uagadugu

Laukiu nesulaukiu naujo TV3 spaudos pranešimo apie krepšinio triumfą.

Gal kokiam Londone derina?

Gerai, rašome patys.

Šeštadienis ir sekmadienis buvo juodi visoms televizijoms, išskyrus TV3.

Pastaroji, rodžiusi geriausiu laiku krepšinį su lietuviais ir finalą, deja, be jų, buvo žiūrima labiau, nei Skaityti toliau »

uagadugu skaitytojas Rokas atsiuntė savo laiško į kopiją:

Gerbiamieji,
Esu ištikimas tiek F1, tiek Lietuvos krepšinio fanas.
“Viasat Sport Baltic” stebėti neturiu galimybės, tačiau kyla klausimas, kodėl per TV6 F1 pakartojimą padarėte tuo pačiu metu kaip ir TV3 rodomą Lietuva – Serbija?
Tebūnie aš nepamatysiu F1 per jūsų televiziją, parsisiųsiu įrašą internete, kuriame nebus reklamos. Ar tai Jus tenkina? Esu tikras kad F1 pakartojimus per TV6 žiūri nemažai žmonių, bet vis dėl to jie šiandien rinksis krepšinį, ir liks arba išvis nematę arba matys įrašą internetu be reklamų.

Ašku, visą šitą reikalą galima nurašyti rožinio drambliuko problemoms. Anoks čia ir Skaityti toliau »

Vakar įvyko antra dviejų Rūtų – TV3 Janutienės ir LNK Mikelkevičiūtės dvikova TV eteryje.

Pirmąjį mūšį, kur ragus buvo surėmusios Nuo…Iki… ir Kodėl?, laimėjo LNK Rūta. Rašėme apie tai.

Vakar LNK Rūtai sekėsi kur kas sunkiau.

TV3 Rūta it žuvis vandenyje jautėsi seniai susiformavusiame Paskutinės instancijos formate, perkeltame į naujus TV3 vandenis iš LNK.

Laisvai žaista asociacijomis nuo Šedžių verslų iki durpių, nuo Skaityti toliau »

Štai tokiomis antraštėmis Argentina palydėjo savo rinktinės pralaimėjimą:

Pavadinimas: Skausmingas didžiosios komandos nuosmukis

Parašas po nuotrauka: Pakeltos rankos. Ieškantis priežasčių Delfino

Pasaulio krepšinio čempionatas įžengė į tą fazę, kur, pasitelkiant vieną spalvingą slavišką pasakymą, nuvažiavimai nuo fazės daugybės mūsų širdyse ir galvose bus taisyklė, o ne išimtis.

Jau dabar esam pavažiavę dėl tos rinktinės.

Gimsta nauji didvyriai, gagarinai, dariai ir Skaityti toliau »

Skaičiai tikrai geri. Štai TV6 auditorijos dalis per dvi savaites pakilo nuo 2.2 iki 3.5 procento (duomenys iš TNS Gallup). Tai – beveik pusė BTV renkamo žiūrovų dėmesio.

Atskiros rungtynės pakeldavo TV6 žiūrėjimą ir iki Skaityti toliau »

Skaityti toliau »

Čempionatas prasidėjo vuvuzelomis.

Jos Didenybė Vuvuzela

uagadugu yra afrikietiškas tinklaraštis, todėl vuvuzelas ne tik toleruojame, bet ir negalėtume be jų gyventi.

Įsivaizduokite kokias nors mirtinai nuobodžias rungtynes, tarkim,  Alžyras-Slovėnija be vuvuzelų?

Taigi tvyrotų klaiki tyla ir nuomaris.

Vuvuzelos kelia grėsmės pojūtį.

Koks karas be grėsmės?

O sportas yra Skaityti toliau »

Įvykių išklotinę galite rasti portaluose – smulkiai nedėstysiu.

Tik priminsiu. Vladimiras Romanovas nuėmė jau kelintą trenerį šį sezoną, o ieškodamas argumentų įsiutusius Kauno  Žalgirio gerbėjus patraukti į savo pusę, išmetė švietalą, jog Lietuvos rytas davęs jam užuominą apie tai, jog ir taip turint Eurolygą kišenėje, nėra reikalo kovoti dėl Lietuvos čempiono titulo (suprask, nuimtasis Darius Maskoliūnas irgi galėjo būti susimokęs  bei netinkamai nuteikė komandą kovai. Todėl tapo netinkamas vadovauti komandai).

Būtų keista, jei Lietuvos rytas pratylėtų, todėl V. Romanovui gręsia teismas už šmeižtą. Net jei ir buvo toks pasiūlymas, vargu, ar jis užfiksuotas priemonėmis, kurių fiksavimo rezultatą juristai pripažintų įrodymu.

Kartu J. Vainauskas nepraleido progos pašnekėti apie labai specifišką V. Romanovo vadovavimą Žalgiriui. Nereikia ir J. Vainausko. Plika akimi matomi keisti reiškiniai, panašūs į kompleksų rinkinį, kurį smulkiai išlukštentų nebent geras psichologas.

Dar ryškiau tai pastebi karštieji Žalgirio sirgaliai, po Halę nešioję plakatą su užrašu Buratiną į durnyną. Vargu ar juos galima galima pavadinti Lietuvos ryto simpatikais, nors tokiais bankininkas juos, panašu, mielai įvardintų.

Paskutinis V. Romanovo smūgis- atviras laiškas apie Jono Vainausko negerus poelgius ir intencijas stiliumi primena 19 amžiaus romantikų pamfletus, o ne kietą, šaltą ir atsargią bankininko logiką: Gerbiamas Jonai Vainauskai, perskaitęs jūsų pareiškimą negalvojau, kad man taip pasiseks. Tik dabar pagaliau supratau, kas už virvučių tampo marionetes ir rašo scenarijų teatrui, kurio scena yra visa Lietuva, o man tame virtualiame melo pasaulyje, kurį jūs kuriate, skirtas išprotėjusio Buratino vaidmuo. Visa tai daroma tam, kad apgauti žmones, kuriuos jūs laikote kvaila pilka mase ir nenešate jokios atsakomybės nei prieš Dievą, nei prieš sąžinę, kuriai jūsų kūnuose galbūt nėra ir vietos?

Tiesiai pasakysiu – uagadugu patinka tokia leksika. Ji atvira, nieko neslepianti ir š…. nemalanti.

Tai nėra dūriai iš pasalų ar gudriai suregztas intrigų tinklas, kurio autoriai šypsosi tau tiesiai į akis ir spjaudo į dūšią užkulisiuose.

Patinka bravūra, kai V. Romanovas ne vengia, o eksponuoja Buratino personažą. Nors jį, skirtingai nuo V. Romanovo interpretacijos, nepriskirčiau J. Vainausko kūrybai.

Tačiau po visa šita simpatija slypi tragedija. Vienišojo romantiško herojaus tragedija. Romantizmas neatsiejamas nuo vienišo herojaus dramos. V. Romanovas – vienas prieš visus. Prieš Lietuvos rytą ir prieš Žalgirio gerbėjus.

Padaręs mus visus šios tragedijos žiūrovais, bankininkas pasirinko sportą savo saviraiškos priemone.

Ir įžengė į sceną, skirtą komandai, o ne jos savininkui. Scenoje ryškiai degant romantiškojo herojaus tragiškai aistrai, treneriui negali likti vietos. Nebent jis – vartojant to paties V. Romanovo leksiką – kvaila pilka pelė, klusniai dėliojanti žaidėjų penketuką pagal savininko pageidavimą.

Bet net ir tokių nerandama.

Nematau šitame spektaklyje nieko teigiamo mums – krepšinio mylėtojams.  Žaidėjai be galvų gali palakstyti rungtynes-dvi, o po to juos neišvengiamai sustabdys kieta it betonas varžovų trenerio logika. Tuo, kad Žalgirio žaidimui vadovauja kapitonas, o ne savo srities profesionalas, yra rachito, o ne stiprybės požymis.

Ar galima netgi tarp geriausių trenerių pasaulyje rasti bent vieną, kuris atitiktų romantiškus V. Romanovo kanonus, pagal kuriuos komanda neturi teisės pralaimėti? Koks nors Obradovičius pagal šią logiką jau keli metai globotų Belgrado priemiesčio vaikų komandą, o ne Panathinaikos; Messina prieš porą mėnesių būtų paleistas iš Real be jokių kompensacijų, o Phil’as Jackson’as žiūrėtų krepšinį per TV imtuvą, o ne treniruotų L.A. Lakers.

Paradoksalu – Žalgirio gerbėjai ne vienus metus tyčiojosi iš J. Vainausko specifinio vadovavimo klubui stiliaus, kai per sezoną pasikeisdavo tie patys keli treneriai, kurių kaita dabar baisisi Žalgirį adoruojantys. Nesimpatiška, jei klubo vadovas yra tarsi deržimorda, priiminėjantis sprendimus ten, kur jo supratimas siekia daugių daugiausiai universalios pakraipos vadybininko lygį.

Juk kiekvienas trenerio ar didesnio kiekio žaidėjų pakeitimas vidursezonį yra taip pat ir prisipažinimas, jog tu nesugebėjai jo parinkti tinkamai.

Pridėsiu – savininko, kuriam kiekvienas nelendantis į vieną vietą, o išdėstantis tiesiai į kaktą nemalonią tiesą, tampa nemalonia rakštimi, jei ne priešu.

Visa, ką dabar matome Lietuvos krepšinyje, yra be galo necivilizuota.

Ir neperspektyvu, nes

Turime tipišką lietuvišką skylę.

Kaip ir visur… Kuo, vargu, ar galima guostis.

Žiniasklaida praneša, kad Ettore’s Messina’os pasitikėjimą praradęs Rimantas Kaukėnas Real komandoje greitai gali būti pakeistas amerikiečiu Morris’u Almond’u. Nuolat tarpusavyje tviteriaujantys Real sirgaliai tuo jau yra visu šimtu procentų įsitikinę. Tiesa,jie nėra tikri, ar tai padės Real. Komandai, kuri šį šeštadienį Ispanijos lygoje vėl beviltiškai pasirodė rungtynėse prieš savo mirtinus varžovus – Barcelona komandą. Mažasis el clasico, kaip šių rungtynių batalijas vadina ispanai vyko prieš pat didįjį el clasico – kur kovėsi futbolo Real ir Barcelona.

Ettore Messina

Rimantas Kaukėnas, panašu, tapo atpirkimo ožiu situacijoje, kai Ettore’s Messina’os žaidybinės schemos pasirodė visiškai negyvybingos prieš Barcelona trenerio gudrybes Eurolygos ketvirtfinalyje, kur nereikėjo laukti net penktųjų rungtynių, kad pasimatytų, kuri komanda vertesnė didžiojo ketverto Paryžiuje. Ketverto, kur pateko Belgrado Partizan su bemaž vienais serbais ir be jokios plačiai išeksponuotos žvaigždės.

R. Kaukėno žaidybinis laikas buvo mažinamas nuosekliai po to, kai Real komandoje pasirodė Marko Jaric’ius. Pastarasis ketvirtfinaliuose žaidė daugiausiai iš visos komandos – virš 30 minučių, padarė neproporcingai daug klaidų ir sumažino ne tik R. Kaukėno, bet ir Travis’o Hansen’o bei Louis Bullock’o minučių skaičių aikštelėje.

Buvo liūdna žiūrėti į televizijos kamerų negailestingai nuolat stambiu planu pritraukiamą Real klubo prezidento veidą. Prieš kelis metus karališkoji futbolo komanda išleido kelis šimtus milijonų dolerių susipirkti garsiausioms futbolo žvaigždėms. Ir gavo šnipštą. Žvaigždės žaidė kas sau. Dabar elgtasi analogiškai. Klubas net ir sparčiai sėdant Ispanijos ekonomikai prieš sezoną bandė patenkinti neslopstančias Ettore’s Messina’os ambicijas treniruoti europietišką klubą su NBA biudžetu. Italų treneriui buvo pavykusios tokios užmačios su negailestingai į kairę ir dešinę brangiems pirkiniams švaisčiusiu CSKA, kurio tuometinis prezidentas Kuščenko net nesugebėdavo susiskaičiuoti, kiek jo klubas tų pinigų turi.

Atrodė, kad pavyko ir dabar – visas Real žaidėjų dvyliktukas būtų lyderiais bet kokioje Europos komandoje. Vieni atsivilioti iš rusų, antri iš italų klubų. Tačiau šioje komandoje, tapę eiliniais, jie laksto medinėmis kojomis ir tarsi su lengvu Parkinsono sindromu. Bent jau man toks įspūdis susidarė po šio šeštadienio rungtynių. Labai menka komunikacija, permanentiškas sutrikimas, išgąstis akyse. Ir napoleoniška poza sunertomis rankomis ant suolelio sėdintis Messina. Mat, nėra įkūnijamos ir atvirai gadinamos genialios idėjos.

O R. Kaukėnas nežaidžia jau ne pirmą savaitę, todėl prie šitokio gadinimo nė piršto nėra pridėjęs.

Kas tokiais atvejais lieka kaltas kitose, normaliose komandose? Kai gerai nežaidžia nė vienas žaidėjas? Paprastai tokiu tampa treneris.

Kas bus kaltas Messina’os atveju? Panašu, kad R. Kaukėnas, dar kas nors po jo.

Laukiame Ispanijos lygos finalinės serijos. Kur, esu tikras, tikrai dalyvaus Barcelona.

Ar iki finalo nueis karališkasis klubas? Būtų gerai, nes intriga nemirtų iki paskutinės sekundės.

Bet nesunku tuo ir suabejoti.

Susiję rašiniai:

KAS YRA NUOŠIRDUS SPORTINIS NACIONALIZMAS?