KOMENTUOJANT LRT DISIDENTO TEKSTĄ: ŪKIŠKUMAS
Tęsiu temą pradėtą dar šiuo rašiniu, kuriame komentavau LRT reklamos departamento eksdirektoriaus LRT tarybai dedikuotame rašte išdėstytus teiginius apie LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus dalykines ir asmenines savybes. Dabar metas paliesti ir rašte paminėtus ūkinės veiklos faktus. LRT apyvarta reguliariai siekia 50-70 milijonų litų, o didžiąją dalį šių lėšų LRT gauna iš valstybės biudžeto – taigi, jos visų mūsų, mokesčių mokėtojų po šapelį sutemptos. Tokio ūkio administravimas nėra neverta dėmesio smulkmena.
Citatos:
A. Siaurusevičiui tapus LRT generaliniu direktoriumi, visuomeninio transliuotojo ekonominė būklė nuolat blogėja. Dar 2007 m. dirbusi pelningai (uždirbusi 2,9 mln. Lt. grynojo pelno), jau 2008 m. LRT patyrė 6,6 mln. Lt. nuostolių. 2009 m. LRT nuostoliai išaugo iki 11 mln. Lt. Panašus rezultatas laukiamas ir 2010 m., 2011 metams taip planuojamas nuostolis. Vien per dvejus metus kreditoriniai įsiskolinimai Lietuvos radijo ir televizijos centrui viršijo 8 mln. Lt. Auga kreditoriniai įsiskolinimai už kitas LRT gautas paslaugas.
Dar 2008 m. nepaisant LRT didesnių nei planuota komercinių pajamų, papildomo finansavimo iš biudžeto, A.Siaurusevičiaus sprendimu nepamatuotai, net neįvertinus finansinių galimybių, buvo padidintos išlaidos radijo ir televizijos laidoms kurti ir gaminti. Negana to, po garsiųjų “skydinės” įvykių buvo padidinti darbuotojų atlyginimai. Tokiu būdu, artėjant krizei imtasi ne efektyvesnių LRT valdymo priemonių, finansinės drausmės, o išlaidauta. Nebuvo laiku imtasi antikrizinių veiksmų ir 2009 m. pradžioje, dėl ko LRT nuostoliai didėjo (palyginimui, TV3 ir LNK televizijos net krizės metu dirbo pelningai).
Verta paminėti ir švelniai tariant keistus, su žurnalistine etika prasilenkiančius, įstatymus pažeidžiančius, neretai ir žalos LRT padariusius sandorius, kuriuos vertėtų panagrinėti atskirai, bei viešai žinomus faktus, kad dėl kai kurių nenaudingų ūkinių LRT sutarčių tyrimą jau pradėjo Generalinė prokuratūra, STT. Kokią ekonominę žalą A.Siaurusevičius savo veiksmais padarė LRT galėtų pasidomėti ir Valstybės kontrolė, atlikdama ne veiklos, bet finansinį auditą.
uagadugu komentaras:
Paryškinsiu foną. Po pelningų 2007-ųjų, 2008-aisiais LRT patyrė nuostolių nepaisant to, kad visų šalies radijo ir TV stočių komercinės pajamos tais metais padidėjo, o LRT prie G. Kirkilo vyriausybės gavo dar ir papildomų injekcijų iš biudžeto – papildomų lyginant su tomis, kurios buvo planuotos. Negana to, LRT dar ir komercinių pajamų surinko daugiau, nei planavo. A. Trumpickas atkreipia dėmesį į priežastis, kodėl LRT, nepaisant tokios palankios konjunktūros, dirbo nuostolingai. Tai – nepamatuotai dideli autorinių laidų biudžetai, bei projektų gausa. Valstybės kontrolė, tikrinusi LRT veiklą, stropiai, tarsi blynus skaičiavo kepamų valandų kiekį, čia įžvelgusi tik teigiamybes, bet LRT tuo metu joms išžarstė 6.6 milijono daugiau, nei turėjo.
O faktą, kad po skydinės įvykių (primenu, kad krizė tada jau žvelgė į akis tarsi piktas zombis) buvo padidinti darbuotojų atlyginimai, apskritai reiktų vertinti kaip skandalingą papirkinėjimą – kolektyvo pagarbą praradęs, lyderio savybių stokojantis A. Siaurusevičius, panašu, bandė ramstyti savo autoritetą pinigais.
Šiaip nebūtų gaila, jei tai būtų jo nuosava kasa – kiekvienas magnatas turi teisę privačiame koncerne pirkti palankų požiūrį, kaip tinkamas, bet biudžetinės įstaigos vadovas?..
Komercinės televizijos tuo metu karštligiškai mažino visas išlaidas, veržėsi diržus.
Ir netgi liko pelningos.
A. Trumpickas mini ir keistus sandorius, kuriuos vertėtų panagrinėti atskirai, bei Generalinės prokuratūros ir STT tiriamus faktus.
Darosi vis aiškiau, kodėl LRT tarybos darbą moderuojanti LRT vadovybė jau nuo pat pirmųjų savo kadencijos mėnesių aukščiausiam LRT vadovavimo organui primetė neviešumą ir uždarų posėdžių taktiką.
Yra ką slėpti.
Ir darosi įdomu, ar į tai, ką yra slėpti, nėra įmurkdytas pats organas…
Nuo kai kurių įmurkdymų prasideda kapsėjimai arba papuvimai.
