“RYTAS SU BTV”: SUREPETUOTAS GYVUMAS NEŽAVI

Laida Rytas su BTV dirba eteryje jau pora savaičių. Intencija pradėti tokį projektą vasarą mums pasirodė keistoka – kitos televizijos kaip tik karštuoju metų laiku mažina savo programinius aktyvumus, o BTV – atvirkščiai – eina prieš srovę.

Ėjimas prieš srovę yra stipriųjų privilegija. Sveikintina.

Vis užmetame akį į šią laidą, o penktadieninę pasižiūrėjome ištisai.

Čia surašysime savo įspūdžius.

Kiekviena laida prasideda nuo vinjetės.

Skurdoka. Maždaug lokalinės ar kabelinės televizijos lygis.

Arba BTV prieš metų penkiolika. Prieš tiek metų BTV, berods, ir siekė tuos šešis procentus auditorijos dydžio, kiek turi dabar.

Viskas logiška. Keliaujame laiko spirale.

Šviežiai ir simpatiškai atrodantys Gabrielė Malinauskaitė ir Martynas Vaidotas praneša, ką matysime laidoje, kada teka saulė ir pasveikina su vardadieniais. Svarbu rankomis stipriai įsikibti į mėlynos spalvos lapus ir nepamiršti kuo dažniau kilnoti akis į kamerą.

Nepamiršti, kur pati kamera, nėra sunku – viskas gerai surepetuota.

Kelionė užsienietiško muzikos kūrinėlio link.

Pašnekėjimas apie jaunatį ir spaudos apžvalga.

Pradedama nuo Lietuvos žinių. Būtų buvę keista tikėtis kažko kito. Dar ir Respublikos sukrapštyta. Lietuvos rytas? Kol kas nėra, bet tikimės sulaukti kitose apžvalgose.

Martynas Vaidotas kolegės klausia įdomu, kokiu kvailysčių šįsyk prižvejojo mūsų kolegos interneto platybėse, a? Ta proga kolegė be galo nesurepetuotai kolegos pasiteiravo Martynai, o tu mėgsti žvejoti?

Šiam atsakius teigiamai, ši teiraujasi apie didžiausią jo sugautą laimikį.

Tada kolega atsako, jog neatsimenąs, bet pratęsia mintį žaismingai: priklauso nuo to, kiek granatų įmeti į ežerą.

Nuskamba be galo nuožmiai ir netgi vyriškai.

Praktiškai, atitinka vedėjo išvaizdą.

Tačiau vedėjas prisipažino pajuokavęs.

Ačiū dievui, nes būtume patikėję.

M. Vaidotas ryžtingai nutraukia šitą militaristinį pasažą ir kviečia pasižiūrėti linksmosios rubrikėlės pavadinimu Interneto folkloras.

Rodo kinų humoro TV laidos gabalėlius.

Muzikinis vaizdo klipas.

Reklamos ir anonsų kokteilis.

Vedėjai džiugiai kviečia susipažinti su laidoje besisvečiuojančia konkursų mažoms mergaitėms organizatore, modelių studijos Mažoji Mis įkūrėja Danute Elzbergiene. M. Vaidotas sako girdėjęs, kad konkursas mažoms mergaitėms vyko neseniai ir mano, jog tai turėjo būti be proto įdomus renginys.

Ta proga esame kviečiami pasiklausyti muzikos.

Muzikos atlikėja yra didelė mergaitė Rūta Lukoševičiūtė su klipu Hello.

Klausomės.

Grįžtame į studiją, kur D. Elzbergienė pasakoja apie mažų mergaičių grožį ir talentą. Pasakojimams apie mažąsias princeses M. Vaidotas pritaria aha ir draugiškais pakikenimais.

Uždavė gerą klausimą, kam tokie konkursai aktualesni – mamytėms ar mergaitėms.

Tikslaus atsakymo neatsitiko. Verslas yra verslas. Suprantama.

Vedėjas palinkėjo sėkmės dirbant su mergaitėmis.

Muzika. InCulto, karvės ir Rimiškis.

Na, va. Pusė laidos ir ištempta.

Vedėjai anonsuoja renginius. Suasmenina informaciją įterpdami turėtų būti įspūdinga ir pan. Padainuoja vieną kitą eilutę. Laida juk pramoginė.

Esame pakviesti pasižiūrėti, ką mums paruošė BTV Žinių tarnyba.

Žinios paruošė tai, ką matėme vakar.

Dar penkios minutės pratemptos.

Reklama ir anonsai.

Martynas ir Gabrielė kviečia mus pašokti tango su Eduardu Gimenez.

Gera proga tango žingsniu pasivaikščioti prieš televizorių su kavos puodeliu.

La salida, viens, du, trys…

Po pajudėjimų Gimenez dėsto mintis apie mergaitė, kuri labai gerai mėgsta šokti tango.

Apie muchacha ir macho.

Apie malevo, kuris apgins mergaitė su peiliu.

Gimenez mus išmokys būti malevo.

Intriguoja.

Hasta manana.

Spauda. Šįkart pradedama nuo Vakaro žinių. Tęsiama Vakaro ekspresu. Toliau Šiaulių kraštas.

Lietuvos ryto vėl nebuvo.

Nepagalvokit, kad man jo labai reikia.

Šiaip įdomu. Alternatyva Labam rytui, kur Lietuvos rytas dominuoja.

Kiek energingesnis muzikos inkliuzas.

Vedėjai apžvelgia, kas birželio vienuoliktą buvo įdomaus kada nors atsitikę. Daug visokių gimusių.

Vakarykščių BTV Žinių jau anksčiau transliuotos santraukos kartojimas.

Vedėjai demonstruoja Daiktų viešbučio subtilaus dizaino ir universalios paskirties daiktus.

Plačiai skaitant ištraukas pristatomos kelios knygos. Kažkodėl tik Vagos leidyklos.

Teleparduotuvinis selektyvumas.

Vedėjai džiugiai praneša, kad valanda jau prabėgo.

Atsisveikina.

Suvaidina pabaigą su nesurepetuotu pokalbiu ne į kameras.

Nelabai įtikina…

Režisierius Remigijus Ruokis, prodiuseris Karolis Malinauskas.

Na, kaip…

Laida nelygintina su LTV Labu rytu. BTV, manau, ir pati žinojo, kad tai nelygintini objektai, o todėl ir apsidraudė, pristatydama ją pramogine.

Bet pramogos daugiau pastebėsi solidžiosios LTV Labam ryte. Nes gyvas ir nesurepetuotas pokalbis netgi nepramoginėmis temomis gali būti pramogiškesnis už negyvą pramoginėmis.

Galų gale, jeigu jau pavadinote laidą pramogine, tai čia ir turėtų būti vienas E. Gimenez arba šalia jo dar penki.

O ne informacinio srauto rytinė imitacija.

Rytas su BTV lygintinas su Pabusk su TV1, kuris TV1 eteryje išbuvo neilgai.

Neatsitiktinai…

Lyginti su Pabusk su TV1 nesunku dar ir todėl, kad prodiuseriai – tie patys.

Kaip ir rodytasis TV1 bangomis, Rytas su BTV yra suvaidinto gyvumo. Vedėjai ateina kartą per savaitę ir įrašo savo intarpus, pasako, kad bus spaudos apžvalga ir BTV Žinių blokeliai.

Ekrane dešiniajame viršutiniame kampe rodomas laikrodukas su tiksliu laiku.

Kiekvieną darbo dieną vienas vedėjų apsilanko BTV ir perskaito redaktorių išrinktas citatas iš laikraščių.

Tokiu būdu žiūrovui bandomas padaryti įspūdis, jog laida vyksta tiesiogiai.

Bet lieka snargliai – netikslios montažo žirklės, o kai kur ir išleidėjas ne visai tiksliai sinchronizuoja įrašo iš studijos pabaigą ir Spaudos apžvalgos pradžią.

Bet ir eliminavus šias klaidas vaizdelis liktų skurdokas.

Manau, kad, tarkim, 1994 metų Litpoliinter TV rytinė laida atrodė geriau.

O tiek metų praėjo.

Rytas su BTV nepridėjo televizijai ir papildomų žiūrovų.

Yra nuo 0.0 iki 0.4 reitingo procentų.

Kai LTV čia įsismarkavusi su 4.0.

uagadugu apskritai stebina, iš kur televizijose dar esama tikėjimo, kad žiūrovas yra alkanas kvailys, kiekvieną pusiau apvirtą, pusiau apkeptą mėsgabalį galintis suryti it kokį delikatesą.

Kai kanalų distanciniame pultelyje rasi dešimtis.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

“MAŽI” TV KANALAI: 2009-ŲJŲ SAUSIS – 2010-ŲJŲ BALANDIS

Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.

Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:

Kanalas 2009 m. sausis (%) 2010 m. balandis (%) Pokytis
Pervyj Baltijskij Kanal 4.8 6.2 1.4
“Lietuvos ryto” TV 2.0 2.8 0.8
RTR Planeta Baltija nėra duomenų 2.5 nėra duomenų
TV1 2.0 2.0 0.0
TV6 2.4 1.8 0.6
Ren TV Baltija nėra duomenų 1.5 nėra duomenų
LTV2 0.8 0.5 0.3
Balticum TV nėra duomenų 0.5 nėra duomenų
Sport1 nėra duomenų 0.3 nėra duomenų
Viasat Sport Baltic nėra duomenų 0.3 nėra duomenų
Liuks nėra duomenų 0.2 nėra duomenų
Info TV nėra duomenų 0.1 nėra duomenų
MTV Europe nėra duomenų 0.1 nėra duomenų

Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.

Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.

Kodėl jie mažiau žiūrimi?

Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.

Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).

Priskirtiems mažiau žiūrimų kanalų grupei aprioriškai pasmerkti lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai. Kai tūlas hiphoperis sako, kad visa Lietuva žiūri MTV Europe ir stebisi, kodėl jis renka tik 0.1 procento, uagadugu supranta, kad tam subkultūristui Lietuva sutelpa į jo draugų ratą.

Draugų turėti nėra blogai.

Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.

Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.

O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.

Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?

Pajunta skirtumą. Kosminį.

Alsuojame toli nuo Baikonūro pasturgalio.

Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.

Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.

Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.

Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.

Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…

Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.

Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.

Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių.

Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV.

Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.

Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.

Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.

Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.

Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.

Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.

Jei kokia griūtis nepargriauna…

Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.

Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.

Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.

O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.

Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo geriau, nei Vienui vieni.

Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.

Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.

Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.

Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.

Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?

Juk tai taip progresyvu…

Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.

Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.

Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.

uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.

Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.

Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.

Gale – kitų nišų atstovai.

Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.

Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.

Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.

Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…

Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

NAUJA RYTO LAIDA: BTV KRUSTELĖJO UODEGĄ

NAUJA RYTO LAIDA: BTV KRUSTELĖJO UODEGĄ

Gabrielė Malinauskaitė, Martynas Vaidotas ir Eduardas Gimenezas © BTV

Gavome mus be galo nustebinusį spaudos pranešimą. Spaudos pranešimai iš BTV yra labai reti. Ateina vidutiniškai koks vienas per mėnesį. Todėl kiekvieną naujai iškeptą skaitome su ypač dideliu susidomėjimu. Deja, dažniausiai jie būna apie kokias nors įvairių Europos fondų ir fondelių finansuojamas menkai žiūrimas laideles. Nieko įdomaus iš to nesitikėdami netalpiname tokios informacijos tinklaraštyje.

Tačiau paskutinė žinia – ne apie dar vieną iniciatyvą, kurios paskirtis – vėjais pamėtyti Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Bent jau to norėtume tikėtis.

BTV rašo, jog birželio 1 dieną per Baltijos televiziją startuoja nauja pramoginė informacinė ryto laida „Rytas su BTV“. Nuo pirmadienio iki penktadienio 6.45 val. BTV žiūrovus žadins du žavūs jauni aktoriai – Gabrielė Malinauskaitė ir Martynas Vaidotas. Jie žiūrovams žada kiekvieną rytą daug nuotaikingos muzikos, smagios ir tik geros informacijos, įdomius pašnekovus bei linksmus reportažus iš gatvės. O maestro Eduardas Gimenezas kasryt žiūrovams pasakos apie temperamentingojo tango kultūrą ir, žinoma, mokys žiūrovus šokti. Kas bus jo šokių partnerė? Tegu tai kol kas lieka paslaptyje

BTV renkasi tinklelio poziciją, kuri šiuo metu nėra labai prisodrinta konkurencijos. Buvo laikai, kai dėl rytinio žiūrovo įnirtingai kovojo LNK Ryto ratas ir LTV Labas rytas. Po to LNK savo laidą nuraukė ir LTV Labam rytui konkurencijos neliko. Kiekvieną šiokią dieną rytais TV eteryje mėtosi apie 200-250 tūkstančių žiūrovų. LTV šia situacija sumaniai naudojasi ir pasiima maždaug pusę, kitiems palikdama nuotrupas. Koks nors komercinis transliuotojas kas savaitę transliuotų pranešimus su žinia, kad jis yra TV žiūrovų rinkos lyderis su lentelėmis ir reitingų pyragais. Tiesa, informacija apie tai, kurioje laiko zonoje tai vyksta, būtų atspausdinta mažomis raidelėmis…

Kitos Lietuvos televizijos sporadiškai bando įsijungti į rytinio žiūrovo medžioklę – tarkim, prieš metus-pusantrų tai pabandė padaryti LNK antrinis kanalas TV1, kuriam LNK kartais bando deleguoti neaiškių eterio eksperimentų realizaciją. Eksperimentas vadinosi Pabusk su TV1, tęsėsi kelis mėnesius, baigėsi liūdnai. Apie baigtį uagadugu rašė.

Laidai nepavyko tinkamai konkuruoti su LTV. Jautėsi lėšų trūkumas, temų skurdumas. Laida Labam rytui kraupiai pralaimėdavo operatyvumu. Įkergsim čia vieną uagadugu skaitytojos vjustos komentarą šia tema – nereikėjo iš vakaro laidas filmuoti. o ir šiaip, nieko naujo neparodė.

Vjusta teisingai pastebėjo – žiūrovas tobulai jaučia negyvą eterį.

Lietuvos televizijai gaminti Labą rytą yra natūralu, nes ši turi labai didelį padalinį – LTN – naujienų tarnybą, kurioje dirba etatinių žurnalistų bene šimtas. T.y. daugiau, nei BTV darbuotojų turi apskritai. Gal būt todėl BTV pirmu laidą apibūdinančiu žodžiu sako, jog ši bus pramoginė. Pramoginį, o ne žurnalistinį jos pobūdį parodo ir aktorių, o ne žurnalistų pasirinkimas laidos vedėjais. Čia įžvelgiame šiokį tokį pavojų – retas aktorius moka improvizuoti. Paprastai jie tiktai geriau ar blogiau perskaito svetimus tekstus. Kaip Žemyna Ašmontaitė, nusibaigusio Pabusk su TV1 vedėja…

BTV pramogą akcentuoja ir su Eduardo Gimenezo šokių pamokomis. Nors šokiai šiais laikais ir madingi, įdomu, ar įkarščio užteks kiekvieną dieną ir kiekvieną rytą. Tai tokia visus syvus iščiulpianti mašina… Televizija…

Beje, gera pramoga kainuoja gerus pinigus.

Atsimenu vieną tokią laidą Kainos kodas, kuri BTV eteryje dar prieš pusmetį žadėjo skandalus ir karą savivalei kasdieniu režimu nuo pirmadienio iki ketvirtadienio (!). Žvilgtelkite į BTV programą dabar… Liko pusvalandis per savaitę, sekmadieniais. Išsikvėpta, berods, po kelių savaičių.

Suprantu, kad jauni ir karšti autoriai negalėjo apskaičiuoti savo pajėgumų, bet ką veikė BTV dirbantys profesionalai?

Tikimės, kad dabar jie kažką tikrai veikia…

Nors ir vasara ant nosies.

Būtų malonu, jei šis uodegos krustelėjimas nesibaigtų vos prasidėjęs.

Kai rinkoje daugiau konkurencijos – uagadugu visuomet malonu.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

“MIDSOMERIO ŽMOGŽUDYSTĖS”: KAI TOBULIAUSIAS ŽUDIKAS – KARTOJIMAI…

Rašau šį įrašą po to, kai vakar vakare per TV1 bene penktą kartą pasižiūrėjau tą pačią Midsomerio žmogžudysčių seriją. Kanalas suka šį serialą jau ne vienus metus vis kartodamas ir kartodamas. Situacija dar paryškėjo, kai Midsomerio rodymas papildomai multiplikavosi į šeštadienio vakarą. Sudažninus transliavimą serialo serijų fiziškai nepadaugėjo, todėl kartojimai darosi vis pastebimesni.

Atidesni uagadugu skaitytojai žino tinklaraščio pasiją šitam serialui, arba, tiksliau, pilnametražių TV filmų ciklui. Nesame vieniši – laikraščių TV priedų spausdinamuose atskirų kanalų dešimtukuose ties TV1 pavadinimu pirmose vietose visuomet rasi Midsomerį. Iš mėnesio pirmo dešimtuko pirmas aštuonias užima būtent šis serialas. Reitingas pasiekia ir 2.8 procento. Tai – labai daug kanalui, kurio mėnesio auditorijos dalis (viewing share) vos siekia 2 procentus. Tie 2.8 procento yra vos 2-3 kartus mažiau, nei dažnas TV3, LNK ar LTV rodomas filmas.

Midsomeris yra labai geras britiškos populiarios kultūros produktas. Populiarios tiek, kiek populiari yra, tarkim, Agatha Christie. Midsomeris – irgi detektyvas, čia žiūrovas gali pasitikrinti savo dedukcinius sugebėjimus. Tai – malonus kovinio filmo klišėse paskendusio kriminalinio žanro paįvairinimas. Midsomeris – britiškas detektyvas, todėl jo neskubrus tempas leidžia įnikti ne tik į detektyvinę fabulą, bet ir į herojų psichologiją; britiškos visuomenės sanklodos ypatumus; menkai karų, revoliucijų ir kitų istorijos sumaiščių paliestą buitį.

Sakyčiau, kad šie bruožai yra ne antriniai serialo švietalai, o pagrindiniai magnetai – tai, dėl ko Midsomerio žmogžudystės ir žiūrimos ketvirtą ar penktą kartą, vis išlikdamos populiarios. Žiūrovas dėl jų pasiryžęs į patį tolimiausią smegenų vingį nukišti aplinkybę, kad jau yra ne kartą sužinojęs, kas yra tas serijinis grafystės žudikas, besislepiantis po suvaikėjusios senutės ar respektabilaus antikvariato pardavėjo kauke.  Pabrėžiu – traukia ne detektyvinė fabula, o ją supanti psichologinių detalių, rafinuotų kameros planų, tobulai parinktų lokacijos objektų prisodrinta aplinka.

Čia atsitinka vienas labai mėgėjiškas papaistymas, bet turime į juos teisę, kaip ir kiekvienas televizijos žiūrovas. Midsomerio kartojimų be pertraukos TV1 bangomis situacijos nesulyginsi, su, tarkim, Komisaro Rekso kartojimais per LTV. Kito gerai pastatyto serialo su šunimi-detektyvu pasaulyje tiesiog nėra. Yra bandžiusių jų daryti kopijas (viena jų – netgi pas mūsų kaimynus latvius), bet jos yra blankios. Todėl LTV tą Komisarą Reksą ir suka bene kiekvieną TV sezoną.

O britai turi ne vieną ir ne du labai gerus detektyvinių TV filmų ciklus ar serialus. Paminėsime čia mėgėjiškai tokius, kaip Spooks, Jonathan Creek, A Touch of Frost, Silent Witness, Between the Lines, Cracker, Taggart, Inspector Morse, Lewis, Waking the Dead, Rosemary & Thyme, Wire in the Blood, Touching Evil, Prime Suspect, Life on Mars o iš senesnių – The Professionals ar Bergerac, kurio žvaigždė – tas pats John Nettles, šiandien spindintis Midsomerio žmogžudysčių žvaigžde. Tik gerokai jaunesnis. Štai toks:

"MIDSOMERIO ŽMOGŽUDYSTĖS": KAI TOBULIAUSIAS ŽUDIKAS - KARTOJIMAI...

John Nettles as Bergerac © BBC

Visi šitie serialai, kuriuos be vargo savo galvoje susiorganizavau per penkias minutes, sukomplektuotų geras 500 serijų – puikus paįvairinimas Midsomerio žmogžudystėms, kurių, kaip dažnai besuktum, neišgimdysi daugiau, nei 72. O turint omeny, kad gaminama jų daugių daugiausiai šešios per metus, tai pragiedrulių čia nebus.

Susiorganizuoti juos ne galvoje, o tinklelyje daug sunkiau, bet…

Beje, prie progos galima pakalbėti ir apie kitus pageidavimus. Štai ponia Zita Sarakienė minėjo pasirašiusi sutartį su Holivudo megastudija Universal.

Ta proga prisiminėme vieną JAV televizijos detektyvinio žanro ikonų – Columbo. Columbo yra unikalus reiškinys netgi tarp JAV televizinio produkto, prisodrinto ir persodrinto kriminalais ir detektyvais. Visiškai netipiškas, į valkatą panašus detektyvas (akt. Peter Falk), neįprastais, tik jam vienam suprantamais metodais išnarstantis painiausiais žmogžudystes Los Andželo high society terpėje.

Columbo nuo 1968 iki 2003 metų sukurti 69 pilnametražiai filmai. Be galo populiarus pasaulyje. Nerodytas, berods, tik Lietuvoje. Sakysite, pasenęs. Užtat kaip! Midsomerio žiūrovai jį rytų, kaip baltą mišrainę per Kalėdas…

O Kojak… Kita TV legenda, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Telly Savalas. 125 serijos, gamintos nuo 1973 iki 1978 metų.

Supraskite uagadugu teisingai – aš ne prieš Midsomerį kiekvieną savaitgalį ir kartojamą po tris kartus kasmet, bet tie 2.8 procento kur kas labiau jo pasiilgtų, jei padarytumėt kokių metų pertraukėlę, ją užimdami kitais filmais…

Suprantu, kad pasiilgti – gal ir nėra komerciškai stiprus argumentas.

Bet tada gal būtų ir 4.8…

Susiję rašiniai:

MIDSOMERIO ŽMOGŽUDYSTĖS: REALYBĖ PASIVIJO FIKCIJĄ

Share
Kategorijos:  Kanalai, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

KOVO 11 PER TV: LTV NUPLAUS VISŲ NUODĖMES

Nepriklausomybės atkūrimo dieną kaip ir visuomet už visus atgros LTV. LNK ir TV3 džiaugsmingai naudosis nepriklausomybės suteiktomis laisvėmis ir ta proga parodys po gerą dešimtį JAV komedijų, veiksmo ir nuotykių filmų. LNK dar transliuos proginį koncertą. Tiesa, kita – horoskopine tematika. Koncertas vadinsis Kai švenčia žuvys, kuris, kertu lažybų, ir taps šventinio vakaro žiūrovų simpatijų lyderiu (turiu omeny auditorijos skaičius – nepainioti su jokiais subjektyvumais!).

LTV šį kartą blizga. 14 valandų be nuodėmių – tiesioginės transliacijos iš oficialių renginių, tikrų proginių koncertų įrašai, dokumentiniai filmai. Iš eilės – nuo 9 iki 23 valandos. Įspūdinga alternatyva komerciniam transliavimui. Nuo pat ryto iki 14.30 val. Lietuva galės stebėti oficialius renginius iš Seimo, Nepriklausomybės aikštės, Katedros. Po to matysime porą koncertų, o vėliau – logiškus ir stiprius žingsnius link vakaro kulminacijos. Po popietinių Žinių LTV transliuos koncertą Justino Marcinkevičiaus 80-čiui, po kurio parodys tris dokumentinių filmų premjeras. Iš eilės – biografinė dokumentika apie Algirdą Brazauską, vėliau apie Vytautą Landsbergį ir dokumentinis filmas, kurio pavadinimas pranašauja biografinį paskutiniųjų Lietuvos dviejų dešimtmečių išdėstymą – Lietuva. Statusas: Nepriklausoma. Vakaro kulminacija – tiesioginė Iškilmingo koncerto Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui Tikime laisve transliacija.

Mums iš visos šitos gausybės labiausiai įstrigo trijų prieš dvidešimt metų neeilinį vaidmenį Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo byloje suvaidinusių asmenų išeksponavimas programoje – Justino Marcinkevičiaus, Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio. Prasmingas akcentas. Vykusiai pasirinkta. Aišku, galima tik įsivaizduoti, kiek laužė galvas programos komponuotojai spręsdami rebusą, kaip tą dokumentiką sudėlioti – Brazausku apšildyti Landsbergį ar Landsbergiu Brazauską. Na, bet prestižinėje pozicijoje – prieš Panoramą nebuvo suplanuotas nė vienas. Čia toks fluxus atsitiko.

Beje, būtume neteisūs, nepastebėdami, kad komerciniai transliuotojai visai ignoruoja šventę. Štai BTV šiai progai skiria du dokumentinius filmus – Rimo Bružo Tris deklaracijas ir Vytauto V. Landsbergio Visą teisybę apie mano tėvą, kurį bus įdomu palyginti su Liepos Rimkevičienės autorystės premjerine dokumentika Lietuvos televizijoje tą pačią dieną.

Lietuvos ryto TV taip pat atlieka pareigą su Edmundo Jakilaičio diskusijų laida 20-mečio forumu.

Šiokį tokį akcentėlį į programą įmeta ir LNK – antriniame TV1 kanale pastebime poros valandų trukmės dokumentinį filmą Medininkų mįslės.

Nė kvapo Nepriklausomybės dienos atkūrimo Viasat kanaluose. Nei TV3, nei TV6 jai neskiria nieko. Jokių sentimentalių proginių tinklelio terlionių su kažkokiais dvidešimtmečiais.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos
Žymos: , , , , , ,

TENISAS: MIGLOTA, BET ĮDOMI TRANSLIAVIMO PERSPEKTYVA

Paprastai nuograužas nuo turtingo LNK stalo rodantis TV1 tris dienas blizgėjo transliuodamas elitinį sportą – tenisą.

Tai – įvykis visam LNK konglomeratui – televizijai, kuri yra mažiausiai sportiška iš visų didžiųjų Lietuvos kanalų. Tiesa, šiek tiek eksperimentuota – būta čia ir NBA, ir Lietuvos futbolo rinktinės atrankos ciklo rungtynių. Bandymai neapsivainikavo didele sėkme – daug žiūrovų neprisikviesta.

Tenisas – kažkas naujo Lietuvos televizinėje padangėje. Anksčiau buvo keli tokie atvejai Olimpiados proga ir, berods, viskas.

Aišku, šita iniciatyva atsitiko ne be priežasties. Anglai, su kuriais Davis Cup varžybose susitiko Lietuva, yra, nors ir neblizganti teniso vunderkindų gausa, bet vis dėl to – viena didžiųjų šios sporto šakos nacijų. Tai – svarbi priežastis. Bet dar svarbiau, kad Lietuvoje radosi talentų, kuriems, nors ir labai miglotai, galima įžvelgti ateitį pirmame geriausių tenisininkų šimtuke. O tai jau dalyvavimas prestižiniuose turnyruose, kurių priziniai fondai siekia ne vieną milijoną dolerių, čia įbyrančių ne tik dėl fenomenalios teniso pasaulinės rinkodaros sėkmės, bet ir dėl įplaukų iš televizinių transliavimo teisių pardavimo.

Lietuviams gal sunku suvokti, bet pasaulyje yra apie milijardą teniso sirgalių, kai krepšinio suskaičiuojama tik apie 400 milijonų. Pasaulyje kiekvienais metais įvyksta šimtai turnyrų, kuriuos transliuoja televizijos, o iki dešimtuko iš jų biudžetai nėra mažesni, nei viso Europos krepšinio čempionato.

Tačiau tenisas Lietuvoje yra įgavęs ne masinės, o gana snobiškos ar netgi taikomosios pramogos atspalvį – kas antras Lietuvos premjeras eksponuojamas žaidžiantis su kokios nors kitos kaimyninės šalies premjeru ir netgi į runkelinės Lietuvos paraštes nublokštas Rolandas Paksas pažadus Jurijui Borisovui dalino ne kur nors, o teniso korte.

uagadugu patys turi bent tris aplinkžiniasklaidinius, kartais žurnalistais pavadinamus pažįstamus, kurie prie alaus bokalo draugeliams giriasi iš teniso korto ir rūbinių pažįstantys bene visus Lietuvos galinguosius. Svarbu reikšmingai išlaikyti pauzes – žinai… vakar Mockus sakė… kad LNK jau visiška chana arba Kirkilas papypkiavo…kad socdemai ims valdžią …už pusmečio arba Marčela… lindėdamas po dušu išsidavė…kad Šaras vėl nežais čempionate…  Vienu žodžiu, nori tapti pats sau ir aplinkiniams reikšmingas – nusipirk kuo brangesnę raketę ir kulniuok į kortus.

Na, bet grįžkime prie normalių žmonių. Didžioji jų dalis niekuomet raketės į ranką nepaims, bet tenisą gali pradėti žiūrėti. Nesu tikras, ar tokia proga, kaip pastarąjį savaitgalį, bet užtektų, tarkim, Ričardui Berankiui patekti į kurio nors prestižinio pasaulio turnyrų –  Roland Garros, Wimbledon ar US Open pusfinalį, tada jo susitikimą būtų ne tik garbė, bet ir nauda transliuoti jau ne TV1, o kuriam nors didžiajam šalies kanalui, o teniso žinovu taptų kiekvienas tautietis. Sakote, utopija? Visai ne. Taip jau yra atsitikę Vokietijoje (Boris Becker), Švedijoje (Bjorn Borg), Marcos Baghdatis (Kipras ir Graikija) Serbijoje (Novak Djokovic), Lenkijoje (Wojciech Fibak), Rumunijoje (Ilie Nestase). Užtenka vienam teninsininkui tapti superžvaigžde ir tenisas virsta kultine sporto šaka.

Dar jei iki tol pavyktų užsiauginti bent vieną gerą teniso komentatorių… Tomas Langvinis, aišku, yra geriau, nei vienas LTV sporto redaktorius, kuris, komentuodamas Olimpiados tenisą, ne tik nežinojo subtilių šios sporto šakos taisyklių, bet ir bandė jas išaiškinti žiūrovams. Tačiau jokių kitų privalumų, apart geros dikcijos, taisyklių ir mokėjimo skaičiuoti taškus pas LNK žurnalistą nepastebėjome. O jo, kaip tenisui, pernelyg emocingas reagavimas į kiekvieną menkiausią lietuvių smūgį ir šabloniškas žodynas ne padėjo, o atvirkščiai – trukdė susikoncentruoti. Situaciją gelbėjo vienaip ar kitaip su šia šaka profesionaliai susiję žmonės, sėdintys šalia komentatoriaus. Gal iš jų ir vertėtų padaryti komentatorių? O išmokyti pasisveikinti ar atsisveikinti su žiūrovu nėra sunku.

jau atsiribodamas nuo T. Langvinio personalijos konkretybių akcentuoju, kad negyvai baigia užknisti komentatoriai, kurie žino mažiau, nei sėdintis neprofesionalas kitoje ekrano pusėje. Kaip galima žiūrėti varžybas, jei mintyse vis save pagauni žinąs daugiau, nei komentatorius, keikiesi dėl jo bendrojo išsilavinimo, apsiskaitymo spragų ar, atleiskit už puikybę, žemo IQ.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , ,

ILGASIS SAVAITGALIS PER TELEVIZIJAS: BE ŠĖLIOJIMŲ

Toks specifinis savaitgalis, kai į viena susipynę kosmopolitiškasis Valentinas, patriotiška Valstybės atkūrimo diena ir pagoniškus laikus menančios Užgavėnės, yra puiki proga pasireikšti TV programos sudarytojų fantazijai. Na, čia toks mėgėjiškas papaistymas ar, greičiau, nepamatuotų norų sąrašėlis. Vis dar neatsikratome minties ir vilties, kad televizijoje gali būti bent šiek tiek kreatyvinio prado.

Praktiškai viskas prasideda ir baigiasi tuo, kad kanalai pasiskirsto pareigomis, kur LTV atlieka rūmų oficialių švenčių ceremonmeisterio vaidmenį, o visi kiti šėlioja erotiškose bakchanalijose. Tiesa, pastaruoju metu kiek pavargusiose. Senstelėję filmai ima viršų, o specialūs renginiai, reginiai ir koncertai retai puošia tinklelius.

ILGASIS SAVAITGALIS PER TELEVIZIJAS: BE ŠĖLIOJIMŲ

© TV3

Valentino dienos pagrindinis akcentas – speciali TV3 laida Auksinis šventas Valentinas, kuria kanalas bandys bent kiek pristabdyti gerai įsivažiavusias 2 minutes šlovės. Čia, anot TV3, svarbiausias porų bendro gyvenimo akimirkas prisimins ir naujiems jausmų etapams ryšis neseniai antrojo vaiko susilaukę Juozas ir Eglė Liesiai, tvirčiausius išbandymus išlaikę Natalija ir Deivydas Zvonkai, iš apkalbų pinklių sėkmingai išsipainiojantys Edmundas Štengeris-Mundis ir jo žmona Violeta, Andrius Rimiškis ir jo draugė Vaida, Paulius ir buvusi grupės „Mokinukės“ narė Rūta bei žavioji Rūta Ščiogolevaitė ir Deividas Meškauskas.

Kiek ankstėliau TV3 transliuos ir Lietuvos metų moters 2008 apdovanojimų ceremoniją.

Tuo tarpu LNK bent jau specialiais projektais Valentino nešvęs. Programoje jokių pėdsakų nesimato. Mūsų kuklia nuomone kanalas galėjo kažkiek pasistengti dėl paauglių, kuriems Valentino diena yra tikra šventė. Paauglių, kurių tarp LNK žiūrovų ne tiek jau daug. Užtat vasario 16 dieną televizija pažymi originaliai – muzikiniu šou Kai švenčia Vandeniai – čia tarp koncertinių pasirodymų bus eksponuojami, žymiausių, anot kanalo, tautos Vandenių privalumai. Tiesa, LNK Valstybės atkūrimo dienos progai skiria filmą Vienui vieni. Bet antrinio savo kanalo TV1 bangomis…

Tai ir viskas, ką neeilinio ilgojo savaitgalio proga parengė dvi lyderiaujančios Lietuvos televizijos. Visa kita, ko nepaminėjau, yra kelios reguliarios laidos ir daugybė ne pirmo kartojimo filmų.

Na, o senutei LTV švęsti Valentiną nepadoru. O ir dvasingieji kultūristai nepaglostytų. Nors, turint omeny, kad atsiranda viena kita globalizacijos dezorientuota senelė, sveikinanti savo anūkėlius su Valentinu, tai galima buvo ir pašelmiaut. Žiū, tikrai radome porą kontrabandos būdu įbogintų akcentėlių – pusvalandinį koncertą Pavasariniai žiedai bei animacinį filmą Meilės dainos per Disnėjaus televiziją pusę aštuonių ryto.

Tačiau Valstybės atkūrimo dienai dirbama stropiai. LTV tiesiogiai atitransliuos bene visus Vilniuje vyksiančius oficialius renginius, tarp kurių – du iš Prezidentūros. Taip pat bus parodyta daug dokumentinių filmų – LTV iš archyvų išsitraukė, ko gero, bene viską, ką turi sukūrusi šia garbinga tema.

Tiesa, vasario 15 dieną LTV transliuos dar ir Socialinės jaunimo ir paauglių ugdymo akcijos Kai užaugsiu – būsiu paramos koncertą. Kuris visai turi šansų būti žiūrimas, LNK ir TV3 pjaunantis dėl komedijų adoruotojų.

Bene visą kitą likusį laiką LTV užims Olimpiados transliacijomis.

Iš komercinių televizijų šiokį tokį aktyvumą link Valstybės atkūrimo dienos paminėjimo parodo tik BTV, kuri šiai šventei dedikuoja Vytauto V. Landsbergio ir Rimo Bružo dokumentinius filmus.

Iš mažesniųjų kanalų sunku laukti kažkokių ypatingų akcijų netgi ir tokiomis progomis. Iš tokio neaktyvumo bando padaryti atrakciją TV6 – „Specialios TV6 ‚Antivalentino‘ taisyklės – romantiškas vakarienes iškeisti į pasimėgavimą vienatve, nesibučiuoti, spausti ranką, ištikimų draugų kompanijoje mėgautis kasdienėmis pramogomis, neiti į jausmingą kiną, o įsijungus drąsiausią kanalą Lietuvoje žiūrėti tai, kas jau tapo įprasta ir malonu“, – skelbia specialios TV6 akcijos kūrėjai.

Tai reiškia, kad kanalas nieko specialaus Valentino dienai nerengia ir apie šitą savo vangumą viešai karksi. Irgi būdas būti išgirstam.

Lietuvos ryto TV vasario 15 ir 16 dienomis mus bandys pritraukti krepšiniu.

Kitur tyla tarsi kapuos.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , ,

2009-2010 METŲ TV SEZONO ŽIŪRIMUMO POKYČIAI: GRUODIS-SAUSIS

Siūlome Jūsų dėmesiui savo kasmėnesinį auditorijų pokyčių paanalizavimą. Visą šį sezoną mėnesio skaičius siunčia TV3. Primename, kad jie ruošiami pagal SIC Gallup tyrimus:

TV stotis

2009 m. gruodžio mėn. žiūrimumas(%)

2010 m. sausio mėn. žiūrimumas(%) Pokytis (gruodis-sausis)
LNK 19.1 21.3 2.2
TV3 26.5 23.4 3.1
LTV 12.6 12.5 0.1
BTV 7.6 7.6 0.0

Kaip matote, pokyčiai dviejų didžiųjų kanalų dvikovoje – labai ženklūs. Jei gruodžio mėnesį LNK nuo TV3 atsiliko net 7.4%, tai sausį šis intervalas sumažėjo iki 2.2%. Daugiau, nei tris kartus!

Kas atsitiko? Iki Naujųjų Metų TV3 transliavo savo savaitgalinius megaprojektus – Lietuvos talentus 2009 ir Šok su manimi. Daugiausiai dėl Šok su manimi TV3 šeštadieniais dažnai turėdavo pribloškiančią 20 proc. persvarą (TV3 rinkdavo apie 35% auditorijos, kai LNK apie 15%), o sekmadieniais šis skirtumas irgi buvo nemažas – apie 10 proc.

Na, o jei atsiversime sausio mėnesio kreives, rasime visiškai kitokį vaizdelį. Su Žvaigždžių duetais LNK, panašu, perėmė iniciatyvą ir laimi šeštadienio dvikovą 2-3 procentais, kai Chorų karai, nors TV3 kanalo ir vadinami ryškiausiu savo projektu, kol kas nėra pakankama atsvara LNK žvaigždžių sambūriui. Tuo tarpu sekmadieniais kanalai ir visiškai susikeitė vietomis – LNK, su 2 minutėmis šlovės pratęsusi TV3 Lietuvos talentais 2009 pradėtą nešlifuotų deimančiukų iš liaudies rinkimo tradiciją, kartu perėmė ir persvarą, kurią sekmadieniais TV3 turėjo – tuos pačius 10 procentų. TV3 Myliu LT kreivei iki 2 minutės šlovės ryžtingos falusoidės tektų važiuoti labai toli ir ilgai.

Akivaizdu, kad šis savaitgalio vaidmenų susikeitimas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl LNK pakėlė savo žiūrimumą 2 procentais, o TV3 – krito 3.

Arba, kitais žodžiais, LNK perėmė persvarą geriausiu transliavimo laiku (prime-time), apie ką neužmiršta mums prikišamai priminti. Štai kitą dieną po TV3 naujienraščio sekė LNK tekstas, kur:

2009-2010 METŲ TV SEZONO ŽIŪRIMUMO POKYČIAI: GRUODIS-SAUSIS

uagadugu nuomonę apie šitokius surogatinius tyrimų pateikimus, kur kryptingai išpjaunamas auditorijos segmentas ir išeksponuojamas sau naudingu būdu, Jūs žinote, todėl negaiškime laiko.

Tačiau šiuo atveju LNK pateiktas blynas duoda papildomų minčių. Mums tiesiog į galvą netelpa, kaip, turint persvarą labiausiai žiūrimu metu, kai prie televizorių susėdę didžiuma žiūrovų, sugebama pralaimėti mūšyje dėl visos auditorijos (total).

Ir iš tiesų, kai peržiūrinėji ne praimtaimo fasado auksu dabintus kandeliabrus, o visą dieną, randi fundamentalių LNK programos silpnumų. Panašu, kad LNK, mėtydama pinigus laidoms, patenkančioms į dešimtukus ir rodomoms geriausiu laiku, yra visiškai pamiršusi, kad, prieš patenkant į iščiustytą svetainę, reikia praeiti prieškambarį, kuriame visos šliurės turėtų būti tvarkingai sudėliotos, o ne išmėtytos po voratinkliais apaugusias pakampes. LNK šiokiadieniais pralaimi beveik visą dieną nuo pat ryto iki 19:15 ne tik TV3 kanalui, bet kai kur ir Lietuvos televizijai. O tai yra 13 valandų kasdienės nesėkmės!

LNK kartkartėmis giriantis, kiek filmų ir serialų ji yra nusipirkusi ir matant, kiek ji kuria autorinių laidų, kurias galima sėkmingai kartoti dieną, tokiais rezultatais tik stebėtis belieka. Kaladėlių dėlionė yra akivaizdžiai nesėkminga. Tai – nelaimė tokiam kanalui.

Neturėdama tokio nematomo, bet su įkyriu rezultatyvumu visą dieną dirbančio pilkojo programos pagrindo, LNK pasmerkta ryškiems žiūrimumo svyravimams. Jei labiausiai žiūrimu laiku rodoma daug aukštai dešimtukuose besipuikuojančių laidų, kanalo žiūrėjimas šokteli. Jei ne – krenta iki labai mažų skaičių. Tokios problemos neturi TV3 – ji, net ir žiauriai pralaiminėdama praimtaimo mūšius, to pilkojo, nematomo šiokiadienių nepraimtaimo karių – serialų, filmų, kartojamų laidų sėkmingesnio išdėliojimo dėka laimi karą.

Panašu, kad TV3, sausį prie žemės primygta LNK savaitgalinio galopo, vasarį gali atsitiesti. Amžinus jausmus žiūrovas pradeda atrasti ir be Ingos Jankauskaitės, Chorų karai, išmušti iš vėžių LNK Žvaigždžių duetų paankstinto pasirodymo eteryje, vis dažniau žygiuoja koja į koją su LNK. Tik Moteris meluojančias geriau pakeisiantys Svetimi yra didelė mįslė. Nors dar didesnė mįslė yra LNK Mano mylimas prieše

Sausio mėnesio auditorijos rezultatai nerodo, kad LTV programos keitimai padarė kokį nors juntamą efektą LTV programos žiūrėjimui. Pagrindiniais LTV tinklelio stulpais lieka supopsintos kasdienės informacinės laidos Šiandien ir Labas rytas. Neseniai keturiasdešimtmetį atšventusi Panorama, deja, tarp kitų LTV laidų populiarumu pralaimi Šiandien, o savo tinklelio pozicijoje smagiai gauna į kaulus nuo LNK ir TV3. Prasimuša vienas kitas serialas, viena kita pokalbių laida.

Tiesa, vasarį LTV žiūrovų turėtų padaugėti – bus transliuojami keli Eurovizijos atrankos koncertai ir žiemos Olimpiada. Jų dėka LTV kanalą įsijungs jos paprastai nežiūrintys. Gaila, bet nesimato jokių ženklų, kad tie paprastai nežiūrintys užsikabintų ir taptų paprastai žiūrinčiais.

Deja, kaip ir jau įprasta, daug neparašysi apie BTV. Kelios programos inovacijos nesugula į tvaresnes ir žiūroviškai perspektyvias tendencijas.

Mažųjų kanalų TV rinkos segmente reikia pažymėti, kad Lietuvos ryto TV jau keli mėnesiai yra aplenkusi TV1 ir TV6 televizijas. Lietuvos ryto TV auditorija reguliariai viršija du procentus. Panašu, kad žiūrovas pradeda pastebėti kanalo pastangas būti pastebėtam. TV1 ir TV6 yra antriniai LNK ir TV3 kanalai, į kurių reikmes pagrindiniai kanalai investuoja minimaliai. Lyginant su jais Lietuvos ryto TV energingas kapstymasis link didžiųjų kanalų kelia simpatijas.

Aišku, tai rašau atsiribodamas nuo akivaizdaus kanalo politinio šališkumo, kuris uagadugu neatrodo nei patrauklus, nei perspektyvus.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , ,

UAB “TELE-3” PARODĖ PASTURGALĮ NACIJOS SKAITMENIZACIJAI

Lietuvos radijo ir televizijos komisija prieš kurį laiką pranešė, kad ji svarstė klausimą dėl UAB „Tele-3“ licencijos transliuoti televizijos programą „3+“ panaikinimo už laiku nepradėtas transliacijas. Pagal išduotą licenciją ši skaitmeninė TV programa jau turėjo būti pradėta transliuoti 2009-ųjų vasarį, tačiau UAB „Tele-3“ paprašė atidėti transliavimo pradžią. Tuomet komisija už licencijos sąlygų nevykdymą skyrė įspėjimą, tačiau patenkino prašymą atidėti transliavimą iki š. m. sausio 1 d. Kadangi transliacijos nebuvo pradėtos ir šį kartą, komisija nusprendė panaikinti „3+“ programai išduotos licencijos galiojimą.Bendrovė UAB „Tele-3“ šiuo metu transliuoja televizijos programas „TV3“ ir „TV6“.

LRTK reguliariai praneša apie licencijų nutraukimą ar išdavimą. Į tai nereaguojame. Bet šis atvejis įdomesnis. Žiūrimiausio kanalo savininkai, panašu, bent jau šiame etape atsisako savo eterinių kanalų plėtros. Nepatikėtume, kad UAB Tele-3 tiesiog pamiršo savo įsipareigojimus.

Nors ir neabejojame, kad 3+ būtų buvęs dar vienu šiukšlių, likusių nuo didelių sutarčių su filmų ir serialų tiekėjais, kanalu, jam irgi reikalingos investicijos. Kainuoja signalas, programos administravimas. Jų visus metus neatsirado.

Primename, kad paraleliai UAB Tele-3 investavo beprecedenčius pinigus į 2009-2010 metų sezono startą. TV3 programos direktorius Jurgis Jefremovas sakė: Mes priklausome užsienio kompanijai.Todėl galime sakyti, kad sunkmečiu jaučiamės kaip žuvis vandenyje. Krizės nėra pas mus.

Taip pat agresyviai vykdoma Viasat palydovinės kanalų platformos plėtra.

Kai tokia pragmatiška verslo grupė atsisako kurios nors veiklos, reiškia ji neapsimoka. Čia reiktų kaltinti ne vien reklamos rinkos susitraukimą. Įsilieti vien tik į kabelinių kanalų šeimą, panašu, nėra patrauklu. O skaitmeninės televizijos signalas neturi auditorijos – tiuneriai per brangūs, kad taptų masinio įsigijimo objektu, o televizoriai su įmontuotu imtuvu irgi pastebimai brangesni, nei be jo.

Nors ir giriamasi, kad jau 13 ar 14 kanalų yra matoma nekoduotu skaitmeniniu eteriniu TV signalo perdavimo būdu, tik keli jų yra unikalūs – t.y. nematomi analogiškai. Tačiau ir tie nišiniai, todėl naivu būtų galvoti, kad dėl jų žiūrovas versis per galvą ir darys sprendimus, susijusius su sparčiuoju piniginės tuštinimu.

Taigi 3+ licencijos nutraukimą laikyčiau vienu perėjimo iš analoginio į skaitmeninį transliavimą proceso bankroto ženklų Lietuvoje.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: ,

DAR DAUGIAU “EURONEWS” PER “INFO TV”

DAR DAUGIAU "EURONEWS" PER "INFO TV"

LNK praneša, kad nuo Naujųjų metų jos dukterinis kanalas Info TV šiokiadieniais rodys Euronews žinias. Tai bus valandos trukmės transliacija dirbančių, aktyvių žmonių menkai žiūrimu 16:00 laiku.

Info TV ir iki šiol transliavo Euronews programos intarpą – tai laida Euronews savaitė. LNK teigia, kad Euronews vers penki profesionalūs vertėjai. Tuo Info TV transliuojamas Euronews srautas ir skiriasi nuo tikrojo Euronews, retransliuojamo per kabelines televizijas ar matomo palydovais. Lietuvoje jis dažniausiai žiūrimas rusų kalba.

Euronews koncepcija lengvai pasiduoda adaptavimui. Jame nėra diktorių vizualizavimo ir jį žymiai lengviau pateikti įvairiakalbiam žiūrovui. Todėl šis kanalas dažnoje šalyje atranda savo vietą įvairių televizijų tinkleliuose.

Primename, kad Info TV Lietuvoje matomas skaitmeniniu signalu ir per kabelines TV.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos
Žymos: ,
BROWSE

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD