NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: „Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet „paprastos“ (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą“.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LKL TV TEISĖS – SPORTO MAGNATŲ RANKOSE

Šviežia informacija, kad LKL kitą sezoną transliuos Sport 1 ir Lietuvos ryto TV stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Paskutinius šešis ar septynis sezonus LKL tėvonija buvo LTV, todėl buvome įpratę šiame kanale laukti rungtynių šeštadienį po keturių, o grandų – Žalgirio ir Lietuvos ryto susitikimų prieš Panoramą.

Tačiau dabar pasiektas sandėris yra geras visoms šalims. Lietuvos televizijai, kuri netransliuos mažo populiarumo LKL rungtynių (kiek daugiau žiūrovų rinkdavo tik minėtos Žalgirio ir Lietuvos ryto rungtynės, o kiti klubai susilaukdavo 2-3 procentų reitingo, kai tuo metu rodomi komercinių televizijų filmų ar serialų kartojimai būdavo dvigubai geriau žiūrimi); Lietuvos ryto TV ir Sport 1, nes joms tie 2-3 proc. bus kosminis pasiekimas; LKL, nes jos rungtynių bus transliuojama ne tik daugiau, bet ir geresniu laiku; žiūrovai galintys tas dvi televizijas matyti, nes dėl jų ir viena ir kita televizija kovos ragais ir nagais – t.y. darys specialias apžvalgines laidas, pertraukas užpildydama ne Aerodromo ir Klausimėlio televata, o kokybišku krepšinio turiniu.

Pralaimės kaimų, mažesnių miestelių žiūrovai, kurių didžioji dalis nemato nei vienos, nei kitos televizijos, o Sport 1 atveju – tie miestų gyventojai, kurie nėra kabelinių televizijų klientai bei neturi skaitmeninių imtuvų.

Tačiau būtent šias aplinkybes išnaudos ir vienas, ir kitas kanalas, plėsdamas savo žiūrėjimo zonas. Rinkai skaitmenizuojantis, jų žiūrėjimo geografinė zona tik plėsis. Sporto žiūrovas labai lojalus – jeigu jo gyvenamojoje vietoje atsiranda galimybė žiūrėti jam patinkančias rungtynes, jis trūks plyš tai padarys – t.y. nusipirks imtuvą, anteną ar įsives kabelinę. O tai reiškia, kad konkretus kanalas atsiras distanciniame pultelyje, kuriuo naudojasi ne tik sporto fanatikas, bet ir visa šeima.

Priminsiu, kad šitą sporto tramplino taktiką prieš gerus penkiolika metų naudojo BTV. Tiesa, tikruoju tramplinu tapo ne LKL, o meksikietiškos muilo operos, bet krepšinis irgi svariai prisidėjo prie BTV populiarėjimo.

Kad LKL televizijos teisės atiteko būtent Sport 1 ir Lietuvos ryto TV, irgi natūralu. Pirmąją valdo UAB Sporto komunikacijos, kurios 51 proc. savo ruožtu priklauso Ūkio banko investicinei grupei, siejamai su Vladimiru Romanovu, o UAB „Lietuvos ryto“ televizija 100 proc. savininkė yra UAB Lietuvos rytas, neatsiejama nuo Gedvydo Vainausko. Pastarojo didžioji pasija yra Lietuvos ryto krepšinio klubas, o Vladimiras Romanovas ką tik tapo Kauno Žalgirio savininku.

Taigi, procesas dėsningas. Didžiausių, įtakingiausių Lietuvos krepšinio klubų savininkai tapo ir žmonėmis, vienaip ar kitaip įtakosiančiais LKL sklaidą Lietuvoje.

Abejoju, ar tai išeis į sveikatą mažesniems klubams.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Krepšinis, Laidos, Personalijos, Sportas, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

„LIETUVOS RYTO“ TV: AR TIKRAI PADĖS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA?

Ateis laikas, kai televizija bus skaitmeninė ir šitas kanalas bus lygus su visais.

Nijolė Steiblienė apie savo darbovietės Lietuvos ryto TV perspektyvas technologijoms žengiant į priekį žurnale Žmonės (2009 m. Nr. 21).

Nors interviu kontekstas neturėjo nieko bendra su televizija, manau, kad šie žodžiai išduoda ir kanalo savininkų bei vadovų viltis.

Perfrazuojant Žmonėms išsakytą frazę – Lietuvos ryto TV dabar nėra lygi su visais todėl, kad dabar televizija Lietuvoje nėra skaitmeninė.

Lietuvos ryto TV nepopuliarumui (jos auditorijos dalis tik 2.2 proc.) pateisinti rastas atpirkimo ožys – analoginis signalo perdavimo būdas.

Pasigilinkime.

Ką rinkoje keičia televizijos skaitmenizavimas? Rinkoje atsiranda daugiau dažnių, kuriais gali būti transliuojamas televizijos signalas. Tai reiškia, kad šalia seniau atsiradusių televizijų gali atsirasti daug naujų. Tos naujos neišvengiamai perima dalį žiūrovų. Tai jaučiasi jau dabar. Bendra, suminė keturių didžiųjų televizijų dalis rinkoje jau dabar yra kur kas mažesnė, nei prieš dešimt metų. Vis daugiau atkanda kiti.

Į tų kitų lyderius taiko Lietuvos ryto TV. Tai mažas kanalas, kuriam rinkos skaitmenizavimas ir turėtų suteikti tą šansą. Tačiau, palaukite. Kai sakome mažas, galime turėti omeny daug ką – mažą auditoriją, laidų biudžetus, o pats svarbiausias komponentas – maža aprėptis. Bet atsiverčiu Lietuvos ryto TV svetainę ir matau: Šiuo metu mus gali matyti daugiau nei 90 proc. žiūrovų auditorija Lietuvoje. Mano duomenimis, tokiais skaičiais negali pasigirti, tarkim, BTV.

Tai, ką turėtų duoti skaitmenizavimas, jau pasiekta. Kas Lietuvos ryto TV trukdo rieškučiomis semti rinkos gėrybes dabar? Krizė? Krizė visur, todėl sąlygos konkuruoti – lygios.

Trukdo nepermaldaujamas distancinio pultelio dėsnis, pagal kurį vidutinis žiūrovas linkęs keliauti daugių daugiausia per pusantros-dvi mygtukų eilutes nuo viršaus. Kanalui, neįsiterpusiam tarp jų, belieka žiūrovų dėmesio trupiniai.

Dėsnį galima sulaužyti tik transliuojant didiesiems kanalams bent jau prilygstančią programą, savo ruožtu stumiamą tokios savireklaminės kampanijos, apie kurią didieji galėtų tik pasvajoti.

Programą mes matėme. Ar kas atsimena viltis, dėtas į laidas, anonsuotas pirmam Lietuvos ryto TV sezonui beprasidedant? Kiek liko tų akcentų? Vėliavnešys Reporteris, kas dar? Dar viena kita laida, atkeliavusi iš didžiųjų kanalų jau ne geriausioje savo formoje. Jei ji kada nors buvo… Didžiųjų vadai, įtariu, atsikvėpė lengviau, kad kokio Super L.T. nereikėjo išprašinėti lauk, pykstantis su šalies nepriklausomu

Nepaneigsi. Lietuvos ryto TV stengėsi padaryti pramogiškai informacinę televiziją. Informacijos daug. Kartais ne į gylį, o į plotį. Todėl ir matome Reporteryje keturiskart ilgesnes medžiagas, nei reikia. Kokybiška TV informacija yra brangus daiktas. Reikia daugiau ir reporterių, ir technikos. Andriaus Kavaliausko balso charizma laidos neišveš.

O netvarka tinklelyje? Kaip žiūrovas gali žiūrėti laidas, jei jos kas antrą mėnesį be jokios priežasties perstumiamos, kaip choleriškos prigimties šeimininkės baldai. Toks įspūdis, kad galvos Lietuvos ryto TV tinklelyje nesimato. Bet kur jau… Galvų ten daug. Gal net per daug. Bet kai pati svarbiausia tampa pernelyg dominuojanti, mažesniosioms patogu gyventi jos šešėlyje.

Su savireklama Lietuvos rytas galėjo pakliūti į savo paties paspęstus spąstus. Atrodo, kad čia turėjo būti jo didysis pranašumas – natūrali sinergija. Mažasis telekanaliukas, prisiglaudęs prie didžiojo brolio, minta šio syvais. TV antena paskelbia visiškai neįmanomas, bet Lietuvos ryto TV labai geistinas tiesas – kad Andrius Kavaliauskas tapo geriausiu laidų vedėju, kad… daug tų kad. Tarsi kaip kadais žiūrovai dar tiki viskuo, ką parašė laikraštis.

Klaidingas verslo planas – didysis brolis pasirodė nesąs toks stiprus, kokiu dar daug kas jį laiko. Laikas eina, kyla visokie internetai, raumenys glemba.

Parama mažajai ataugai, deja, nebuvo veiksminga.

Pravartu būtų sulaukti geresnių žinių ir iki skaitmenizacijos.

Naivu tikėtis, kad didieji kanalai sėdės sudėję rankas ir atėjus skaitmeninės televizijos erai. Nesvarbu, kas bus minkoma – distancinis pultelis ar pelė – žiūrovas LNK, TV3, BTV ar LTV rinksis dažniau, nei kitus.

Įprotis yra įprotis.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 9.0/10 (3 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , ,

TEO PROBLEMOS DĖL DIDŽIOJO GEISMO OBJEKTO PBK

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) jau senokai netenkina TEO noro per savo Galą transliuoti Pirmąjį Baltijos kanalą (PBK).

TEO pyksta. Dėsningai. Atsitiktinės atrankos būdu rūkiau su kaimynu Fedia iš apatinio aukšto ir klaustelėjau, kodėl jis nėra įsivedęs Galos, nors TEO skrajutės įskrieja į namo pašto dėžutes bent kartą per savaitę. Nėra PBK, atsakė Fedia.

Nereikia misti iliuzijomis – PBK yra pagrindinis kanalas visiems rusakalbiams. Nieko keisto. Jis labiausiai žiūrimas, populiariausias kanalas Rusijoje. Tas Pervyj Rusijoje nėra metafora, kaip TV1 Lietuvoje, o tikras pirmasis. Su didžiausiais laidų biudžetais, madingiausiais pasaulio serialais ir filmais. Dėl to jį žiūri ne tik rusakalbiai, bet ir nemaža dalis lietuvių, įvairiuose interneto komentaruose peikiančių lietuviškų TV kanalų laidas ir keliančių į padanges rusiškųjų (paprastai tai būtent Pervyj bangomis rodoma TV produkcija) kokybę. Jie daugumoje atvejų teisūs, bet tarstelėjus a, reikia  pasakyti ir b. O tai išties bizantiškai prabangūs rusiškų laidų biudžetai. Mūsiškių didelių šou analogams Rusijoje išleidžiama maždaug 20 kartų daugiau. Dėl to PBK ir Lietuvoje turi 4.5-6% auditorijos dalies, čia būdamas penktas kanalas su permanentiška perspektyva tapti ketvirtu, jei susilpnėtų BTV, kurios auditorijos dalis svyruoja apie 8%.

Dar daugiau, PBK kasmet išveža iš Lietuvos apie 5-7 milijonus reklamos pajamų. Tai nėra tiesiog kabelinėmis transliuojamas užsienio kanalas. Tai įmonė, realiai dalyvaujanti TV rinkos pasiskirstyme, čia įsteigusi ne efemerišką, o dirbantį reklamos padalinį, žinių tarnybą. Todėl Delfi išsakytame „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovo Nerijaus Ivanausko PBK sulyginime su daugeliu Lietuvoje rodomų užsienio kanalų neregistruotų mūsų šalyje įžvelgiu mažų mažiausiai nenuoširdumą.

LRTK teisi besirūpindama šio kanalo teisiniais atributais. Tarkim, tokiais, kaip jo registracija.

LRTK vadovas Jonas Liniauskas Delfi:

Dar:

Įvedu Baltic Media Alliance į 192.com:

Su būstine čia:

Anoks čia ir kriminalas bazuotis Londone, ne prie ruso gyvenam, bet aiškumo tai reiktų.

Auksine mintele diskusijoje dėl PBK blykstelėjo ča jau minėtas Nerijus Ivanauskas:

Nieko sau! Pasirodo Kremliui artimo kanalo nebuvimas Gala rinkinuke trukdo skaitmeninės televizijos plėtrai Lietuvoje. Čia tai bent!

Sakyčiau, gražiai mes čia TEO verslą sutapatinome su valstybės technologine plėtra.

Antra vertus, p. Ivanauską galima suprasti. LRTK taiko dvigubus standartus – kažkodėl PBK leidžiama retransliuoti Gala konkurentams rinkoje – kitiems kabeliniams operatoriams bei Viasat.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

INTERNAUTAI VERSUS V. ADAMKUS: KARALIUS NUOGAS

Internautų atskleistas Valdo Adamkaus kryželis už Algirdą Butkevičių pridės papildomų spalvelių nueinančiam prezidentui ir jo aplinkai.

© LNK

Kryželis nėra smulkmena. Atiduodantys balsą susitapatina su tuo, kuriam atiduoda. Kažko tikisi, viliasi.

Anokia čia ir paslaptis, kad už A. Butkevičiaus išėjimą į antrą turą meldėsi ministerinė nomenklatūra, kaip maro bijanti Dalios Grybauskaitės (beje, visai nenustebčiau, jei nepagrįstai).

Geistinas jis ir Lietuvos viltimi prieš 1998-us vadintam V. Adamkui.

Praėjo vienuolika metų.

Žmonės keičiasi.

Bet svarbu ir kita. Tai dar vienas įrodymas, kokia jėga tampa interneto jurgeliai meistreliai. Šiuo atveju iš standartiško TV naujienų vaizdelio jie sukūrė visiškai naują vertybę – nuotrauką-įrodymą, kieno pusėje V. Adamkaus simpatijos.

Per BNS šis artefaktas kūju grįžta į plačiau skaitomą žiniasklaidą.

Antra vertus, įdomu, ką po vienuolikos metų šnekėsime apie Dalia Grybauskaitę.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 5.0/10 (1 vote cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Aplink TV, Technologijos
Žymos: , , , ,

TRIGRAŠIS APIE NAUJĄ TINKLARAŠČIŲ TYRIMĄ

Nors teisingiau reiktų vadinti tinklaraščių auditorijos arba vartojimo tyrimu, nes Metodologijos skiltyje apklausiama populiacija įvardinti Lietuvos interneto vartotojai.

Imties charakteristika leidžia galvoti, jog dominuojanti tinklaraščius skaitančiųjų auditorijos dalis yra jauni, Kristaus amžiaus nesulaukę, arba kiek jį perlipę išsilavinę vyrai, gyvenantys beveik vien tiktai dideliuose Lietuvos miestuose. Nemaža dalis jų uždirba virš dviejų tūkstančių litų. Jie būtų visai gardus kąsnelis reklamos davėjams, jei ne sausra rinkoje ir jei joje rastųsi daugiau sveikos orientacijos į internetą plačiai ir į blogus siaurai.

Dar daugiau, blogų vartotojai labai lojalūs – net 73 proc. skaito blogus kasdien. Tai daug. Čia kaip TV serialas Vergė Izaura kažkada. Be serijos kiekvieną dieną nė pro kur. Čia pat palyginimui pateikiamas ankstesnio Tinklaraščių tyrimo blogų skaitymo rezultatas pagal dažnumą. Pokytis pritrenkiantis – kasdien į blogosferą panyra 43 procentais skaitytojų daugiau, nei prieš metus. Daromos dvi prielaidos – pirma, kad taip atsitiko praplėtus imtį nuo siauresnės blogas.lt auditorijos link universalesnės, visus tinklaraščius apimančios ir antra, kad taip nutiko dėl objektyvių veiksnių. Linkčiau prie optimistinės – antros. Blogas.lt auditorija, mano nuomone, nuo bendros tinklaraščių auditorijos skiriasi savo jaunu amžiumi ir, atitinkamai, pajamomis. Tačiau nei viena, nei kita charakteristika nedaro lemiamos įtakos lojalumui. Jaunesni blogų skaitytojai linkę būti dar labiau lojalūs, bet jų lojalumo objektai skiriasi nuo augesnių. O pajamų argumentas greičiau įrodo atvirkščius dalykus – daugiau uždirbantys gali rinktis brangesnius pomėgius, nei pigus tinklaraščių puslapių vartymas.

Labai palankus blogams ir prekių ženklų kiekio padažnėjimas lyginant su ankstesniu tyrimu. Čia pažanga labai akivaizdi. Prekės ženklų daugiau pastebima visose didesnio dažnumo kategorijose, o sumažėjimas pagal atsakymą Rečiau siekia net 30 procentų. Tai turėtų reikšti ir blogų turinio pokyčius – prekių ženklų dažnėjimas turėtų būti susijęs su konkretesnio turinio blogų kiekio padidėjimu ir, atitinkamai su monologinių, introvertinių, sielos klyksmo blogų mažėjimu. Nors su didžiausiu malonumu skaitau būtent pastaruosius.

Tinklaraščių tyrimo iniciatoriai su komercine gaidele balse pastebi, jog ketvirtadalis (…) respondentų teigia, kad prekės ženklus pastebi pozityviame kontekste. Na, taip,- tik ketvirtadalis… uagadugu nepadės šiai tendencijai plėtotis. Nebent, jei omeny turimas kontekstas, o ne pats ženklas.

Įdomūs tinklaraščių rašymo matavimo rezultatai. Pasirodo, iš atsakiusiųjų į klausimus net du trečdaliai yra patys blogeriai. Per metus jų kiekis padidėjo dešimtadaliu. Mano nuomone, tai nedaug. Malonu,kad tarp to nedaug yra ir uagadugu. Taip pat esame ir tarp dešimtadalio tinklaraštininkų, kurie tai daro kiekvieną dieną. Bet tendencija didėti rašymo dažnumui ženkli – rašančiųjų pagal atsakymą Rečiau sumažėjo 26 procentais.

Su didele gėda prisipažinsiu, kad esu tarp tų 20%, kuriems Twitter yra tamsus miškas. Saviguodai pasakysiu, kad žiauriai neturiu laiko įnikti į šitas subtilybes.

Paradoksalu, – nors blogų skaitytojų auditorija pastebi prekių ženklų kiekio padidėjimą bloguose, patys blogai nėra ypač aktyvūs šito proceso dalyviai. Štai net 21% prekių ženklų apskritai nemini, o 32% į šį klausimą atsako Sunku pasakyti. Tai reiškia, kad, arba neatsimena (reiškia, ko gero, nemini) arba net nežino, kas tai per daiktas, o todėl beveik tikrai nemini.

Visiškai nemielas blogeriams ir rašymas naudojantis mobiliuoju internetu. Man irgi atrodo, kad mobilaus interneto praktinio panaudojimo klausimas gerokai išpūstas. Bet, įtariu, daug kas šį klausimą suprato, kaip blogo rašymą naudojantis mobiliuoju telefonu. Pačiu mobiliuoju internetu, kaip ryšio priemone, naudojasi gal ir daugiau, nei 4%. Aš ir pats, nebūdamas technologijų avangarde, šį rašinėlį į blogą patalpinsiu modemu pavertęs mobilųjį telefoną. Nors rašau jį taip vadinamu internetiniu kompiuteriu.

Mažėja apie gyvenimą rašančių tinklaraščių, o taip pat norinčių juos skaityti kiekis. Panašu, kad blogai vis labiau pasiskirsto į atskiras nišas pagal vartotojų lūkesčius. Beje, internetui ir technologijoms skirtų blogų auditorija per metus tik sustiprėjo. Lygiai tas pats vyksta ir su grynai lietuviška rinkodaros ir reklamos tinklaraščių didelio kiekio specifika. Čia dėl to, kad rinkoje labai daug jaunų žmonių su vadybininkų diplomais. Didelis ekonomikos ir politikos temų poreikis rodo, kad į blogosferos skaitytojų ratą įsilieja vis didesnis kiekis brandžių žmonių, na, o rašinių valgio temomis alkis turėtų rodyti ne tik moterų internaučių didesnį aktyvumą, bet ir bendrą kulinarinės how-to informacijos poreikio padidėjimą visoje žiniasklaidoje. Su krize mažėja internautų noras skaityti apie žvaigždes, pramogas, kiną ir, kas nustebino, knygas.

Maloni blogeriams turėtų būti ir skiltis apie Tinklaraščių įtaką prekių ir paslaugų pasirinkimui. Blogai darosi vis labiau įtakingesni. Net 95% respondentų rinkdamiesi prekę mažų mažiausiai Kai turi laiko pasidomi, ką rašo tinklaraščiai. Na, o, tarkim, kompiuterijos prekių segmente blogų įtaka ne juokais ženkli, arba, jei norite tai išgirsti, dominuojanti. Vartotojai prieš pirkdami linkę sužinoti nepriklausomą blogerių nuomonę, o ne tik įsiklausyti į pardavėjų giedamus ditirambus viskam, kas padėta ant lentynų.

Blogai, panašu, darosi svarbūs ne tik sau.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

UAGADUGU KLAUSĖ JŪSŲ AMŽIAUS

Sumuoju apklausos dėl uagadugu lankytojų amžiaus rezultatus. Jie tokie:

Šį kartą apklausa buvo reprezentatyvi, nes į klausimą apie amžių atsakė 344 asmenys. Kadangi uagadugu ištakos yra televizinio proceso gromulavime, todėl paskirstymas į amžiaus grupes buvo televizinis.

Tikėjausi labiau užaugusių skaitytojų (ta proga linkėjimai blogeriui užaugęs). Pats esu užaugęs, man virš keturiasdešimt. Tarp uagadugu skaitytojų vyresnių nei 35 metai yra 14 procentų. Bet, tarkim, tik ką paskelbtame tinklaraščių tyrime 35-55 amžiaus kategorija sudaro tik 6.1% (skaitytojai virš 55 metų klausimyno sudarytojams apskritai nebuvo svarbūs!) Šiuo komponentu uagadugu nepalyginamai labiau užaugęs. Pas mane jų beveik 2.5 karto daugiau – 14 procentų. Ir, beje, net 4 procentai virš 55 metų! Jei teikčiau kokias paslaugas, už kurias reiktų mokėti, jums jos būtų už dyka.

Džiaugiuosi jumis. Ir elgiuosi diametraliai priešingai, nei televizijos, kurias uagadugu vis dar aprašinėja. Televizijoms labiausiai reikia jaunos auditorijos – kuo jos daugiau turi, tuo labiau esi geidžiamas reklamos agentūrų. Bet kadangi internete ji ir taip dominuoja, džiaugiuosi kiekvienu savo amžiaus ir vyresniu internautu.

Juk kuo esi ūgesnis, tuo sunkiau įsigilini į naujas technologijas ir jų vaisius. Kažkokie blogai… Kam reikia, kai užtenka laikraščių, o visas internetas sutelpa į Delfį?

Tačiau nereikia sau kelti uodegos. Bendros tendencijos panašios. Net 66-iems procentams visų uagadugu skaitytojų dar nesukako 25. Tai irgi malonu, nes į jus nesitaikau. Bet dieviškai gera, kad ateinate.

Dar 20 procentų yra vidutinės internautų amžiaus kategorijos – 25-34 metų. Jus jau labiau laikyčiau savo tiksline grupe (dar vienas televizininkų štampas).

uagadugu susilaukia dėmesio ir tarp internautų, kuriems nesukako keturiolikos. Malonu. Nors pasklaidęs Jūsų amžiaus blogus niekaip nesuprantu, kodėl kartais išlipate mano sustojime. Gal todėl, kad jis blogas.lt blogienojuje.

Bet visi esate labai laukiami.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Apklausos, Konsumerika, Technologijos
Žymos: , , , , , ,

GENOCIDU PER GENOCIDĄ ARBA EUROLYGA APEINANT „VIASAT SPORT BALTIC“

Kadangi TV3 paskelbė genocidą Lietuvos krepšiniui, nusipirkusi viso geriausio tarptautinio krepšinio teises ir nugrūdusi varžybas į Viasat Sport Baltic, kurio nemato daugumas Lietuvos, uagadugu skelbia genocidą TV3 (laikiną, iki pirmadienio – mes Afrikoj greitai užsiplieskiam ir atsileidžiam).

Genocidą galima diegti labai paprastai. Ieškok draugo su lėkšte arba pasistatyk savąją, pasisuk į Astros pirmą palydovą, kuris Lietuvoje puikiai matomas ir susirask paprastai jokių varžybų nekoduojantį vokišką Eurosportą . Jis rodys pusfinalius ir finalą. Penktadienį septintą ir dešimtą, bei sekmadienį devintą.

Nežiūrėk Viasat Sport Baltic, rinkis kitą kanalą!

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 1 vote)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Krepšinis, Sportas, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , ,

TA VELNIO NEŠTA PROFILAKTIKA

Internetas turi perspektyvą.

Labai gudriai aš čia parašiau. Naujiena nokautuojanti…

Bet ypač aiškiai tai pajunti, kai Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) daro techninę profilaktiką. Įsiklausęs į gražiu balso tembru pasižyminčios Eglės Rašimaitės skaitomą spaudos apžvalgą Lietuvos radijo bangomis, staiga gauni per ausis šnypštimu, pasklidusiu iš garsiakalbio. Nutraukė per pusę žodžio.

Kas atsitiko? Ogi nieko ypatingo. Tai atsitinka, berods, kartą per mėnesį ar tris. LRTC inžinierius savo bokšte pasuka kažkokią sklendę ir visi transliuotojai nutyla.

Inžinierius, kaip žinau, tiksliųjų mokslų profesija. Ar sunku sudėtingą sklendės užsukimo operaciją atlikti tiksliai devintą ar dešimtą? Kai radijo stotyse tiksi šaukinys prieš Žinias, arba kito muzikinio bloko pradžią?

Žmona pikta įsiveržia iš svetainės ir pareikalauja kokio nors filmo DVD, nes jokia televizija nerodo serialo. Tai reiškia, kad jokia televizija nerodo nieko.

Man to inžinieriaus su replėmis rankoje nedrąsu prašyti profilaktikos nedaryti tokia apokaliptiška. Tarsi dievo bausmė. Visiems iš karto. Urmu. Kraustykitės į internetą.

Žinau, jis pasakys, kad tai neįmanoma. Taip sako visi tie, kuriems už subtilesnį apatinės kūno dalies pakrutinimą daugiau pinigų niekas nemokės. Ir tie, kurie turi monopolį.

Bet LRTC moka krutėti, kai nori. Kai nori, įkeičia savo bokštą bankams ir vysto naujas ryšio technologijas, pasiremdama Samsung (beje, kažkodėl Samsung ypatingai gerai sekasi konkursus laimėti postsovietinėje erdvėje – štai Rusijoje WIMAX vystomas irgi Samsung technologijų pagrindu. Tiesa, ten tai įvyko kiek anksčiau, nei mūsuose ir prekės ženklas ne Mezon, o Yota).

Galėtų ir dėl profilaktikų pakrutėti. Visi į Mezon tikrai nesikraustysime.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Aplink TV, Konsumerika, Technologijos
Žymos: , , , , ,

KAIP AŠ IEŠKOJAU PIGIAUSIO 3G TELEFONO

Gerą pusdienį sugaišau internete, todėl nusprendau savo vargus aprašyti, jei atsirastų kitas toks beprotis.

Visų pirma paaiškinsiu, kodėl ieškojau.

Pribrendo reikalas pirkti tą kilogramą sveriantį žaisliniu atrodantį kompiuteriuką, kuris parduotuvėse vadinamas internetiniu.

Vasarai ateinant reiks važiuoti iš Vilniaus, daiktas lengvas, o 160 GB kietas diskas daro jį pilnai funkcionuojančiu prietaisu. Na, klaviatūrėlė juokinga, bet pirštus pasismailinę prisitaikysim.

Nors jis ir internetinis, interneto naudosiu nedaug. Todėl pirkti Omnitel ar Bitės nešiojamą mobilų internetą neapsimoka. Imti planą, kainuojantį 29 Lt per mėn + modemas, norint tik kartais peržvelgti paštą ar įkrauti eilinį rašinėlį į uagadugu, neverta. LRTC Mezon kol kas užgriebia tik Vilnių, nors greičio atžvilgiu žymiai pranašesnis už anuos. Labiau apsimoka nusipirkti pigiausią 3G telefoną ir jį naudoti, kaip modemą, per Bluetooth perduodant signalą į internetinį kompiuterį. Apie 10 litų kainuoja mėnesinė paslauga pas bet kurį iš mobiliųjų operatorių, gauni 100 MB, kurių pilnai pakanka mano poreikiams (tiesa, Tele 2 3G neturi). Filmų ar programų siurbtis kaime nesiruošiu.

A, tiesa, man jau seniai reikia antro GSM numerio. Todėl motyvacija dviguba. Pirmyn į tinkamo telefono paiešką.

Nenoriu prie nieko prisirišti su terminuota sutartimi. Nusibodo man tie gudručiai, dėl telefoniuko už vieną litą užkabinantys brangius kalbėjimo planus ir visokius įrangos mokesčius 24 mėnesiams, kuriuos, pilnai suskaičiavus, gausi tą pačią, jei ne didesnę telefono kainą, tik išdėstytą ilgam laikotarpiui. O lizingas apskritai smirdi, juo naudotis gali tik turtingi žmonės. Toks nesu, todėl ieškau pigaus varianto be sutarties, mokant iškart.

Nėra tai toks paprastas dalykas. Įvedus į Google pigus 3G telefonas gauni daug įrašų apie pigius išmaniuosius telefonus, bet man tokio šiuo atveju nereikia.

Todėl reikia atsiknisti visus telefonų pardavinėtojus, kurie skelbia informaciją internete, eiti į jų katalogų duombazes ir čia ieškoti savo trokštamo pigiausio.

O gal neverta? Tradicinis būdas – skambinti, tarkim, Omnitel trumpuoju numeriu ir prašyti rekomendacijos žodžiu. Skambinu, sujungimas 0.49 Lt, jau praradau kapeiką. Maloni darbuotoja į mano klausimą ar galite pasakyti, koks pas jus pigiausias 3G, patarė nueiti į katalogą ir paieškoti pagal paiešką, surinkus 3G. Na, šitą aš ir pats žinau, miela panele.

Paieškoje pagal savybes uždedu varneles ant Bluetooth ir 3G. Gaunu 57 visiškai be jokios sistemos sumestus telefonus. Pagal kainą surūšiuoti neįmanoma, neatsivertus jų charakteristikos atskirai. Hm, titaniškas darbas. Gerai. Šone randu atskirą užrašą Kainoraštis, spaudžiu jį ir randu čia pilną Omnitel pardavinėjamų telefonų sąrašą su kainomis. Darbas bjaurus, bet kiek paprasčiau. Susirūšiuoji telefonus pagal pigumą ir brangėjimo linkme žiūri kiekvieno charakteristikas. Ties aštuntu telefonu randu varnelę ant 3G. Bingo! Šitas technologijų stebuklo ir pigumo mišinys kainuoja 199 litus. Tai LG KU380. Telefoniukas paprastas kaip trys kapeikos, bet su 3G.

Netikiu, kad, kas pigiausia, guli Omnitel. Einu į Bitę. Čia orientuotis lengviau. Mobiliųjų telefonų skyriuje galima iškart nueiti į 3G, o čia atsivertusius telefonus iškart susirūšiuoji pagal kainą. Bet vėl strigimas, nes rūšiuojama pagal akcijinę kainą – nelaimingą vieną litą. Man tokie netinka. Todėl reikia iš eilės atsivertinėti kiekvieną iki 199 litų. Dar vienas nepatogumas. Kažkodėl, atsivertus, kainos nematai. Papildomai dar reikia spausti Be sutarties. Iki 199 neradau.

Einu į Tele 2. Paspaudus Mobilieji telefonai gauni tik akcijinius telefonus pasirašius 24 mėn. sutartį su planu „Čempionas29“.  Nėra įmanoma apskritai susirūšiuoti telefonų nei pagal kainą, nei pagal 3G neperžiūrėjus jų visų charakteristikų. Gal negaišiu laiko. Tele 2 svetainė funkcionalumu akivaizdžiai pralaimi pirmiems dviems mano apžvelgtiems mobilaus ryšio operatoriams.

Tačiau vien jų neužtenka. Reikia sukurti konkurencinę aplinką.

Google renku mobilieji telefonai. Pirma sąraše nuoroda mobilieji.com. Čia galima pasirinkti telefonus pagal kainą. Bet problema, kad taip kartu gauni ir visus telefono priedus bei naujus ir naudotus telefonus suplaktus į vieną krūvą. Netinka man tokia paieška. Nenoriu telefono be garantijos.

Antras pigu.lt. Gali rinktis pagal kainą, bet ne 3G. Bet yra ar nėra 3G parodyta prie kiekvieno telefono, nereikia versti atskiro puslapio. Patogu. Bravo. Bet pigesnio, nei 199 Lt nėra.

Trečias mobiliejitelefonai.com arba Egidijaus prekyba. Visai blogai. Nėra rūšiavimo nei pagal kainą, nei pagal funkcijas. Neaišku, kam tokia svetainė apskritai reikalinga.

Topo centras. Yra rūšiavimas pagal kainą, o ne funkcijas. Ką padarysi. Plušome atversdami kiekvieną atskirai. Nerasta.

Mobili linija. Šis turi pretenziją būti specializuotu portalu. Yra rūšiavimas pagal gamintoją, abėcėlę, lankytojų vertinimą, bet ne funkcijas. Na, gerai, renkamės kainą ir einame atskirai per kiekvieną gamintoją. Kažkodėl jie Mobiliai linijai svarbiausi. Nerasta.

Iš pareigos dar surenkam BMS ir Elektromarkt. Čia viskas, kaip Topo centre. Paieška pagal kainą, o po to atsivertinėk kiekvieną atskirai. Padirbėjom, neradom.

Skelbiu nugalėtoją. Pigiausias nenaudotas mobilus telefonas su 3G šiandien yra LG KU380, Omnitel pardavinėjamas už 199 litus. Fanfaros. Štai jis:

LG KU380 (Omnitel nuotr.)

Mano išvados. Norintiems nusipirkti ne šiaip pigius ar krūtus telefonus, o dar ir pasirinkti juos pagal kokią nors ypatingą funkciją, reikia tikrai daug paplušėti. Kliento patogumu prastai rūpinasi ne tik pardavinėtojai, kuriems mobilieji telefonai yra tik viena prekių rūšis (Topo centras, BMS ir pan.), bet ir besispecializuojantys. Omnitel trūksta kokio nors žmogelio su tobulesniu logistiniu mąstymu, Bitėje irgi esama keistenybių (nors šis operatorius yra arčiausia tobulybės – reiktų mažų pataisymų), o Tele 2 stengiasi mažiausiai.

Taigi iš pirmųjų geriausiai vertinu pigu.lt. Iš antrųjų – Bitė. Bet pagal kainą laimi Omnitel.

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 1.5/10 (2 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 2 votes)
Share
Kategorijos:  Konsumerika, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , ,
BROWSE

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD