uagadugu

Na, apie 24 valandų mėšlungiškus bandymus iškilti į paviršių parašysiu rytoj – laida autoreanimacijai šiandien pasitelks iš kažkur iškapstytą Gediminą Juodeiką ir bris į išdžiūti niekaip neketinančią Irmos Jurgelevičiūtės teleskandalo upę. Matysim.

nuotrauka nuo TV ekrano © uagadugu

O upė iš tiesų nė neketina išdžiūti. Vakar budri uagadugu akis užfiksavo tris labiau pažymėtinus atvejus ir krūvą smulkesnių, apie kuriuos jau ir nekudakuosiu.

Vakaro priešaušryje viena kitai į plaukus reitingų kvalbankėmis dėl populiarumo dar kartą sukibo dvi teleprimadonos – Irma ir Kristina. Kristina jau nuo pat šio telesezono pradžios pretendavo į superhiperduperteleprimadonos titulą – jai laidas dedikavo visi taip vadinamos publicistikos, kurias vadinu krimuiloperomis autoriai – nuo kudabienių iki gaivenių. Tačiau lietuviškoje teleskaloje atsitiko žiaurus akibrokštas – iš dulkėtų ir nykių užkulisių į jupiteriais apšviestą sceną įžengė nauja ir jauna jėga – Irma. Irma okupavo visus vaidmenis teleskalos spektakliuose, palikdama Kristinai tik šalutines partijas choriukuose.

Jei paklausite, kam naudinga ši situacija, uagadugu visai be jokių paslėptų minčių atsakys, kad, be abejonės, socdemams. Jų vietoj pats jau netgi ne paslapčiom , o visai viešai būčiau ką pavogęs, kad tik dėmesys toliau nukryptų nuo tūlos plepios moteriškės iš bufeto ir viešbučio.

Vakar Prieš srovę atliko klasikinę muilo burbulo pūtimo iš nieko procedūrą. Audrė Kudabienė turėjo tik vieną dėmesio vertą informaciją – ji sugebėjo prakalbinti Irma Jurgelevičiūtę, kuri nieko nelaukto nepasakė – t.y. paneigė, jog kažką pavogė ir apsižliumbė. Visa kita buvo beletristika – kūrybinė grupė daug ir ilgai bimbinėjo po paskutinės Šok su manimi laidos užkulisius; jos operatorius siaurais laiptais užsikorė į LTV Didžiosios studijos palubius, filmavo persirengimo palapines iš viršaus ir bandė žiūrovą įtikinti, jog tai – autentiški policijos nufilmuoti kadrai; buvo pafilmuotos kažkokių treninguotųjų klešnės iki kelių – matyt, bandant daryti užuominą, jog tai tie slaptingieji ir paslaptingieji policijos pareigūnai, kurie I. Jurgelevičiūtės tykojo Šok su manimi prieškambariuose; dar kartą kalbintas banalusis Andrius Šedžius, mano nuomone, gana kvailoku juoku sureagavo į dygų A. Kudabienės pastebėjimą, kad šiam tie 53 tūkstančiai, matyt, ne pinigai.

Bet dramaturgiškai ir komerciškai įtampa sukonstruota teisingai – A. Kudabienės klausimą I. Jurgelevičiūtei ir šios atsakymą skyrė maždaug pusvalandžio intervalas, kurį tarsi vata ir užkimšo tie beletristiniai kamšalai.

Efektyviai – reitingai buvo pašokę ir iki 22.1 procento (virš 600 tūkstančių žiūrovų) (duomenys iš TNS).

Niekuo išskyrus beletristiką nepasižymėjo ir Virginijaus Gaivenio Abipus sienos. Garbusis prodiuseris toliau vystė jau kartą liestą temą apie patetiškąjį Kristinos grasinimą nusižudyti (čia iš meilės V. Gaiveniui?). Kuklia uagadugu nuomone, nieko, ko nebuvo Neišgalvotuose gyvenimuose pas Saulių Bartkų, laidoje neištransliuota. A, tiesa, kaip Pilypas iš kanapių išlindo, ar greičiau, anot madam Frekenbok, į televizorių įlindo sunkiasvorė  Kazimieros Prunskienės figūra, kuri prodiuserio dosnumo dėka bent šiame kontekste trumpam tapo ne tik sau svarbiu asmeniu.

Deja, ir ji, ir ponia Kristina neprilygo Irmos Jurgelevičiūtės teleprimadoniniam šėlsmui pas Audrę Kudabienę – svyruota tarp dešimties ir trylikos procentų.

Vėliau susigrūmė S. Bartkaus Neišgalvoti gyvenimai ir Kristupo Krivicko Žiūrim, ką turim. Pastaroji laida jau tradiciškai gauna į kaulus nuo Neišgalvotų gyvenimų. Vakarykštė diena nebuvo išimtis.

Abi laidos toliau tarsi vampyrai čiulpė J. Jurgelevičiūtės karlsoniškos telefiestos syvus. Neišgalvoti gyvenimai sugebėjo prikalbinti su I. Jurgelevičiūte žiniasklaidoje amūriškai siejamo vyruko nuskriaustą žmoną paskambinti I. Jurgelevičiūtei, įrašė pokalbį  ir bent jau tokiu būdu prigludo prie adoruojamos teleprimadonos suknios kraštelio, atsiprašau, stringų virvelės.

Na, o Žiūrim, ką turim bandė prakalbinti, ką tiktai galėjo – žvaigždūnus, būrėjas ir kitas bulvarinio šiltadaržio netradicinių orientacijų daržoves. Nors pastaroji laida ir pralaimėjo Neišgalvotiems gyvenimams, tačiau segmento apie I. Jurgelevičiūtę metu (jis buvo parodytas vėliau, nei S. Bartkaus laidoje), reitingų skalėje buvo užsikabarota labai aukštai.

Parazitauja ant I. Jurgelevičiūtės istorijos ir Dviračio šou, bet Peliukai deklaruoja sveiką pasišlykštėjimą šia globalia problema ir nors Bratkos vakar buvo nusivažiavę velnias žino kur pasichaltūrinti, laida skaičiais prilygo TV3 Žinioms, o LNK Žinioms nieko  negali padaryti TV3 Žvilgsnio į ateitį fantasmagorijos.

Jau visai prie galo leisgyviaujančiam LNK Mano mylimam priešui į uodegą efektyviai įkimba LTV Nacionalinė paieškų tarnyba, o visur kitur LTV gelbėja nebent tik priešpraimtaiminis serialų blokas ir informacinių laidų lojalusis žiūrėjimas. Labas rytas atrodo labai šviežiai ir lengvumu bando prilygti prancūziškų televizijų rytinėms TV laidoms, nuo kurių, berods, kai ką labai vykusiai nusipaišo.

BTV pralaimi PBK.

Vėl nieko naujo.

Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka

Tags: 24 valandos, Abipus sienos, Andrius Šedžius, Audrė Kudabienė, Bratkos, BTV, Dviračio šou, Gediminas Juodeika, Irma Jurgelevičiūtė, Kazimiera Prunskienė, Kristina Butrimienė, Kristupas Krivickas, Labas rytas, LTV, Mano mylimas prieše, Nacionalinę paieškų tarnybą, Neišgalvoti gyvenimai, PBK, peliukai, Prieš srovę, Saulius Bartkus, Šok su manimi, TNS, TV reitingai, TV3, Virginijus Gaivenis, Žiūrim ką turim, Žvilgsnis į ateitį