“LIETUVOS RYTO”TV IR BRAZAUSKO KOJINĖS MININT VASARIO 16-ĄJĄ

Ačiū dievui, praslinko dar vienas savaitgalis. Labai prailgsta tos trys dienos, todėl džiaugiuosi, kad it snarglys nutįsusių šventadienių mažėja.

Kažkiek ir prie televizoriaus pasėdėjau. Kur čia be jo. Vasario 16d. didesni kanalai dirbo pagal savo partitūrą, t.y. LNK ir TV3 rodė filmus vaikams ir suvaikėjusiems, BTV tuos filmus perpynė savo reguliarios programos gabalais, o LRT specifiškai spindėjo savo išrastame šventiškame žanre nuo mišių, patetiškų renginių iki proginių filmų ir koncertų. Visi dirbo savo auditorijai.

Savo žiūrovams dirbo ir mažesnės televizijos. Iš jų ženkliai išsiskyrė Lietuvos ryto TV. Ji vienintelė iš visų kanalų metė pirštinę LRT stotims, transliuodama laidą Vardan tos Lietuvos.

Lietuvos ryto TV – šaunuoliai – proginių laidų ruošimas brangus malonumas. Jo sau neleidžia žymiai stipresni rinkos dalyviai. O krizės metu tokią akciją sausi pragmatikai apskritai pavadintų pinigų metimu į balą.

Mane apskritai žavi mažų televizijų sugebėjimas iš neerdvių studijėlių išspausti maksimumą. Žiūrovų buvo gal virš dešimties, o ir tie, sprendžiant iš nuobodžiaujančių veidų, įtariu, TV stoties darbuotojai. O atrodė, kad veiksmas vyksta keliskart didesnėje LRT studijoje su geru šimtu dalyvių. Neperkrauta, spalvinga. Išradingai padirbėjo laidos režisūra, džiugino kamerų planų kaita.

Laidą vedė Edmundas Jakilaitis ir Jolanta Butkevičienė. Tai šiokia tokia intriga – neaišku, kaip du ambicingi žmonės išsiteks vienoje televizijoje. Laidą pradėjo J. Butkevičienė, o tęsė E. Jakilaitis.

Lyginant su santūriu J. Butkevičienės vedimu, E. Jakilaitis visos laidos metu leido sau ne tik klausimais, bet ir įžvalgomis papildyti svečių pokalbio audinį. Papildydavo jis ir J. Butkevičienės klausimus, šiuos performuluodamas, suprask, pataisydamas. Na, aišku, kad jis laidą ir pabaigė. Pasakysiu atvirai, man J. Butkevičienė šioje laidoje buvo panaši į raudonos spalvos dekoraciją.

Laidoje dalyvavo garbūs svečiai Algirdas Brazauskas, Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas ir istorikas Česlovas Laurinavičius.

Nesiimsiu perpasakoti laidos. Ji tęsėsi bemaž dvi valandas, buvo turininga. Pasakysiu, kad visi dalyviai be staigmenų atliko savo vaidmenis. Algirdas Brazauskas buvo geras senelis, kuris Lietuvą piešė džiugiomis spalvomis ir bandė įnešti šviesaus optimizmo į krizės kamuojamą mūsų omenį.

V. Landsbergis buvo tradiciškai apokaliptiškas, kaip ir visi apokalipsės šaukliai, nešikai, o vėliau ir stovintys gynybos avangarde, jis visuomenę piešė juodomis spalvomis. Girtuokliai, neišsilavinę, rublio vergai. Prisipažinsiu, po jo kalbėjimų visada įtariai pradedu žiūrėti į savo laiptinės kaimynus. Kuris čia iš jų? Įkvėptą A. Brazausko gražbyliavimą V. Landsbergis palydėdavo nedraugišku žvilgsniu.

R. Ozolas ir Č. Laurinavičius kalbėjo daugiausia. Pirmasis šį kartą buvo rezervuotesnis apokaliptikas, įžvelgiantis Lietuvos šviesesnę ateitį vis labiau jam užčiuopiamoje jaunuomenėje, o antrasis apskritai buvo šviežio ir nedogmatiško požiūrio į Lietuvą gyvas įsikūnijimas.

Viskas būtų tobula, jei ne per trumpos A. Brazausko kojinės, kurios nebūtų patikusios laidoje nedalyvavusiam estetui Giedriui Drukteiniui. Ponia Kristina, susirūpinkit, kad vyras Brazauskas neatrodytų, kaip neprižiūrėtas Brazauskas.

Vardan tos Lietuvos galėtumėt ir pasiaukoti.

Please wait...
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Tags: , , , , , , , , , ,

Vienas komentaras:

  1. Corot | February 17th, 2009 at 15:36

    :):):) Super pralinksminot. Aciu.

    Please wait...

Palikite komentarą

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD