ELIGIJUS MASIULIS. VIRĖ VIRĖ PELYTĖ KOŠELĘ

Advokatų profesinė bendrija LAW FIRM MAQS išplatino spaudos pranešimą intriguojančiu pavadinimu Susisiekimo ministerija remia Rusijos TV kanalą?

Pranešime sakoma, jog trys asociacijos – Lietuvos kabelinių televizijų, Lietuvos skaitmeninių televizijų ir Lietuvos telekomunikacijos operatorių – kreipėsi raštu į Susisiekimo ministeriją prašydamos paaiškinti, kodėl 2010 m. saugaus eismo viešinimo konkurse lėšas ministerija skiria Rusijos televizijos kanalui „Pervyj baltijskij kanal“ (PBK).

Čia be kita ko teigiama, jog prašoma stabdyti „Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programos Susisiekimo ministerijos įgyvendinimų priemonių viešinimo paslaugų pirkimo” atvirą konkursą bei kreipiamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, o taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) prašant paaiškinti, ar lėšų skyrimas Rusijos propagandos ruporu Baltijos šalyse laikomam televizijos kanalui neprieštarauja nacionalinio saugumo koncepcijai. Atkreipiamas dėmesys, kad efektyvesnei veiklai Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse užtikrinti PBK buvo perregistruotas Jungtinėje Karalystėje, tačiau tai nekeičia esmės, tai – Rusijos politikos ir ideologijos sklaidos kanalas.

„Sąlygose nurodytas imperatyvus reikalavimas numatyti reklamos transliavimą per PBK, kuris skleidžia Kremliaus suformuotą informacinę politiką. Juk tai – tiesioginė Lietuvos valstybinės institucijos parama Rusijos interesų sklaidai Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis!” – pasipiktinimo neslepia Lietuvos skaitmeninių televizijų asociacijos vadovas Eimuntas Akromas.

Aišku, kad tokie pranešimai platinami dėl to, kad kažkas rinkoje yra nepatenkintas.

Bet tai nereiškia, kad nepatenkintieji yra be reikalo nepatenkinti.

Dar vienas intriguojantis pasažas iš spaudos pranešimo: to paties konkurso sąlygose šalia PBK įvardinti ir kai kurie Lietuvos nacionaliniai televizijos kanalai, tačiau visiškai diskriminuojami kiti nacionaliniai transliuotojai, nekalbant apie regionines ar kabelines televizijas.

Viena įdomybė. Šią informaciją buvo paskelbęs Alfos portalas. Štai taip:

ELIGIJUS MASIULIS. VIRĖ VIRĖ PELYTĖ KOŠELĘ

Ir taip:

ELIGIJUS MASIULIS. VIRĖ VIRĖ PELYTĖ KOŠELĘ

Dingo įrašas. Be pėdsakų.

O juk taip ir pagalvotum, kad vienu tų nacionalinių kanalų gali būti LNK, kurį valdo tie patys savininkai, kaip ir Alfa

Belieka dar kartą pacituoti spaudos pranešimą: selektyvus ministerijos biudžeto paskirstymas atskleidžia įsišaknijusią sistemą: asignavimai, paskirstomi pagrindinėms televizijoms, užtikrina saugų politinį prieglobstį nuo nepatogių ministerijos veiklos reikalų viešinimo. Lėšas gavę televizijos kanalai stropiai vykdo nerašytą politikų ir žiniasklaidos susitarimą: „Gavai – viešumoje gerai arba nieko!”. Asociacijų nuomone, artėjantys vietos savivaldos rinkimai ministrą E. Masiulį verčia kruopščiai planuoti mokesčių mokėtojų pinigų „perskirstymą” savo bendrapartiečių interesams pridengti.

Jau anksčiau esame rašę apie Eligijaus Masiulio ir jo partijos plačią ir dosnią ekspoziciją LTV Panoramoje

Dabar dar ir Pervyj Baltijskij su neįvardintais kanalais…

Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , ,

NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: “Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet “paprastos” (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą”.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD