LNK IR TV3: PRARANDANT VEIDĄ, ĮVAIZDĮ IR ŽIŪROVUS

Žinia apie Farų nuėjimą į LNK išprovokavo minčių, kurios liečia ne tik šią siaurai paimtą situaciją. Štai Egio komentaras:

Per kelis pastaruosius metus tarp TV3 ir LNK įvyko, praktiškai 100% apsikeitimas prodiuseriais ir jų gaminama produkcija. Bartkus ir Gaivenis į LNK. Krivickas, Skaisgirys, Kudabos, Grinevičiūtė į TV3. (paskutinis žingsnis – Milušausko perėjimas į LNK). Kaip pasikeitė abiejų TV veidas? Jeigu ne, tai kodėl? Kas formuoja TV įvaizdį: savireklamos skyriai su kasmetiniais šūkiais ar prodiuserių laidos? Ar žiūrovai keliauja paskui laidas (vedėjus), ar lieka lojalūs kanalui?

Nors aktualija ir turėtų būti Farai, bet pradėsiu nuo labiau iliustratyvaus pavyzdžio, kurį kartą jau esu minėjęs. Štai viena įdomesnių vasaros naujienų buvo Rūtos Janutienės perėjimas į TV3. Specialiai pavartojau žodį perėjimas, kurį, beje, simptomiškai mini ir Egis. Pastarasis apyteisingiai aprašo įvykių chronologiją, todėl ties ja neapsistosiu.

Pradžiai patikslinsiu, kad didžiuma ne tik uagadugu bangomis linksniuojamų prodiuserių nėra televizijų etatiniai darbuotojai – jie turi savo įmones (beje, tai daugumai R. Janutienė nepriklauso, bet nuo to jos pavyzdys netampa mažiau iliustratyvus, nors, aišku, būtų galima užduoti klausimą, pas ką iš tiesų perėjo Rūta – pas TV3 ar pas K. Krivicką, kurio firma prodiusuoja jos laidas).

O ar prodiuseriai iš tiesų turėtų pereiti? Tarkim, kas būtų blogo tame, jei Paskutinę instanciją iki šiol rodytų LNK, o pokalbių laidą Kodėl? Kalvarijų gatvės kanalas?

Tai būtų netgi ne blogai, o labai ir labai normalu. Tiesa, ne Lietuvoje, o pasaulyje. Pagal šią praktiką LNK televizijai laidą gaminanti Rūta Janutienė, sugalvojusi įdomų projektą, aukciono principu pateiktų jo idėją visoms rinkoje dirbančioms ir pinigus už laidas mokančioms televizijoms, o labiausiai norinčiai, t.y. daugiausiai pinigų mokančiai, jį ir atiduotų.

O čia galima grįžti ir prie Egio klausime minimo įvaizdžio. Televizijose dirbantys laidų atrinkimo profesionalai, gavę Rūtos projektą, pavartytų jį rankose ir pareikštų savo pastabas. Tarkim – žinai, Rūta, neprasta idėja, bet mūsų teliko įvaizdis kitoks ir ją reiktų jį pakreipti tokia ir tokia kryptimi. Taip būtų normalu.

Bet ar apskritai egzistuoja tas kertinis akmuo – televizijų darbuotojų aiški vizija, kas yra jų kanalas ir kuo jis skiriasi nuo kitų? Ir čia šneka eina ne apie Egio minimus savireklamos darbuotojus, kurie tik turėtų įgyvendinti to savitumo idėjas, o priimančius pamatinius sprendimus.

Ką matome? Rūta buvo paimta su viskuo, t.y. su Kodėl? – laida, kuri, uagadugu galva, turi labai mažai ką bendro su per beveik porą dešimtmečių susiformavusiu TV3 įvaizdžiu – daug rečiau į globalias temas nukrypstančiu, nei Laisvo ir nepriklausomo kanalo ir Paskutine instancija – ne vienus metus rodyta LNK bangomis ir dėsningai esančia šios televizijos įvaizdžio dalimi.

Metęs akmenėlį į TV3 daržą, nesusilaikysiu ir nuo analogiško veiksmo LNK atžvilgiu. LNK paskutinius metus apskritai vyksta totalus vertybių perkainojimas, kuris prasidėjo nuo TV3 auklėtinio Arūno Motiekaičio, šioje televizijoje dirbusio Programos direktoriumi, atsiradimo LNK kolektyve. Nematau nieko blogo, kad žmonės keičia darbovietes – t.y. visiškai normali praktika – ne japonai esam. Bet šiuo atveju atsitiko keistas dalykas – ryškus ir su labai stipriu prekės ženklu tradiciškai besiasocijuojantis LNK įvaizdis anaiptol nebuvo praturtintas naujų idėjų, o tiesiog mechaniškai užtemptas ant TV3 kurpaliaus. Charakteringas pavyzdys – penktadienio vakaras, kur LNK bandė perimti TV3 įvaizdį perpirkdama Disney JAV studijos šeimyninius filmus. Perpirkti pavyko (nors, anot gandų iš TV3 koridorių, tiesiog žiauriai užkėlus kainą filmų rinkoje), bet tikslas pasiektas nebuvo – TV3 triuškino Laisvą ir nepriklausomą kanalą ir su daug mažiau kasiniais filmais. Ką dabar penktadienį turime? Totalią duobę – vieną silpniausių dienų LNK programoje. Ką turime kitur? Kitas duobes, kurių skaičių išraiška yra labai iškalbinga.

LNK tapo epigoniška ir tinklelio srityje visiškai dezorganizuota televizija.

Visi šie dalykai jaučiami ir autorinių laidų fronte. Kai tarp televizijų vyksta kova ne dėl laidų, o dėl prodiuserių, kanalai, juos imdami paketiniu principu, suryja ne tik privalumus, bet ir ydas. T.y. moka ne tik už omarą, bet ir už kilkes. Dažnai kitame kanale augintas. Savam prodiuseriui juk turi duoti darbo… Kitaip jis numirs iš bado, o juk sutartimis esi apribojęs jo vaikščiojimą kitur. Pietų už dyka nebūna – kiekvienas apribojimas turi kainą. Ir jį moka televizijos – savo reitingų, t.y. žiūrovų, praradimu.

Todėl ir turime klaną naminių prodiuserių, televizijose tapnojančių tarsi su tapkėmis.

Ši situacija įneša dar ir papildomos egzotikos. Tapkiniai prodiuseriai trinasi tuose pačiuose koridoriuose, kaip ir etatiniai TV darbuotojai. Tik tie etatiniai algas gauna daug kartų mažesnes. Kaip jaučiasi tie etatiniai, kai anie tarsi etatiniai kartais netgi vidiniuose TV susirinkimuose dalyvauja, bet, kai reikia imti pinigus, jie – jau prodiuserių cecho žvaigždės su atitinkamais honorarais?..

O į komentatoriaus pasiteiravimą dėl to, ar žiūrovai keliauja paskui laidas (vedėjus), ar lieka lojalūs kanalui, atsakysiu trečiaip – jie išeina iš šių kanalų apskritai. Ir tai rodo paskutinių kelių metų praktika, kai labai daug žiūrovų prarado ir LNK, ir TV3.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

TELEKARUSELĖ #6

Visas pasaulis šiais laikais pakabintas ant autorinių teisių. Štai garsieji U2 gavo tarsi šlapiu skuduru per savo išpuoselėtus veidus, kai portalui MySpace Music su pompa suteikė išimtines teises per juos įsikrovinėti naujausią albumą No Line On the Horizon. Nes iškart sužinojo, kad jis jau pora savaičių apyvartoje nelegaliai. Mat vieni tokie U2 atstovaujantys australai per klaidą jį patalpino internete žymiai anksčiau, iš kur albumą visai legaliai nusisiurbė pora dešimčių muzikos fanų, paslaugiai paplatinusių įrašus po pasaulį. Ir visa skrupulinga rinkodara kaip šuniui ant uodegos.

TELEKARUSELĖ #6

Kas yra autorinės teisės, neišvengiamai sužinos ir Anglijos Premier futbolo lygos futbolininkai. Mat BBC suskaičiavo, kad apie 250 000 tūkst. sirgalių Anglijoje ir dar nesuskaičiuojama galybė užsieniečių žiūri šią lygą nelegaliai. O tai reiškia mažesnes legaliai transliuojančių TV kanalų pajamas, iš kurių šie apsimoka už transliacijas. O iš jų gyvena klubai, savo ruožtu mokantys algas futbolininkams. Todėl vargu ar Ronaldo galės sau leisti dažnai daužyti naujus Ferrari.

TELEKARUSELĖ #6

Ronaldo (TV6)

Su autorinėmis teisėmis siejama ir galima JAV giganto Disney ekspansija į Rusiją. Ši su Rusijos partneriais ruošiasi sukurti superkanalą, kuris rodys beveik vien tik Disney fimus ir serialus. Deja, rusų televizinė taryba kol kas neleido susikurti šitam milžinui, nes “jai buvo pateikti klaidingi popieriai”. Žinodami painų Rusijos valdininkų mentalitetą, galime galvoti, kad priežastys ne popieriuose.

O štai vokiečių palydovinių sistemų gamintoja TechniSat paskelbė, kad nuo kovo mėnesio paleidžia į rinką visišką naujadarą. Tai palydovinė lėkštė-kėdė. Taip, tai kėdės formos palydovinė lėkštė. Mat kai kuriose šalyse, o ypač senamiesčiuose būna draudžiama prie stogų ir sienų tvirtinti lėkštes. Bet juk kėdę ant terasėlės užboginti niekas neuždraus, tiesa?

TELEKARUSELĖ #6

Lėkštė-kėdė (Rapid)

Na, o japonai džiugina visą pasaulį ne tik sushi, bet ir fenomenaliai inovatyviu televiziniu kūrybingumu. Kurį ne vienas mūsų palaikys visiška beskonybe. Bet ji pramuša.

Štai jų nauja reklama apie tarakonų naikinimą:

🙂

Share
Kategorijos:  Konsumerika, Margas pasaulis, Technologijos
Žymos: , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD