uagadugu

Pastarąją savaitę atsitiko širšalas dėl to, kad kabeliniams operatoriams (čia kabeliniais operatoriais vadinsiu tai, kas mūsuose dažniau vadinama kabelinėmis televizijomis), kurie pagal dabar galiojančią Visuomenės informavimo įstatymo redakciją transliuoja lietuviškųjų komercinių televizijų signalą už dyka, gali tekti pastarosioms mokėti.

Ta proga žiniasklaidoje pasirodė pora tautinės ufologijos opusų, akivaizdžiai pučiančių į kabelinių operatorių dūdą.

Nebūčiau į šią temą apskritai gilinęsis, jei ne citata iš uagadugu „Veide“.

Kadangi plėtojant šią tematiką tarp kitko remiamasi ir mūsų mintimis, pravartu į ją ir pasigilinti.

Žurnalistinio objektyvumo dėlei parodant ir kitą kampą.

Veidas dirba pagal gerą Holivudo receptą, kaip padaryti kasinį filmą. Svarbu iškart pakabinti žiūrovą.

Todėl straipsnis pavadinamas propagandiškai – Seimas ruošiasi atverti kelią Rusijos propagandai.

Pasakojama tikrais faktais paremta, kiekvieno lietuvio kraują stingdanti istorija, kad šalia Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija randasi daugybė skaitmeninių siųstuvų rodančių televiziją ta pačia modernia signalo sistema, kuri veikia ir Lietuvoje.

Pagal iškiliausias tautinių ufologų tradicijas dabar reiktų nusistebėti, kodėl rusai ir baltarusiai drįsta taikyti savo siųstuvuose modernias technologijas, o ir apskritai, kodėl savo pasienio teritorijose jie turi TV žiūrovų.

Nesistebime.

Čia ant holivudinio vamzdžio uždedama alkūnė, kur uagadugu lūpomis konstatuojama sena tiesa, jog jau ir dabar labai nemažą TV žiūrovų dėmesį sutraukia rusiškos TV programos, o ypač Pervyj Baltijskij Kanal.

Pasitelkiami seimūnai su be galo toli siekiančiomis tautinėmis įžvalgomis.

Nejučia prie alkūnės privirtinamas kitas vamzdis ir jį apžergę pakniopstom skuodžiame link ufologinės teoremos įrodymo.

Pasirodo, Seimas ruošiasi ne tik galutinai surusinti, bet ir, pasak vieno tautinio seimūno, nukultūrinti Lietuvą, nes, pasak naujos Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos, kabeliniai operatoriai turėtų mokėti už lietuviškųjų komercinių televizijų transliavimą, o ne transliuoti jas už dyka.

Šiandienos rašinyje – tęsinyje apart rusų Veidas jau randa dar vieną suinteresuotąją pusę. Pasirodo, tai irgi užsieniečiai – švedų MTG valdomas Viasat.

Šlykštieji kosmopolitai puola it tie kolorado vabalai.

Mažiau į tematiką įsigilinusiam skaitytojui priminsiu kabelinio operatoriaus verslo schemą. Kabelinis operatorius retransliuoja TV ir radijo programas, jas sumeta į paketus ir šiuos pardavinėja savo klientams – fiziniams ar juridiniams asmenims. TV programos imamos už dyka (lietuviškos pagal minėto įstatymo redakciją) arba perkama teisė retransliuoti užsienio TV programas.

Kabelinių operatorių pelnas (arba nuostolis) yra skirtumas tarp to, ką jos sumokėjo TV stotims (prie šių mokėjimų dar reiktų pridėti ūkines, techninės plėtros, administracines išlaidas) ir surenkamo abonentinio mokesčio iš klientų.

Jei atmestume kabelinėms televizijoms nemokamas (lietuviškas) TV programas, gautume, kad apie du trečdalius, o kai kuriose kabelinėse dar ir daugiau paketo sudaro mokamos rusiškos kilmės (kuriamos Rusijoje) arba rusakalbės TV programos.

Beje, daugumai šių programų formaliai deklaruojama žiūrėjimo ne rusų kalba galimybė, tačiau praktiškai ja nesinaudojama – dėl natūralių priežasčių (rusų kalba yra labiau suprantama daugumai gyventojų, nei, tarkim, anglų) ar dėl techniškai subjektyvių (galima pasirinkti ne rusų kalbą, jei televizorius pajėgus veikti stereo režimu ir jeigu jam esant žiūrovas yra pajėgus jį atrasti distanciniame pultelyje,- mono režimui kabelinė televizija jau paslaugiai parinko rusų kalbą…).

Taigi, darant toli einančius apibendrinimus arba įsijungiant į jau minėtą moderniosios ufologijos informacinį srautą, reiktų skaitytojams čia ir dabar pranešti, kad Lietuvos kabeliniai operatoriai finansuoja rusiško ar rusakalbio TV srauto skverbimąsi į tautos sąmonę.

Bet mes to neteigiame. Verslas yra verslas. Yra paklausa – yra ir jos adekvatus patenkinimas. Jei lietuviams reiktų TV stočių anglų kalba, jie jas ir gautų. Tačiau lietuviams reikia rusakalbių kanalų, todėl kabelinės televizijos, patenkindamos paklausą ir besivadovaudamos sveiku verslo instinktu, suteikia teisę tas televizijas žiūrėti.

Bet tada nereikia piktintis, kad tautinės komercinės televizijos taip pat turi sveiką verslo instinktą.

Ir veikia adekvačiai verslo sąlygoms, kurios egzistuoja. O jos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos š.m vasario mėnesio duomenimis yra tokios: Lietuvos komercinių televizijų pajamos per 2009 m. krito 32%, iki 135,95 mln. Lt, radijo stočių – 29%, iki 24,95 mln. Lt, o kabelinių operatorių pajamos augo 20%, iki 91,99 mln. Lt.

Keista, kad ši statistika Veido nesudomino…

O gal būtent čia ir slypi raktas? Žiaurios krizės laikais, kai komercinių televizijų pajamos mažėja trečdaliu, kabelinės vartosi it inkstas taukuose!

Vartosi, rodydamos nuostolius patiriančių televizijų signalą dykai ir sočiai mokėdamos rusams už pastarųjų retransliuojamą!

Jūs dar stebitės, kodėl lietuviškosios televizijos nori pinigų?

Jūs nenorėtumėte?

Jeigu jau apeliuojame būtent į Veido publikaciją, tai būsime nuoseklūs ir pacituosime kai kuriuos teiginius ištisai: (…) artimiausiu metu Seimas ruošiasi priimti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatoma, kad Lietuvos kabelinės televizijos savo abonentams nebeprivalės, tiksliau, neišgalės, nemokamai, kaip buvo iki šiol, retransliuoti lietuviškų kanalų, išskyrus LTV laidas.

Dar kartą patikslinsiu skaitytojui reikalo esmę: dabar kabeliniai operatoriai privalo retransliuoti nacionalinius kanalus, bet už juos nemoka; o pagal naują įstatymo redakciją  neprivalėtų, bet, jeigu norėtų juos įtraukti į savo paketą, turėtų.

Kaip ir už rusakalbius.

Čia tik man nesuprantamas tas neišgalės. Juk pagal sveiką ūkišką logiką, jeigu tavo pajamos išauga penktadaliu, tai tu daugiau nei gali išgalėti, tiesa?

Bet tiesa, matyt, slypi kitur. Kita citata: Tai reiškia, kad kabelines TV žiūrintys gyventojai (jų Lietuvoje yra daugiau nei pusė milijono) turės mokėti papildomai, jei ir toliau per kabelinę TV norės matyti TV3, LNK ar kitus lietuviškus kanalus. Tai reiškia, kad kas mėnesį teks tuštinti kišenę.

Štai ir priėjome prie reikalo esmės. Kieno kišenė tuštės?

Kabelinių operatorių atstovai jau kitur yra užsiminę, kad toks įstatymas kirs per jų kliento kišenę.

Suprask – išlaidas už lietuviškų komercinių televizijų retransliavimą jos perkels ant TV žiūrovo pečių, padidindamos abonentinį mokestį.

Arba jos nebus retransliuojamos.

Įsakmiai fatališkame tai reiškia įžvelgiame daugiau gąsdinančios pozos, nei galimybių atsitikti kraupiai ateities versijai.

Mes – afrikietiškas blogas – prisižiūrime tų netikrų šamanų…

Lietuviškai transliuojančios televizijos generuoja apie 60-70 % auditorijos dėmesio. O tai reiškia, kad be jų kabelinių televizijų paketai nebus pilnaverčiai. Todėl nebus ir perkami. Jau dabar tarp kabelinių operatorių verda kova dėl kiekvieno kliento. Į ją yra įsijungęs palydovinę alternatyvą siūlantis Viasat. Alternatyva kabeliniam transliavimui yra taip pat ir besiplečianti skaitmeninė antžeminė televizija, jau dabar siūlanti virš dešimties nekoduotų kanalų.

Kabelinėms televizijoms užkėlus kainą arba nerodant kurių nors iš lietuviškų komercinių kanalų, labiau tikėtina, kad žiūrovas nueis pas kitą operatorių (tikėsimės, kad kabelinės televizijos nedirba kartelio pagrindu…), rinksis palydovinę alternatyvą arba už porą šimtų litų įsigys skaitmeninės antžeminės televizijos tiunerį, su kabeline televizija apskritai atsisveikindamas.

Todėl kabeliniai operatoriai nekels kainos.

Bet tada teks atsisakyti dalies pelno su visa sotaus gyvenimo atributika.

Dėl ko dabar dantimis bei nagais ir kovojama prieš įstatymą keičiant.

Viskas suprantama.

Kategorijos:  Konsumerika, Rinka, Technologijos, UFO News

Tags: kabelinės televizijos, kabeliniai operatoriai, LNK, LRT, LRTK, LTV, MTG, nacionalinė korta, patriotizmas, Pervyj Baltijskij Kanal, Rusijos propaganda, skaitmeninė TV, tautinė ufologija, TV3, Veidas, Viasat, Visuomenės informavimo įstatymas