KAS YRA TV REITINGAI, AUDITORIJOS DALIS IR PASIEKIMAS?
uagadugu visus savo skaičių rubrikos įrašus iliustruoja telemetrinių tyrimų duomenimis, kuriuos kaip vyraujančią valiutą yra pasirinkusios ir televizijos, ir reklamos agentūros. Tačiau tinklaraštį skaito ne tik profesionalai, bet ir daugybė žmonių, kuriems ta skaičių kakafonija yra tamsus miškas. Dėl to dažni klausimai komentarų skiltyje apie tai, kas yra tie reitingai, dienos auditorija ar pasiekimas. Į vieną jų atsakė pati bendrovė, kuri šiuos tyrimus ruošia – TNS. Pateikiu jos kompetentingą išaiškinimą, o po jo pridzvinktelsiu dar ir savo trigrašį:
Reitingai skaičiuojami nuo visų Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 4 m. amžiaus (t.y. nuo šio tyrimo generalinės visumos – 3 222 000). Reitingas parodo, kokia generalinės visumos dalis žiūrėjo tam tikrą laidą ir reklamą.
TV auditorijai įvertinti naudojami ir kiti rodikliai – pasiekimas (Reach), auditorijos dalis (Share). Reitingas parodo vidutinę auditoriją (kiek vidutiniškai žmonių žiūrėjo laidą visos jos trukmės laikotarpiu), tuo tarpu pasiekimas parodo, koks procentas Lietuvos gyventojų buvo įsijungęs tą laidą (ar kanalą) bent vienai minutei, neatsižvelgiant į laidos trukmę. Todėl pasiekimo rodikliai visada yra aukštesni nei reitingo (ar bent jau lygūs jam).
Trečiasis rodiklis – auditorijos dalis (Share) skaičiuojamas tik nuo žiūrovų (ne nuo generalinės visumos) ir parodo, kokia dalis visų tuo metu žiūrinčiųjų TV dalis tenka konkrečiam kanalui ar laidai. Skirtingose situacijose naudojami skirtingi auditorijos rodikliai – vertinant laidų populiarumą, paprastai remiamasi reitingu; TV kanalams įvertinti dažniausiai naudojamas pasiekimas ir kanalui tenkanti auditorijos dalis.
TNS teorinį pradžiamokslį pailiustruosiu kiek supaprastintais konkrečiais pavyzdžiais. Kad būtų dar paprasčiau, atsiribosiu nuo pasiekimo kategorijos (reach), kuriai, mano galva, pakanka TNS teksto.
Tarkim, konkreti laida A pritraukė vieną dešimtąją taip vadinamos generalinės visumos (3 222 000) dėmesio – padalinę gausime 322 tūkstančius žiūrovų. Ta viena dešimtoji ir yra 10 procentų reitingo. Tačiau tuo metu televizorius buvo įsijungę ne visi Lietuvos gyventojai 4+ amžiaus kategorijoje (t.y. ne visa generalinė visuma), o, tarkim, tik milijonas. Tai štai – auditorijos dalis suskaičiuojama nuo to milijono ir gauname 32.2 procento.
Tačiau laida B kitame kanale tuo metu pritraukė dėmesio, lygaus 100 tūkstančių žiūrovų. Generalinė visuma yra nekintantis (absoliutus) dydis, todėl pagal tą pačią formulę suskaičiavę rasime, kad tas 100 tūkstančių yra maždaug 3 procentai reitingo. Tačiau auditorijos dalies bus jau 10 procentų (laida B rodoma tuo pačiu metu, kaip ir A, todėl įsijungusiųjų televizorius masė lieka ta pati – vienas milijonas).
Šiuo būdu galime palyginti dvi laidas, rodomas skirtinguose kanaluose vienu metu.
Bet tų televizorius įsijungusiųjų kiekis kinta priklausomai nuo to, koks yra paros laikas…
Tarkim, iš ryto tų įsijungusiųjų iš viso yra 100 tūkstančių, o laidą C žiūrėjo pusė visos masės – t.y. 50 tūkstančių. Rasime, kad laida turi žiauriai gerą auditorijos dalį – 50 proc., bet, kadangi reitingai skaičiuojami nuo generalinės visumos, tie 50 tūkstančių bus tik apie 1.6. reitingo.
Matau, kad jau įsikirtote – reitingai skaičiuojami nuo absoliutaus dydžio, o auditorijos dalis – nuo kintančio.
Auditorijos dalis bus visuomet didesnė, nei reitingas, nes televizorių įsijungusiųjų bus visuomet mažiau, nei generalinės visumos. Šia aplinkybe dažnai manipuliuoja kanalai – nors dešimtukinėje visuomenei pateikiamų konkrečių laidų rezultatų praktikoje visuomet rodomas nuo absoliutaus, nekintančio žiūrovų kiekio suskaičiuotas dydis – reitingas, pasitaiko ir išimčių. Kai kuri nors televizija, negalėdama pasigirti per daug gražiu rodikliu šioje srityje, pateikia auditorijos dalį – ir skaitytojas iš įpročio nuryja ją kaip reitingą. Paprastai tai įvyksta po kokio nors neeilinio renginio transliacijos, kuriam televizija būna išleidusi daug pinigų, ištrimitavusi jo svarbą. Būkite atidūs!
Televizinių duomenų viešinimo praktikoje reitingai dažniausiai priskiriami laidoms (nors jos turi ir auditorijos dalį), o auditorijos dalis – kanalams – t.y. imamas koks nors konkretus laikotarpis (para, savaitė ar mėnuo) ir matematinio algoritmo pagalba suskaičiuojama kanalo rodytos visos programos auditorijos dalis.
Neviešoje – televizijų, reklamos agentūrų ir kitų rinkos dalyvių darbo praktikoje skirtingi rodikliai yra skirtingai svarbūs skirtingų specialybių atstovams. Tarkim, reklamą perkantiems ir parduodantiems svarbesnė kategorija yra laidos ar laiko zonos reitingas, kurį jie išverčia į įvairias taip vadinamo GRP (gross rating point – anglų k.) variacijas.
Tuo tarpu labiau įgudusiems programeriams reitingo nepakanka, nes šieras (taip nuo anglų share televizkalbėj vadinama auditorijos dalis) yra patogiausias įrankis lyginti laidų perspektyvumą, kai jos yra rodomos skirtingose laiko zonose.
Reitingo ir šiero smagaus tarpusavio santykiavimo dialektikos nesuvokimas TV stočiai grėsmingas kokia nors iš pirmo žvilgsnio lengvai nepadoria liga, kuri gali baigtis galūnių nupuvimu ir sparčiąja degeneracija kapopi.