uagadugu

Ši, neaišku, ar verta dėmesio istorija su manimi prasidėjo dar vasarą, kai Sport1 rodė kažkokias varžybas, kurias tada buvo labai įdomu pasižiūrėti. Deja, tuo metu neturėjau galimybių šį kanalą matyti per televizorių, todėl susigundžiau 15 min. portalo siūloma galimybe įsiinstaliuoti jų siūlomo vaizdo grotuvo programinę įrangą ir žiūrėti sportą kompiuterio pagalba per monitorių.

Po to šitą galimybę buvau užmiršęs, juolab, kad jau galėjau žiūrėti Sport1 tradiciniu būdu per TV imtuvą.

Dabar kažkurį kartą vėl prireikus transliacijos internetu ir, 15 minučių portale spustelėjęs  Sport1 logotipą, jokio TV signalo neišvydau, bet pastebėjau raginimą registruotis, t.y. pateikti savo asmeninius duomenis ir painų transliuotojo UAB B2B Group išaiškinimą, į kurį dabar ir teko pasigilinti.

Tiesą sakant, man to aiškinimo reikia, kaip pernykščio sniego – noriu matyti signalą ir tiek. Bet tikrai nesiruošiu dar kažkur registruotis – jau pakankamai daug kur esu prisiregistravęs ir žinau, kad prie ko nors prilipti labai lengva, bet po to atšokti yra daug sunkiau.

Bet gilinuosi, gyvenimas privertė.

Pasirodo „UAB B2B Group“ retransliaciją vykdo pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) š.m. gegužės 26 d. išduotą licenciją retransliuoti programas laidiniais plačiajuosčio ryšio (IPTV) tinklais.

Na, gerai, kur problema?

Pasirodo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „TELE-3“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ kreipėsi į LRTK, prašydami skubiai nutraukti jų televizijos programų retransliavimą interneto portale www.15min.lt, neva UAB „B2B Group“ pažeidė licencijos 10 punktą: „Licencijos turėtojas turi teisę retransliuoti tik Komisijai pateiktame sąraše nurodytas televizijos ir radijo programas ir tik įstatymų nustatyta tvarka įsigijęs teises į šių programų retransliavimą“. Liepos 14 d. LRTK posėdyje buvo nuspręsta UAB „B2B Group” skirti už tai įspėjimą.

Įdomybės… Ko imasi UAB B2B Group?

B2B Group, kaip galima suprasti iš Žinių radijo “Žiniasklaidos anatomijos“ vis gi kreipėsi į didžiuosius Lietuvos nacionalinius kanalus, bet post factum – t.y. tada, kai karo kirviai jau buvo iškasti.  Šią laidą verta pasiklausyti – čia yra tiksliai išryškėjusi abiejų konfliktuojančių pusių, kurias studijoje atstovavo UAB 15 minučių generalinis direktorius Tomas Balžekas ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius, takoskyra. Televizijos gina savo gaminamo produkto nuosavybės teises, o UAB 15 minučių gina savo teisę tą produktą imti ir transliuoti savo tikslais, plačiai ir storai apmūturavus visuomenės interesu jį plačiai matyti. Televizijos įtaria, kad tas interesas yra tik priedanga, po kuria slypi komercinis interesas populiarinti 15 minučių interneto portalą naudojantis dar ir kita priedanga – UAB B2B Group. Dar Sigitas Babilius retoriškai paklausia, kas būtų, jei kas nors imtų ir naudotų savo tikslais visą 15 minučių internetinės ir spausdintinės versijos medžiagą. Tomas Balžekas į šitą klausimą atsakymo neturi, bet aš jį pats pastebėjau 15 minučių metrikoje: Visos teisės saugomos. © 2010 UAB “15min”. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką UAB “15min” sutikimą. Ironiška, bet iškart po to patalpintas kitas sakinys:  Šiame tinklapyje 15min suteikia erdvę UAB B2B Group vykdyti televizijos programų retransliavimą.

Pajutusi, kad, kaip vaizdžiai pastebėjo televizijų atstovas, dega uodega, ta mistinė UAB B2B Group, radijuje ir daug kur kitur atstovaujama 15 minučių generalinio direktoriaus, skubiai inicijavo savo vartotojų persiregistravimą į a la kabelinių televizijų žiūrovo statusą, nes kabelinės, kaip žinia, kol kas transliuoja nacionalinius transliuotojus, besinaudodamos į Visuomenės informavimo įstatymą ydingai implantuota privalomumo samprata.

Čia kryptelsiu į šoną. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plinta tendencija, kai viešas informacijos prieinamumas sutapatinamas su vieša teise ją pasiimti ir naudoti, kur tik nori, savo tikslais. Tai – gudručių biznis, o aš juos dar vadinu įteisintais vagimis, nes teisinius ribojimus jiems sunku pritaikyti. Tokie gudručiai atsiranda blogosferoje – vienas konkretus vagis ima tavo įrašus, naudodamasis RSS technine galimybe ir sąmoningai tą galimybę painioja su leidimu atsiklausti – mat, jeigu aš galiu pasiimti viešai, reiškia galiu ir pas save skelbti viešai ir iš to turėti komercinės naudos – dar daugiau, šis interneto iškrypėlis pas save prie įrašų naudoja prierašą posted by, o ne stolen from – beje, tai keistas iškrypimo būdas dar ir todėl, kad žmogeliui patinka būti smirdančiu – laisvomis minutėmis jis turėtų mėgti knaisiotis Karijotiškių sąvartyne; yra gudručių, grupuojančių ir perspausdinančių portalų rašinius – apie juos daugiau galėtų papasakoti portalų redaktoriai.

Juos jungia vienas ir tas pats bruožas – jie negamina savo turinio, o minta iš kitų kuriamo. T.y. susiduriame su reiškiniu, kai kvaileliai dirba ir gamina idėjas, o gudručiai, it tas vienaląstis virusas, turi viena primityvią vienaląsčio viruso idėją – imti jų gaminamą turinį be idėjų gimdytojų leidimo ir jį pardavinėti.

Paprasta primityvaus padaro idėja.

Aukščiau aprašyta praktika, be abejo, neturi nieko bendro su UAB B2B Group iniciatyva. Šie kreipėsi į LRTK – oficialią organizaciją ir gavo oficialų leidimą.

15 minučių priklauso vienai didžiausių Skandinavijoje norvegų Schibsted žiniasklaidos grupei, kurios logotipą su pasididžiavimu talpina savo puslapyje:

@ Schibsted

Schibsted be spaudos verslo užsiima ir televizija – Baltijos šalyse ji valdo vieną didžiausių Estijoje Kanal 2 kanalą. Būtų naivu galvoti, kad Schibsted nėra turėjusi intereso įsigyti TV kanalų ir Lietuvoje.

Kadangi jau pradėdamas šį rašinį abejojau, ar ši mano individualaus patyrimo istorija dėl Sport1 žiūrėjimo bus kam nors įdomi, tai dabar jį ir baigiu. Pabaigai pasakysiu, kad man absoliučiai, šimtu procentų, galutinai, nenuginčijamai, prasmingai, grakščiai, stilingai, juridiškai nepriekaištingai, politkorektiškai aišku, jog Lietuvoje estų atstovaujamas solidusis Schibsted tikrai nėra įsivėlęs į tokią ženkliais teisiniais ginčais nėščią iniciatyvą, kaip TV kanalų retransliavimas UAB B2B Group ir UAB 15 minučių jungtinėmis pajėgomis 15 minučių portalo rėmuose.

P.S. Labai juokingas sutapimas – UAB B2B Group pavadinime vartojama abreviatūra atitinka UAB 15 minučių vadovų pavardžių pirmąsias raidės:

Šaltinis: "15 minučių"

P.P.S. Beje, 15 minučių portale dirba sąmojingi žmonės. Jie prie savo motyvacijos, kodėl nerodo LNK kanalų, patalpino įdomias asociacijas provokuojantį reklaminį banerį:

© 15 minučių

P.P.P.S. 15 minučių pavadinimas mūsų puslapiuose jau ne pirmą kartą atsiranda keistų internetinių nutikimų kontekste – skaityk čia.

P.P.P.P.S. Vienu įdomiausių patyrimų, su manimi įvykusių rašant šią medžiagą, buvo susidūrimas su genialiu tuščiakalbystės įvaldymo pavyzdžiu. Pasiklausykite Žiniasklaidos anatomijos trečio pokalbio dalyvio rinkodaros specialistu pristatyto Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Pranulio minčių.

Dabar man aišku, kodėl diskutuodamas su dauguma magistrantų ir bakalaurų pasijunti, tarsi su marsiečiu bešnekąs.

Pasaulio krepšinio čempionatas įžengė į tą fazę, kur, pasitelkiant vieną spalvingą slavišką pasakymą, nuvažiavimai nuo fazės daugybės mūsų širdyse ir galvose bus taisyklė, o ne išimtis.

Jau dabar esam pavažiavę dėl tos rinktinės.

Gimsta nauji didvyriai, gagarinai, dariai ir girėnai.

Į Martyną Pocių daug kas žiūrėjo skeptiškai. Talentingas, puikios mokyklos, be galo elegantiškai aikštelėje judantis, tarsi sutvertas krepšiniui. Bet vis kažkoks be energijos.

O dabar?

Jone Mačiulyje tos energijos daugiau, nei Chomičiuje geriausiais jo metais. Bet kirmijo ant suolelio Europos čempionate prieš metus.

O dabar?

Apie kitus net ir nešneku.

Patiko, kad Kęstutis Kemzūra įrodė, jog niekuo nenusileidžia Sergio Scariolo. Krepšinio nacis, slypintis uagadugu viduje, neužmiršo apgailėtinos situacijos, kai Maskvos Chimki vadovai K. Kemzūros konflikte su it mergaitė kaprizingu argentiniečių  primadonu Carlos Delfino palaikė pastarojo pusę ir išsikvietė tą, kuris toleravo visus Delfino įgeidžius – S. Scariolo.

Dabar tegu toliau toleruoja kitus kaprizinguosius ispanų rinktinėje.

TV3 auditorijos dalis tarp kitų kanalų nuo antradienio iki ketvirtadienio peržengia trisdešimties procentų ribą (duomenys iš TNS). Tai – labai daug. LNK, palyginimui, renka 19.

Net ir ketvirtadienį, kai rungtynės buvo treniruotės pobūdžio, situacija liko nepasikeitusi – TV3 kreivės atrodė, kaip raketos skrydis.

O tai reiškia, kad tauta ne krepšinį žiūri, o stabams meldžiasi.

Nors esama ir erzinančių dalykų. Kai komentatorius Robertas Petrauskas baigiantis rungtynėms su ispanais praneša, kas laimėjo kitose čempionato rungtynėse, TV3 eteryje rodomose iškart po lietuviškųjų, norisi susirasti tą vudu lėlytę ir, atitinkamai pakrikštijus, pasmaigstyti adatėles liežuvio srityje. Reiktų kartais ir pažaboti savo beribį plepumą. Sporto sirgaliai  rungtynes  įsirašinėja, žiūri kartojimo metu. Dėl tų lemtingųjų lėlyčių užsienio specializuotų sporto kanalų komentatoriai nepriklausomai nuo situacijos apskritai vengia minėti paraleliai vykstančių ar neseniai įvykusių rungtynių rezultatus.

Suerzino ir situacija, kai Mindaugas Stasiulis, kanalo pasitelktas šnekučiuotis su krepšinio ekspertu Linu Kvedaravičiumi, po laimėtų rungtynių bendravo su šiuo it su Pensininku Vydu. Kurioziškiausia, kad šis ir pradėjo elgtis lyg tas personažas.

Susocializavo.

Suerzino, nes, nors ir esu daug ką toleruojantis postmodernistas, šioje vietoje žanrų makalynė netinka.

Čempionatą plačiau, nei rodo TV3, Lietuvoje legaliai galima pamatyti tik įsigijus Viasat palydovinį paketą arba turint kabelinę, rodančią Viasat Sport Baltic kanalą.

Bene visos jį ir rodo. Išskyrus Galą…

Tas plačiau kvalifikacinio etapo stadijoje buvo 2-4 rungtynės per vakarą.

Turintys atitinkamai nukreiptą lėkštę dalį rungtynių be papildomų išlaidų gali matyti nekoduotai savo signalą rodančiuose italų RaiSport kanalais (Hotbird palydovas) arba vokiečių Sport1 (Astra). Pastarasis, beje, transliuos visus aštuntfinalius, todėl šį matant galima apskritai apsieiti be Viasat Sport Baltic. Italų negaliu prognozuoti – jie, kaip žinia, choleriškai nenuspėjamos elgsenos.

Atsikodavę nelegaliai gali turėti visų rungtynių eldoradą. Jei turi kortą. Jei ne – galite paskęsti. Taip vadinamų šarintojų (signalo atkodavimo algoritmo perpardavinėtojų) paslaugos – nelegalios, jokių vartotojų gynimo kontorų neginamos, todėl eldoradas bus garantuotai su daugybe trūkumų ir mažų mažiausiai nestabilus.

Nelegalus ir P2P (peer-to-peer), kai koks entuziastas TV signalą patalpina interneto platybėse su galimybe jungtis ir žiūrėti kitiems. Yra interneto užeigų, kurios tuos kanalus surenka ir paketuoja. Iš jų šiuo metu žinomiausia -  justin.tv. Nors kai kurie uagadugu komentatoriai ir yra dideli šito žiūrėjimo būdo entuziastai, man iki šiol nepavyko nė vienų rungtynių stebėti iki galo – arba nutrūksta, arba kokybė pradeda erzinti. Nors turiu visai padoraus greičio šviesolaidį.

Beje, jei atsirastų koks komentatorius, galintis praplėsti ar pakoreguoti mano mintis dėl šarinimo ir P2P, būtų labai malonu.

O dabar – keturi krepšinio aistrų pilni vakarai su aštuntfinaliais.

Legalūs arba nelegalūs.

Rašau aš čia springdamas apie LNK ir TV3 plėšymąsi dėl reitingų ir žiūrovų, o tarp nišinių kanalų verda ne mažesnė kova.

Štai prieš kelias dienas apie Barclay Premier lygos transliacijas Viasat Sport Baltic bangomis ištrimitavo Viasat.

Sport1 atsakė: populiariausia sporto televizija Lietuvoje žada įspūdingus futbolo savaitgalius su daugiausiai žvaigždžių turinčia pasaulio lyga – ketverios Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės kiekvieną savaitgalį suteiks galimybę pasijusti tikrais futbolo spektaklio dalyviais.

Ir savim pasitikinčiai pridūrė: „Ispanijos „Primera“ lygos komandos šiemet atrodo kaip niekada galingos“, – kodėl SPORT1 pasirinko Ispanijos futbolo lygą, aiškino televizijos programų direktorė Viktorija Butkutė.

Tas pasirinko šiame fone skamba kiek perversiškai. Pabandyk tokio daikto nepasirinkti. Ne jaunimo olimpiada Singapūre, kurią kanalui pasirinkti reikėjo tikrai didelės  fantazijos.

Ispanijos lyga bus įdomi. Jeigu dar ten atsirastų koks Marius Stankevičius, tada jau būtų visai patrauklu.

Kanalas žada daugiau intrigos: Sport1 pildo savo pažadus žiūrovams ir artimiausiu metu pristatys dvi kitas futbolo lygas, kurių rungtynes transliuos naująjį sezoną.

Italai ir vokiečiai? Škotai jau seniai yra Sport1 tėvonija – jų minėti net neverta, prancūzus tradiciškai transliuos Viasat.

Malonu, kad Sport1 neina estų Kalev pėdomis ir kovoja.

Nors boksuojantis su Viasat įpirkti sporto teises būtų daug lengviau turint rimtų partnerių arba giminiškų TV stočių Latvijoje ir Estijoje.

Viena aišku – galintys matyti ir Viasat Sport Baltic, ir Sport1 turės visai padorų sporto pasirinkimą. Kelios prestižinės futbolo lygos, daug gero nacionalinio ir tarptautinio krepšinio.

Tokie galintys matyti yra tik kabelinių televizijų žiūrovai. Viasat Sport Baltic nėra transliuojama antžeminiu būdu, o Sport1, nors ir rodomas per skaitmeną eteriu, nėra matomas per palydovą. Todėl nusipirkęs plačiai dabar visų Viasat kanalų stumiamą palydovinį paketą tos pačios ispanų lygos legaliai nematysi.

Reikia vestis kabelį. Bet čia vėl yra išimtis – GALA, kurios Viasat nėra priėmęs į sau simpatiškų ratelį ir čia Viasat Sport Baltic nerasi.

Viasat žiūri į GALĄ rimtai.

Europos lengvosios atletikos čempionato šįkart nerodo nei LTV, nei Sport1, į kurio planus šis renginys buvo įtrauktas. LTV motyvacija – finansinė, nors kažkodėl ji nebuvo svarbi renkantis rodyti vaikų Euroviziją iš Minsko, o Sport1 pasirinko Singapūre vyksiančią jaunimo Olimpiadą. Matyt, nieko gero iš lietuvių lengvojoje atletikoje nesitikima – Virgilijus Alekna diske jau ne lyderis, tai ir neįdomu…

Užtat Živilė Balčiūnaitė savo pasiėmė!

Talpinu video tiems, kurie negalėjo matyti – jei lietuviams sava sėkmė nerūpi, tai vokiečiai padėjo:

Viasat žeria naujienas apie krepšinio transliacijas savo kanalais. TV6 transliuos Lietuvoje vyksiantį Europos vaikinų iki 18 metų krepšinio čempionato lietuviškas rungtynes, o Viasat Sport Baltic kartu su TV3 rodys Pasaulio krepšinio čempionatą iš Turkijos.

TV3 rodys lietuvius, dalį ketvirtfinalių, vieną pusfinalį ir finalą, o koduotas Viasat Sport Baltic – po kelias rungtynes kasdien.

Rafinuotesni krepšinio mėgėjai turės ieškoti kabelinės ar palydovo su legaliai ar nelegaliai atkoduotu Viasat Sport Baltic ar užsienio kanalais.

Tiesa, dar yra tas P2P su internethepatitiniais virusais kompiuterijos mėgėjams.

Kaip žinia, Viasat - didžiausia skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė Baltijos regione.

Ir jeigu TV reklamos rinka krito apie penkiasdešimt procentų, tai apie Viasat palydovinio paketo abonentų kiekio mažėjimą negirdėti.

Be vargo laimintis svarbesnių krepšinio sporto teisių aukcionus Baltijos regionui Viasat konglomeratas kiekvieną Europos ar Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą arba Eurolygą tvirtai įkinko į savo rinkodaros mašiną. Štai ir dabar Viasat svetainėje svarbiausiu akcentu rasi šitokią reklamą:

Viasat skaitmeninių kanalų platforma dėl abonentų rinkoje konkuruoja su kabelinės ir antžeminės skaitmeninės televizijos operatoriais. Tarp kurių galingiausia – telekomunikacijų rinkos giganto TEO su didelėmis investicijomis visoje šalyje sparčiai į priekį stumiama GALA.

Tačiau GALA kanalų rinkinyje nerasi Viasat Sport Baltic...

Bet rasi daugumoje su GALA konkuruojančių mažesnių kabelinių televizijų paketuose. Tiesa, daugumoje atvejų ne pagrindiniame, o papildomame rinkinyje, už kurį reikia atskirai mokėti.

Tai liečia ne tik Viasat Sport Baltic – GALA rodo mažiau Viasat produktų – TV kanalų, nei kiti kabeliniai operatoriai.

Rinka natūraliai reguliuojasi – rinkos teminatorius GALA negali įsigalėti, mažesni operatoriai kvėpuoja, o robokopo “Viasat” platforma klesti.

Tiesa, apart Viasat Sport Baltic su sportu ten – ne pyragai. Nėra nė vieno Eurosport kanalo, nacionalinio Sport1.

Norintys daugiau, turi ieškoti giliau.

O tai nėra pigu.

Tarkim, norint legaliai matyti apytobulį sportinių troškimų išsipildymo variantą (Viasat Sport Baltic, Sport1, Eurosport ir Eurosport 2) didesnėje dalyje Vilniaus centro per du televizorius reiks pakloti 53 Lt. per mėnesį. Nėra mažai per krizę.

Bet, ko gero, natūralu. Nori daug – moki daug.

Nenori – imk mažiau ir mokėk atitinkamai.

Geri laikai, kai turėjome porą kanalų, bet per juos matydavome visą svarbiausią sportą baigėsi.

Ačiū dievui dar futbolą pamatėme per nekoduotus.

Kol kas.

O būtų neblogai, jei Lietuvoje, kaip ir Anglijoje, atsirastų įstatymas pagal kurį visus sporto įvykius, laikomus perlu karūnoje (crown jewel – orig.), reiktų privaloma tvarka transliuoti per nemokamus kanalus.

Kas paneigs, kad, tarkim, lietuviškųjų komandų kovos Eurolygoje lietuviui nėra perlas karūnoje?

Reikia kokiam uagadugu iš Afrikos painicijuoti, jei nėra kam.

Čempionatas baigėsi. Nepražiopsojus nė vienos nė vienų rungtynių minutės atėjo laikas keršto akcijai – suvesti sąskaitas su TV komentatoriais.

Per šitiek rungtynių ir apžvalgų, žiū, šešias paras ir suskaičiuosi. Tai įpareigoja.

Vokiško ordnungo taifūnas šį kartą prasinešė pro šalį. Panašu, kad bent jau ispaniškai kalbančios šalys į World Cup pabaigą atsikvošėjo ir smulkiai išnarstė blickrigo schemas bei kokybiškai su jomis tvarkėsi. Urugvajui pritrūko sėkmės ir gero vartininko.

Ispanams laimėjus čempionatą, viskas sustojo į savo vietas ir netikėtumų fiesta siurprizu nesibaigė.

O gaila. Būtų įdomiau gyventi.

Kaip ir prieš keturis metus, po finalo liko daug kartėlio. Kažkas futbolo karalystėje papuvę.

Nors Lietuvai gal ir geriau. Pasaulio čempionai užtikrins mūsų federacijai daugiau įplaukų. Čempionai yra čempionai. Tik stadiono rūbinę reiktų plienu apkalti.

Ispanai ir čempionais nebūdami pasitreniravo bušido 2004-aisiais, kai Lietuva su jais žaidė kito čempionato atrankos turnyre. Tikėsimės, dabar stadiono nesudegins.

Nors čempiono titulas įpareigoja dar didesniems žygdarbiams. Narsiesiems jaučių badytojams mūsų rūbinės – it raudonas skuduras.

Šis čempionatas – pirmas, kurio nemažą gabalą visuomeninis transliuotojas atidavė komerciniam – LNK. Ir jo fone pasirodė žymiai geriau.

Ruošė specialias laidas, pačias rungtynes aplipdė tinkamu apiforminimu.

Tikėsimės, kad ir pinigų pakankamai nurovė iš Stars and Legends baro, kur Martynas Starkus gražbyliavo su futbolo specialistais ir šiaip žinotojais.

LNK taupė.

Ir atrodė blogiau, nei Betygalos televizija (tikiuosi, kad neįžeidžiau šiuo palyginimu betygališkių – jis turi bendrinį atspalvį). Nes Betygalos televizija, gavusi reikalingus kodus, irgi būtų pajėgi susikomunikuoti su palydovu, iš ten pasiimti signalą ir sau pasitransliuoti.

Na, gal jos etatinis balbatuotojas liežuviu neturėtų tokio gero balso tembro.

Bet pasijungęs internetines kamerytes bei mėgėjišką pultuką sumeistravotų tiuningoutą laidikę pertraukose. Rafinuoti bambalio gurmanai pavograutų apie savo įspūdžius.

Kad serga už vokietį. Tą, kuris šlubas, nes įvestų tvarką. Visiems būtų linksma.

Gal net linksmiau, nei kokio po ketvirtos įkaušusio politiko futbolo įžvalgų aiškinimai Lietuvai per LTV.

Lengvai nukaušęs kanalas. Betygalos LNK.

Tikrasis LNK netgi tokių laidelių paruošti pajėgus nebuvo.

Sakysite, krizė? Kai galvoje krizė, tai krizė ir visur.

Rungtynių rodymas per du kanalus turėjo bent jau tą privalumą, kad atsirado dvi komentatorių komandos.

Net šeši komentatoriai buvo prisilietę prie šio darbo.

Pateikęs pavyzdžiu balbatuotoją iš Betygalos, čia surimtėsiu ir pasakysiu, kad komentavimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvas darbas.

Retas alubario šoumenas, be paliovos skaldantis anekdotus prie bokalo, sugebės pusantros valandos malti liežuviu prie mikrofono.

Gebėjimą šnekėti be pauzių arba tik su trumpomis – t.y. intensyvią kalbos ritmiką, galėtų papildyti ir kuo malonesnis balso tembras, bet čia jau – prigimimo reikalai.

Tačiau tartis, kalbos kultūra ir sakinio kirčio taisyklingas dėliojimas yra išlavinami dalykai. Išlavinamas ir bendras žmogaus akiratis, mąstymo gylis. Su tuo susijusi ir kalbos logika. Po internetą sklandančios sporto komentatorių anekdotiškų klaidų išklotinės yra ne tik atsitiktiniai liapsusai, bet dažnai ir menko apsiskaitymo, išsilavinimo ženklai.

Beje, aukštosios mokyklos diplomo ar diplomų turėjimas nėra automatiškai lygus apsiskaitymui.

Nors jo neturėjimas, ko gero, netrukus bus reta išimtis.

Naujoji realybė: diplomuotųjų kiekio augimas yra atvirkščiai proporcingas apsiskaitymo didėjimui.

Daugumai sporto žiūrovų imponuoja ir komentatorių emocingumas

Čia paliečiau pamatinius reikalavimus sporto komentoriui, kurie turėtų būti papildomi futbolo žiniomis.

Šioje vietoje prasideda uagadugu subjektyvumai.

Mat, priklausau tai grupei žiūrovų, kurie ir patys be vargo atskirs, kuris žaidėjas laksto aikštelėje; žinau, kokiuose klubuose jie žaidžia; kada ir kokia komanda laimėjo kurį nors čempionatą; kodėl viena su kita komanda yra nesutaikomi priešai.

Bet man tamsus miškas yra taktinių schemų pasikeitimai rungtynių eigoje, tų pasikeitimų priežastys ir rezultatai, vienų ar kitų žaidėjų prastesnio žaidimo šifravimas.

Todėl tuos komentatorius, kurie praturtina žinių arsenalą šiuo, gilesniu futbolo pažinimo aspektu, vertinu aukščiau.

Bet stengiuosi nenukrypti į nišinius šunkelius.

Iš čia ir gradacija.

Pirmas joje – LTV eterį turtinęs Saulius Nalivaika. Kadangi nematau Sport1, anksčiau neturėjau galimybės ir girdėti jo komentavimo. Jaučiasi, kad šis vaikinas domisi futbolu toli gražu ne priešokiais. Iš čia – profesionalios įžvalgos, sugretinimai. Kadangi uagadugu patinka mistiniai trileriai, patiko ir S. Nalivaikos specifinis pasakojimo dramatizmas – storytelling, anot Holivudo. Panašu, kad Sport1 transliuojamo futbolo didelė apimtis pajėgi išugdyti kokybiškus profesionalus – reikšmingą papildymą iki šiol karaliavusiai grupelei.

Antras – Nerijus Kesminas. Turėjo būti pirmas, bet nėra dėl vienos paprastos priežasties – komentavo per mažai. LNK dėtas visas kanalo rodytas rungtynes būčiau pakabinęs ant šio žurnalisto ir jis vienas būtų už visus tobulai atgrojęs. Gilus futbolo pažinimas, mokėjimas akimirksniu pagauti žaidimo pokyčius, juos savo specifine greitakalbe profesionaliai išlukštenti. Tai – niekur nedingo. Tiesiog buvo per mažai.

Trečia-ketvirta vieta. Tomas Langvinis ir Vytaras Radzevičius. Ir vienas, ir kitas iš futbolo komentavimo duonos nevalgo. Nei vienas, nei kitas man neimponuoja kaip futbolo žinių guru, galintys paaiškinti žaidimo subtilybes geriau, nei žinau jas pats. T.y. gana paviršutiniškai.

Tomo Langvinio komentavimą pradžioje čempionato vertinau labai skeptiškai – be galo jukus, linksmų plaučių vyrukas galėdavo staiga ir be priežasties nusikvatoti ten, kur reikėdavo dramatiškos pauzės ir atvirkščiai. O už labai vykusio balso tembro pasigesdavai rungtynių gijos skaitymo. Vėliau reikalai taisėsi – netgi Kesminas jį gyrė už teisingą situacijos lukštenimą.

V. Radzevičius –žmogus-orkestras. Atstovas spaudai, įvairių sporto šakų komentatorius – nuo bušido iki dailiojo čiuožimo, specialių futbolo laidų ruošėjas. Gylio taip pat pasigedau, kalbėjimo ritmas ir tembras – vidutiniškai simpatiškas, emocingumo – nedaug, bet visuomet imponavo ironiškos gaidelės kalbėjime, mokėjimas akimirksniu atsiriboti nuo objekto, peršokant į radikaliai kitą, dažnai priešingą leksinį lauką.

Žydrūnas Grudzinskas uagadugu gradacijoje yra penktas. Idealus futbolo pažinimas iš vidaus, žaidybinės situacijos vertinimas. Šis komentatorius buvo profesionalus futbolininkas, žaidęs Lietuvos rinktinėje. Tačiau į penktą vietą jį nustūmiau dėl labai keistos ir man visiškai nepriimtinos kalbos manieros, kur visą laiką ydingai dedamas sandas toje sakinio vietoje, kuriai tokio pabrėžimo visiškai nereikia. Reiktų tobulintis pas specialistus ir tik po to pretenduoti į reguliarų eterį.

Tautvydas Meškonis yra pirmas nuo galo. Na, ką čia pasakysi… Tokie kalbos siurrealizmai, kaip nes mirė negyvas jo kūdikis yra šio komentatoriaus vizitinė kortelė. LTV senbuvis – senųjų LTV komentatorių Virgilijaus Mundrio ir kitų mokinys per kelias dešimtis metų galėjo išmokti daug daugiau, nei panaršymas po internetą, prisirinkimas gausybės statistinės medžiagos iš futbolo istorijos ir išbėrimas žirniais į sieną vietoj pastangų analizuoti, gretinti, daryti išvadas.

Nors geriau ir nereikia, nes kai tūlas komentatorius imasi analizuoti ar daryti išvadas, mano cituotos logikos keistenybės ir atsitinka.

Kai S. Nalivaika ištraukia kokį faktą iš futbolo istorijos, jis tikrai limpa prie konkrečios situacijos aikštelėje, o kai tai padaro T. Meškonis – jauti, kad tariamu visažiniškumu jam tik reikia užmušinėti tą eterio laiką, kurį trūks plyš reikia užmušinėti.

Deja, kartu su žiūrovo dėmesiu.

Vien su maloniu balso tembru ir gera komentavimo ritmika visų neužganėdinsi.

Chaltūra ir tiek.

Komentatorius Roslas komentare straipsniui apie tenisą atkreipė dėmesį, kad oficialioje Vimbldono transliuotojų svetainėje yra Lietuvos transliuotojas. Tai - Sport1. Štai:

R. Berankis žais rytoj. Žvilgt į Sport1 trečiadienio programą:

Nematau jokios informacijos taip pat ir pagrindiniame Sport1 puslapyje, kuris pagal ūkišką logiką turėtų klykte klykti, kad transliuos R. Berankį. Nieko panašaus – Golfo pradžiamokslis, anonsas pranešantis apie praėjusio (!) savaitgalio Šiuolaikinės penkiakovės transliaciją iš Maskvos…

R. Berankio nė pėdsako.

uagadugu variantai:

1. Sport1 tiesiog neskuba mums pranešti apie R. Berankio varžybų transliaciją.

2. Sport1, būdamas Vimbldono teisių savininku Lietuvoje, tiesiog nutarė, kad Vimbldonas Lietuvos sporto mėgėjo nedomina.

3. Sport1 nežino, kad jis yra tų sporto teisų savininkas, o Vimbldono organizatoriai įsitraukė garbingą kanalo vardą savo svetainės papuošimui.

4. Sport1 neapsimokėjo už teises, todėl negauna signalo.

O ką Jūs galvojate – kuris variantas teisingas? O gal pasiūlysite savąjį?

Laukiu jau nuo penktadienio.

Žinau, kad viltis – durnių motina, bet gal…

Lietuviui pavyko prasibrauti į Vimbldono turnyro pagrindines varžybas.

Ir netgi laimėti pirmą susitikimą.

Daugybės didesnių šalių atstovai apie tai tik gali pasvajoti.

O mes, mažiukai, jau jau…

Tai ir laukiu, kuris TV kanalas atsiųs spaudos pranešimą su banalia, bet šiuo atveju taip laukiama fraze – Mūsų kanalas, atsižvelgdamas į Lietuvos sporto mėgėjų lūkesčius…

Tarkim, Sport1. Nedidelė, bet ambicinga specializuota televizija, kurios užnugaryje – bankininko V. Romanovo valdoma imperija. Kaip į save galėtų atkreipti dėmesį šitoks kanalas! Visai Lietuvai apsiskelbtų transliuojantis prestižinį Vimbldoną! Štai, šast į jo svetainę. Taip… Sportinis ėjimas, pramoginiai šokiai…

Va, va, Vimbldonas!!!

Archyvinis, 30 metų senumo…

O juk būtų galima surogatiniams skandinavams iš Viasat Sport Baltic parodyti jų vietą! Tie niekuomet Vimbldono netransliuos, nes tikrojoje Skandinavijoje dėl turnyro teisių mušasi didesni berniukai, nei Viasat. Stengsis dėl Baltijos šalių?

Juokaujat…

Tai gal Lietuvos ryto TV? Juk tai televizija, merkianti pinigus į, neaišku, ar vertą šio judesio avantiūrą transliuoti analoginiais siųstuvais papildomuose septyniuose Lietuvos regionuose.

Juk sporto žiūrovas kalnus nuvers, ieškodamas jūsų signalo savo imtuve. Tada šis dažnis atsiras distanciniame pultelyje. O pulteliu naudojasi visa šeima…

Ne. Ten viešpatauja Dainius Martinaitis, Vaša, tfu, atsiprašau, Naša Raša ir Reporteris su be galo ilgais reportažais, kuriuos kas nors už tai gal ir pavadins analitiškais…

O gal BTV? Kažkada ši televizija garsėjo sportiniu polėkiu. Pirmieji LKL sezonai, Bušido, netgi kažkas panašaus į sporto redakciją. Juk būtų proga į save atkreipti dėmesį. Televiziją valdo turtingas koncernas – gal pasipurtytų avinėlis bent jau Berankio proga…

Dirst,- Laima Kybartienė, Deutsche Welle, Mentai…

Tada gal neturtingas LNK pusbrolis TV1? Juk būtent jis transliavo triumfu pasibaigusį Davis Cup susitikimą prieš anglus. Kanalo savininkas MG Baltic prezidentas Darius Mockus juk teniso gerbėjas didysai.

Gyvūnų draugai, Žodis – ne žvirblis, Indiškos aistros…

Taip. Matyt, nelemta išsipildyti viltims…

O juk būtų paprasta, jei būčiau didelės šalies pilietis. Ten kas nors juk vis tiek transliuotų…

Štai taip ir atsiranda nepilnavertiškumo kompleksas.

O jam priešinasi Jos didenybė atkoduojančiųjų hakerių imperija.

Taip ir žiūrime nelietuviškus kanalus.

Taigi nėra ko skųstis, kad TV žiūrovas tursena kitur…

Ten, kur neskaičiuoja jokie telemetrai.

Neverkit, jei negrįšim…

Tai, beje, irgi emigracija.

Duomenis apie gegužės rezultatus šį kartą paskelbė mėnesio nugalėtojas LNK. Jie tokie (palyginimo lentelę ruošiame pagal TNS Gallup):

Skaičius LNK palydėjo dar ir laidų lentele:

Ir gabalėliu savigyros: „Žvaigždžių duetų“ finalą žiūrėjo per milijoną žiūrovų. Laidos reitingas – 14.8 proc. Ji pralenkė tą patį vakarą po „Žvaigždžių duetų“ transliuotą „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą, kuris nepakliuvo į TOP 10.

Bijau suklysti, bet LNK bus laimėjusi pirmą kartą šį sezoną. TV3 finišo tiesiojoje iššvaistė persvarą, turėtą nuo pat rudens. Jos žiūrimumas krito jau kelintą mėnesį iš eilės, o svarbiausiomis priežastimis tapo pralaimėjimas savaitgalių geriausiu laiku ir ryškus pasilpnėjimas prieš prasidedant geriausio laiko zonai. Čia baigėsi Naisių vasara, kuriai gegužę tikėtasi rimto pakaitalo rodant senas Gedimino 11 serijas. Tačiau šis manevras nepasiteisino – serialas buvo triskart mažiau žiūrimas, nei Naisiai, o kai tokie dalykai nutinka penkis kartus per savaitę – žiūrėk, kokio milijono žiūrovo suminėje išraiškoje ir nesusiskaičiuosi. Panašu, kad senųjų Gedimino 11 serijų transliavimas nepasitarnavo ir naujųjų, jau daug tvirčiau sukaltų, populiarinimui – pirmoji serija nebuvo hitas.

Fiasko pavadintini TV3 programiniai aktyvumai šeštadieniais ir sekmadieniais geriausiu žiūrėjimo laiku po Žinių. TV3 baigė niekuo nepasižymėjusias ir visiškai blankias Šeimų dainas, kurios Žvaigždžių duetams atidavė netgi jauniausią auditoriją – tą, kuri su TV3 taip lengvai niekuomet nebūna linkusi atsisveikinti.

TV3 gegužę karštligiškai stengėsi taisyti Tu gali šokti! prastą žiūrimumą. Iš užjūrių tolimųjų atitransportuotas vienas šio formato sumanytojų Jeff’as Thacker’is, šalia naudingų patarimų kai kuriems šou šokėjams demonstravęs taip pat ir ypač atsidavusį dėmesį; labai prastai įžanginėse laidose atrodžiusį Leo Pobedonoscevą pakeitė Marijonas Mikutavičius, tačiau traukinys jau buvo nuvažiavęs. TV3 šokių nouneimai savo atraktyvumu gal ir nenusileido 2 minučių šlovės gatvės talentams, bet pastarajame šou papildomu masalu dirbo puikiai liežuviais malanti žiuri ir gerai su ja susigrojęs Vytenis Pauliukaitis. Šiuo atžvilgiu TV3 atrodė blankiai. 2 minučių šlovės buvo nepalyginamai lengvesnis – sekmadienio vakarui tokią pramogą žiūrovui rinktis buvo natūraliau, nei dažnai pritemptą Tu gali šokti! dramatizmą.

Ir nors kitų švietalų LNK kaladėje nebuvo tiek daug (visus juos rasite dešimtuko lentelėje), jų pakako, kad TV3 reitingų žaidime prarastų iniciatyvą.

Gegužė tradiciškai tapdavo stipresniu LTV mėnesiu, nes čia būdavo rodomas LKL finalas, Eurovizija ir atskirų konkursinių laidų finalai, pritraukiantys daug papildomų žiūrovų. Deja, šįkart LTV duota blykstelti tik Eurovizijos pusfinaliu, kuris dėsningai ir tapo žiūrimiausia visų televizijų mėnesio laida. LKL transliavimo teisės perleistos Lietuvos ryto TV ir Sport1, o finalinis Eurovizijos koncertas be InCulto buvo žiūrimas labai prastai.

Šiek tiek žiūrovų prarasta atsisakius analoginio transliavimo šiokiadieniais dieną, bet bendrame pjūvyje tai galėjo būti procento dalys, nes LTV čia niekuomet nebuvo stipri.

LTV žiūrėjimas krito, tačiau kanalas garantuotai atsigriebs transliuodamas Pasaulio futbolo čempionatą.

Aišku, gaila, kad Nacionalinis transliuotojas didesnį žiūrimumą gali sumedžioti ne reguliaraus tinklelio stiprumu, o tik sporadiškai. Dar blogiau, kad ši situacija tampa ne tik chroniška, bet ir chroniškai prastėjančia.

BTV jau antrą mėnesį iš eilės renka šėtonišką skaičių rinkinuką – šeši ir šešios dešimtosios. Kanalas stabilizavosi savo stagnacijoje. Šis makabriškas skaičius, panašu, yra ta riba, už kurios nacionaline aprėptimi transliuojančios nenišinio pobūdžio TV stoties žiūrimumas nėra linkęs kristi.

Žiūrovas maigo distancinį pultelį ir, viršutinėje eilutėje rasdamas vienodą vienu metu rodomą pramogą arba pavargusią misiją, neišvengiamai keliauja į apačią ir čia randa programos elementų, už kurių trumpam užsikabina, kol jo dėmesio neatitraukia mitresni maskatuotojai kastuvėliais smėlio dėžėje, mūsų dažnai pavadinamoje TV rinka.

Maskatuotojas raudonuoju kastuvėliu ir rusišku pavadinimu Pervyj Baltijskij jau šnopuoja į nugarą.

Paskutinį kartą apie mažuosius kanalus rašėme šio tinklaraščio aušroje – daugiau nei prieš metus.

Laikas būtų pasidomėti, kas čia vyksta. Pateikiame lentelę, kurioje lyginamas 2009 metų sausis ir 2010-ųjų balandis. Šešiolika mėnesių yra svarus laikotarpis, todėl yra apie ką pašnekėti. Sudarinėdami lentelę naudojomės viešai skelbiamais bendrovės TNS Gallup telemetriniais tyrimais:

Dėl apibrėžimų. Komentaruose uagadugu rašiniams susidūrėme su klausimu, kodėl tam tikrą grupę TV stočių vadiname mažaisiais kanalais.

Dėl jų žiūrimumo. Auditorijos dydžio. Suprantu, kad kokios nors kabelinės kanalų rinkinyje visi šie kanalai atrodo vienodai, bet žiūrovas, nepaisant menamo vienodumo, apdovanoja juos nevienodu dėmesiu. Dėmesys yra išmatuojamas telemetriniais tyrimais.

Kodėl jie mažiau žiūrimi?

Yra kelios priežastys. Atmetus subjektyvųjį veiksnį (profesionalų parinkimas – deja, Lietuvoje jis dažniausiai būna lemiamas), kuriamas (rodomas) produktas (programos visuma) dažniausiai nebūna patrauklus didelei auditorijos daliai todėl, kad į jį per mažai investuota. Tačiau netgi esant didelėms investicijoms, tas produktas gali būti nepatrauklus, jei jis prastai išreklamuotas arba nerodomas plačiu, nacionaliniu mastu.

Šitos priežastys galioja tik kanalams, kurie pagal savo žanrinę visumą gali būti vadinami bendro pobūdžio (lietuviškoje terminijoje nėra tikslaus atitikmens anglakalbėje literatūroje naudojamam žodžių junginiui general entertainment).

Priskirtiems mažiau žiūrimų kanalų grupei aprioriškai pasmerkti lokalinio kryptingumo, nelietuvių kalba transliuojantys ir specifinį žanrą pasirinkę kanalai. Kai tūlas hiphoperis sako, kad visa Lietuva žiūri MTV Europe ir stebisi, kodėl jis renka tik 0.1 procento, uagadugu supranta, kad tam subkultūristui Lietuva sutelpa į jo draugų ratą.

Draugų turėti nėra blogai.

Tačiau grįžkime prie lentelės turinio. Jau esu skundęsis savo galvos skausmu dėl BTV. Tradiciškai šį kanalą dar priskiriame didiesiems ir talpiname į savo kasmėnesines didžiųjų televizijų auditorijos apžvalgas, bet jo auditorijos dalis (balandį buvo 6.6%) šį kanalą nori nenori stumia į mažesnių berniukų kategoriją. BTV nuo LNK ir TV3 žiūrimumu atsilieka trimis kartais, nuo LTV – beveik dviem, o pirmąjį mažųjų sąrašėlyje PBK lenkia tik 0.4 procento.

Tačiau kol kas paliekame. Nes didžiųjų grupė labai jau susitrauktų. Paliekame dar ir dėl buvusios šlovės – dabar visiškai nustekenta televizija dar prieš devynerius metus ramiai sau rinkdavo 17 procentų auditorijos dalies, jos laidos reguliariai pasirodydavo žiūrimiausių dešimtukuose.

O į nugarą jai alsuoja Pervyj Baltijskij Kanal – surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo Pervyj. Tai – Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas yra aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia negaili šiam kanalui finansavimo, kuris leidžia laidas, serialus, koncertus ruošti su biudžetais, kurie keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesni, nei lietuviški.

Ką pajunta rusiškai mokantis žiūrovas, kai perjungia kanalą iš lietuviškos laidos, filmuojamos mėšlamusių nukakotoje 300 kvadratinių metrų studijoje su prieštvaniniu apšvietimu, kameromis ir juokingai apmokamu personalu į rusišką, paruoštą žvilgančiame, naujausia aparatūra ir pažangiausiais sprendimais aprūpintame kelių tūkstančių kvadratų paviljone?

Pajunta skirtumą. Kosminį.

Alsuojame toli nuo Baikonūro pasturgalio.

Iš čia ir imasi tas žiūrimumas. Naivu būtų galvoti, kad PBK žiūri tik rusakalbiai.

Ne tik jie. Beje, PBK yra matomas tik kabeliniais tinklais, o, tarkim, BTV, ją lenkianti tik 0.4 procento, turi nuosavą antžeminį tinklą, garantuojantį jai 70-80 procentų visos Lietuvos potencialių žiūrovų.

Galima tik įsvaizduoti, kas būtų, jei šie kanalai susikeistų signalais.

Prognozuoju, kad BTV kristų iki poros, o PBK kiltų iki penkiolikos.

Beje, sudėjus pastarosios žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – RTR Planeta Baltija ir Ren TV, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro 10.2 procento. Primenu, kad LTV aptariamą mėnesį turi 12.3…

Nereikia užmiršti dar ir to, kad TNS Gallup pateikiamame televizijų tyrime 16.9 procento sudaro Kitos TV. Iš tų kitų mažų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai rusų kanalai.

Taigi per visus rusų kanalus ir suskaičiuosime tiek auditorijos, kiek turi kuris nors Lietuvos televizijų lyderis – LNK ar TV3.

Bet baikime su tais rusais ir pereikime prie tautiečių.

Po PBK lentelėje rikiuojasi Lietuvos ryto TV.

Kanalas per šešiolika mėnesių paaugo 0.8 procento. Tai – nedaug.

Turint omeny, kiek sudėta pastangų ir, atitinkamai, pinigų.

Ambicijos – daug didesnės. Lietuvos ryto televizinis priedas TV antena jas jau ne pirmus metus eksponuoja antrame savo puslapyje, kur talpinama Trijų populiariausių Lietuvos televizijų laidų išklotinė. Čia Lietuvos ryto TV jau seniai ketvirta, o BTV – penkta.

Lietuvos ryto TV šiuo metu gana desperatiškai bando perimti inciatyvą. Apie tai rašėme vakar.

Beje, ji jau ir dabar yra kiek kilstelėjusi savo skaičius – gegužę dėl LKL transliacijų žiūrimumas padidėjo iki 3.2.

Energija ir užsispyrimas kalnus verčia.

Jei kokia griūtis nepargriauna…

Po Lietuvos ryto TV rikiuojasi TV1 ir TV6. Juos galima pavadinti dukteriniais LNK ir TV3 kanalais, nors juridiškai tai nėra tikslu. Bet dukteriniais tįsta liežuvis vadinti jau vien todėl, kad jų prigimtis – išvestinė.

Pagrindinė šių televizijų funkcija – parodyti perteklinį LNK ir TV3 perkamų užsienio filmų ir serialų srautą. LNK ir TV3 kovoja nematomą, bet karštą ir niekuomet neslopstantį karą dėl didžiųjų JAV kino studijų (major studios). Vienas iš instrumentų, kaip varžovą patiesti ant grindų, yra ne tik kaina, bet ir apimtis. Dažnai laimi tie, kurie paima daugiau. Tą daugiau reikia parodyti, o pirminio kanalo eterio nepakanka. Tokia yra, tarkim, TV1 atsiradimo rinkoje genezė ir priežastis.

Pakeliui tokiems kanalams galima suteikti vienokį ar kitokį lietuvybės kvapą – dažniausiai tai daroma savireklaminėmis priemonėmis, o geresniais laikais – viena kita laida. Blogesniais – kartojimais, arba kad ir lietuviškais filmais, kuriuos reikia kažkur išrodyti, nes baigiasi licencijos laikas.

O pirminiame kanale juos nėra kur iškišti.

Nes koks Dolphas Lundgrenas susivalgo geriau, nei Vienui vieni.

Viena aišku, kad krizės metu šie kanalai neturi jokių galimybių vystytis. Esant sunkumams atsikratoma investicijų į silpniausiais grandis.

Taip atsitiko su LTV2, kuris neteko galimybės būti žiūrimas nacionalinio siųstuvų tinklo žiūrovų ir buvo sugrūstas į menkai matoma skaitmenį, bei kabelį.

Pikantiška – jei pasižiūrėtume atvirai ir tiesiai LRT misijai į akis, įžvelgtume sarkazmo.

Juk misija yra būtent tai, ką rodo LTV2.

Tai gal į skaitmenį reikėjo sugrūsti LTV1?

Juk tai taip progresyvu…

Sunku kažką daugiau pasakyti apie Balticum TV. Tai – Klaipėdos krašte galingo, o ir kai kur kitur bandančio įkelti koją kabelinio operatoriaus šalutinė veikla. Kam ji jam reikalinga, vienas dievas težino. Didžiajai žiūrovų daliai keisti nemainstream‘iniai filmai, kuriuos kaipo tokius apdovanoja kino festivaliai egzotiškose šalyse, savotiškai su jais besiderinantys labai nedidelio biudžeto koviniai filmai ir trileriai, kažkiek specifinio lokalo.

Perspektyva? Nacionaliniu mastu nėra.

Vienodo dydžio auditoriją dalinasi du Lietuvos sporto kanalai Sport1 ir Viasat Sport Baltic.

uagadugu yra prirašę daug karčių žodžių apie Viasat Sport Baltic. Nesikartosiu. Pasakysiu tik, kad kanalas, kuriame lietuviams per jėgą kišamas ledo ritulys, latviams – krepšinis, o estams – viena ir kita, atrodo tarsi be galvos.

Labai prastas varžybų rinkinukas (Eurolyga yra taisyklę patvirtinanti išimtis) – Skandinavijoje verda kova dėl sporto teisių ir Viasat, nepaisant savo pasipūtimo Lietuvoje – ten nėra svarbiausias žaidėjas. Mūšius dėl svarbiausių sporto renginių teisių jis pralaimi. Todėl pralaimi ir Baltijos šalys, nes specialiai dėl jų Viasat stengtis nesiruošia.

Sport1 yra daug simpatiškesnis. Čia lietuviai mato tai, kas jų didžiąjai daliai reikšminga – Ispanijos krepšinio lyga, Anglijos futbolo Premiership (o ne antra pagal rangą, kurios teisėmis disponuoja Viasat Sport Baltic), kąsnelis olimpiados, viena kita autorinė laidelė. Tikimės vystymosi.

Gale – kitų nišų atstovai.

Liuks ištisai transliuoja LNK koncertus, Info TV – kriminalinę ir graudžiąją LNK publicistiką, MTV Europe į TNS Gallup sąrašėlį pateko, matyt, tik dėl pasimirusios MTV Lietuva eksvadovo Mariaus Veselio karšto noro čia ją matyti.

Perspektyvos. Rinkai judant skaitmenin, mažų kanalų dalis vis augs, jie nukąs vis didesnę dalį nuo didžiųjų, bet svajonė su jais susilyginti ir liks tik svajone.

Nebent kas nors mes didelius ir dar didesnius pinigus.

Bet galintis mesti tuos pinigus svajoja, ko gero, apie BTV ar LNK…