KOMENTUOJANT LRT DISIDENTO TEKSTĄ: VADOVO PORTRETAS
Šiuo įrašu pradedu serialą tekstų, ruoštų pagal LRT reklamos departamento vadovo Aido Trumpicko raštą, kurio pilną versiją galite skaityti čia. Primenu, kad raštas buvo adresuotas antradienio LRT tarybos posėdžiui, o trečiadienis jau buvo paskutinė rinkodaros specialisto darbo diena visuomeninio transliuotojo rūmuose.
Citatos:
LRT sklando demotyvacijos, nepakantumo, netolerancijos ir baimės atmosfera. Prieš darbuotojus ir vadovus, mėginančius išsakyti kitokią nuomonę apie vykstančius procesus, LRT generalinis direktorius nedelsdamas imasi psichologinio smurto, nedviprasmiškai užsimenama apie galimą atleidimą iš darbo “dėl nelojalumo”. Tokia situacija nesudaro galimybės produktyviai dirbti nė vienam LRT padaliniui.
Nepasitenkinimas esama situacija LRT, veiklos rezultatais, generalinio direktoriaus veikla tarp darbuotojų auga nuolatos. To išraiška – generalinio direktoriaus pavaduotojos J. Litvinienės atsistatydinimas. Buvusi Lietuvos radijo direktorė tokiu žingsniu išreiškė viešą protestą prieš A.Siaurusevičių ir jo nesugebėjimą tinkamai atlikti savo pareigas.
Radijo direktorės J.Litvinienės atsistatydinimas atskleidė, kad generalinis direktorius nebeturi jį palaikančių padalinių vadovų. Faktiškai nebėra jokios komandos. Nenoras komunikuoti su padalinių vadovais, nesugebėjimas suformuluoti užduoties, nurodymų užduočių vykdymui davimas žodžiu ir ne tiesiogai, o per kelintus asmenis, nurodymų dubliavimas ar atsakingo asmens nepaskyrimas, delsimas reaguoti į pavaldinių užklausimus arba visiškas nereagavimas, nesugebėjimas priimti sprendimus (priimti apskritai arba priimti juos laiku) privedė prie vadovybės ir jai pavaldžių padalinių vadovų susipriešinimo ir tarpusavio pasitikėjimo praradimo. Tarpusavio pasitikėjimo nebuvimas stabdo ir daro neįmanomu ne tik normalų kūrybinį, bet ir kitus darbinius procesus. Dabartiniu metu reikalingi sprendimai nebepriimami arba nepriimami laiku, nes padalinių vadovų siūlymai sutinkami su įtarumu.
Generalinis direktorius nepasižymi ir lyderio savybėmis, nebeturi autoriteto tiek tarp pavaldinių, tiek ir visuomenėje. Jo poelgiai viešumoje, elgesys su vadovaujamais darbuotojais kelia rimtų abejonių dėl jo moralės ir etikos. O aukštas tolerancijos lygis paslėptos reklamos rodymui, žurnalistinės etikos pažeidimams rodo jo vertybinį požiūrį į įstatymų laikymosi nuostatą.
Atsakomybė dėl to, kad žiūrovai bei klausytojai vis dažniau persijungia komercinius kanalus taip pat tenka LRT vadovui, neturinčiam nei reikiamo vadybos ir verslo administravimo išsilavinimo, nei gebėjimų, nei būtinos tam patirties.
uagadugu komentaras:
Primenu porą aplinkybių. Pirma: A. Trumpickas dirbo šalia A. Siaurusevičiaus nuo pat šio išrinkimo į LRT vadovo postą 2008 metų balandį ir turėjo 2 m. ir 9 mėn. laiko stebėti atmosferą televizijoje viduje, būti jos dalyviu ir matyti, kokiais metodais A. Siaurusevičius valdo Nacionalinį transliuotoją. Antra: nepaisant skambių cituojamo rašto antausių, nebuvo girdėti apie reikalavimus paneigti jo teiginius. Todėl nėra pagrindo ir galvoti, kad A. Trumpickas rašo netiesą.
Ką matome? LRT vadovauja žmogus, kurio vadovavimo metodas yra psichologinis smurtas, grasinimai atleisti iš darbo dėl nelojalumo. A. Siaurusevičius nežino pamatinių vadybos pagrindų – nebendrauja su pavaldiniais, nesugeba suformuluoti užduočių ir parinkti tinkamus asmenis jų vykdymui, nėra įgalus priimti sprendimus. Šiais veiksmais jis įneša visišką dezorganizaciją į vadovaujamos organizacijos darbą.
A. Siaurusevičius neturi komandos ir nepasižymi lyderio savybėmis, t.y. tuo, kuo privalo pasižymėti kiekvienas vadovas, jei jis pretenduoja būti gerbiamas. Iš čia – nepasitikėjimas juo, kurį šis ir malšina represiniais metodais – t.y. psichologiniu smurtu ar grasinimais atleisti iš darbo dėl nelojalumo. Nes lojalumu tokie vadovai laiko tik besąlygišką paklusimą visoms jo komandoms, o tame tarpe ir pačioms kvailiausioms. Lyderio savybių nebuvimą galėtų kompensuoti kompetencija, tačiau jos irgi nėra – A. Siaurusevičius, prieš tapdamas LRT generaliniu direktoriumi, buvo tik žurnalistas ir TV laidų vedėjas, todėl ir negali turėti vadybos ar verslo administravimo praktikos. Abejočiau ir profesiniais televizininko įgūdžiais – nors visuomenėje visi televizijos darbuotojai iki šiol dažniausiai vadinami žurnalistais, iš tiesų žurnalistikos tarp elektroninės žiniasklaidos profesinių įrankių yra geriausiu atveju dešimtadalis. Todėl žurnalistinės kompetencijos turėjimas negarantuoja televizinių įgūdžių pažinimo visumos.
A. Trumpickas paliečia ir etinius klausimus – t.y. A. Siaurusevičiaus poelgius viešumoje ir elgesį su vadovaujančiais darbuotojais. Jei apie poelgius viešumoje visuomenė žino iš skambios skydinės istorijos, tai faktų apie kompromituojantį elgesį su vadovaujamais darbuotojais iki šiol nebuvo žinoma. Viena aišku, kad prieš savo pavaldinius ar silpnesnius naudojantys psichologinį smurtą ir kitaip kerštaujantys vadintini menkystomis.
Po visažinio ir savimi labiau nei pasitikinčio Spaudos klubo vedėjo kauke slypėjo žmogus silpnas ir netinkamas vadovauti ne tik LRT, bet ir daug mažiau gerbtinai įstaigai.
O už jį balsavusieji eilinį kartą supainiojo televizoriaus vaizdelio suformuotą įvaizdį su realybe.
Kai paprasti iš gatvės žmonės painioja aktoriaus muilo operoje atliekamą vaidmenį su aktoriaus asmenybe, galima suprasti – jie paprasti žmonės iš gatvės. Bet kai supainiojimus daro elitas, surinktas į LRT tarybą, darosi nebejuokinga…
Nes neaišku, ką su kuo gali supainioti koks nors kitas elitas, sėdintis Seime, Vyriausybėje ar Prezidentūroje.
Antra vertus, gal todėl A. Siaurusevičius visam tam elitui ir yra priimtinas?
Kaip sitas zmogus (cia irgi klausimas) dar valdo televizija man asmeniskai yra nesuprantama.