DARBO NAŠUMAS, ARBA SUNKMETIS… KOKS DAR SUNKMETIS?
Paskambinau vakar į parduotuvę Visi židiniai, nes krosnį noriu susimūryti prieš atominės uždarymą. Velnias žino, kas ten atsitiks. Dar šildymą užrauks, tai gerai turėti atsargos. Jei kas, ardysim kaimyno tvorą ir kūrensimės. Viskas lietuviška. O kas lietuviška, tas ir teisėta. Bent jau Tautininkų sąjunga tam tikrai pritartų.
Paklausiau, iki kada dirba šeštadieniais. Iki dviejų. Gerai, atvažiuosiu.
Atvažiavau. 13:25. Pabučiavau rankeną ir atgal. Parduotuvė uždaryta.
Po 20 minučių jau Domus galerijoje. Čia reikia gražios liustros. Daiktas subtilesnis, Venecijos stiklas, neteisingą išrinksi – žmona mėnesį nesišnekės. Jos ir laukiu. Kur stumti laiką? Aišku, Pomodoro, kito pasirinkimo ten nėra. Išlenksiu stiklą vyno. Plesteliu prie staliuko galerijos pusėj. Po pusvalandžio įvairuoja žmona. Manot, iki tol priėjo padavėja? Ne. Nelabai ir pasigedau, nes pagrindinis tikslas buvo kažkur pasėdėti su laikraščiu rankoj. Jei Pomodoro suteikia komfortišką minkštą kėdę pusvalandžiui už dyka, nepaprašiusi kažko už ją nusipirkti – valio. Patinka man šitas verslo planas, taip ir toliau.
Sako, sunkmetį visas verslas turi suktis, kaip bitutė, spausti iš visko kapeiką, nes ji dabar – karalius. Dirbi iki nakties, lauki pasiklydusio kliento, stveri už rankovės, nugręži jį iki paskutinės siūlės.
Dirbi, lauki, stveri, gręži.
Mano kapeikos nereikėjo nei židiniams, nei Pomodoro.
Sakote, sunkmetis?
Štai taksi tikrai krizė – mašiną paduoda per 5 min., net apsirengti nespėji. O dar ne taip seniai, norėdamas, kad nereikėtų tuščiai gaišti laukiant mašinos, kviesdavausi ją prieš eidamas į dušą :o) Ir kainos realiai krito iki 2004-5 m. lygio. Ir grąžą su centais atiduoda. Malonu naudotis :o))
Kokia krizė? Pas ka krizė?Žmones kaip gyveno taip ir gyvena… Juk pardavejai padavejai samdomi darbuotojai:)