas atsiras distanciniame pultelyje, kuriuo naudojasi ne tik sporto fanatikas, bet ir visa šeima.

Priminsiu, kad šitą sporto tramplino taktiką prieš gerus penkiolika metų naudojo BTV. Tiesa, tikruoju tramplinu tapo ne LKL, o meksikietiškos muilo operos, bet krepšinis irgi svariai prisidėjo prie BTV populiarėjimo.

Kad LKL televizijos teisės atiteko būtent Sport 1 ir Lietuvos ryto TV, irgi natūralu. Pirmąją valdo UAB Sporto komunikacijos, kurios 51 proc. savo ruožtu priklauso Ūkio banko investicinei grupei, siejamai su Vladimiru Romanovu, o UAB „Lietuvos ryto“ televizija 100 proc. savininkė yra UAB Lietuvos rytas, neatsiejama nuo Gedvydo Vainausko. Pastarojo didžioji pasija yra Lietuvos ryto krepšinio klubas, o Vladimiras Romanovas ką tik tapo Kauno Žalgirio savininku.

Taigi, procesas dėsningas. Didžiausių, įtakingiausių Lietuvos krepšinio klubų savininkai tapo ir žmonėmis, vienaip ar kitaip įtakosiančiais LKL sklaidą Lietuvoje.

Abejoju, ar tai išeis į sveikatą mažesniems klubams.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Laidos, Personalijos, Sportas, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD