NEMALONI TIESA, BET TV KANALAMS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA KOL KAS NEAPSIMOKA

Į uagadugu kreipėsi vilnietė, pasipiktinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) sprendimu leisti laikinai – iki kitų metų birželio 15 d. („TV1“, „Info TV“, Liuks!“, „BTV“) ir liepos 1 d. („TV6“) sutrumpinti šių skaitmeninių programų transliavimo laiką. Programos gerokai trumpiau bus transliuojamos darbo dienomis (transliacijos pradedamos nuo 18 val. ir truks ne trumpiau kaip 6 val.), o savaitgaliais bus transliuojamos po 16 val. per parą.

Sprendimas buvo priimtas TV stočių prašymu:UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paprašė laikinai leisti trumpiau transliuoti programas „TV1“, „Info TV“ ir „Liuks!“, UAB „Baltijos TV“ – programą „BTV“, UAB „Tele-3“ – programą „TV6“.

Motyvacija buvo tokia: Trumpinti programų trukmę transliuotojai prašė dėl to, kad dėl sunkios ekonominės padėties, kai ženkliai sumažėjo reklamos rinka ir krito jų pajamos, pasidarė sunku išlaikyti tiek daug skaitmeninių TV kanalų. Skaitmeninių programų transliavimas, pasak transliuotojų, reikalauja daug investicijų, tačiau kol kas dėl mažo žiūrimumo – nedidelio žiūrovų, įsigijusių skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlius, skaičiaus – neatneša papildomų pajamų.

Sprendimas susilaukė neigiamos suinteresuotų šalių reakcijos, kuri sodriai aprašyta Verslo žiniose: “Jei laikas išties bus sutrumpintas, tuomet “paprastos” (analoginės) TV žiūrovai, taip pat palydovinės VIASAT bei kabelinių TV abonentai kanalus BTV, TV1 bei TV6 oir toliau matytų visą dieną. O skaitmeninės TV vartotojai – jau tik 6 valandas per parą”.

Tai Algirdas Vydmontas, Lietuvos radijo ir televizijos centro (toliau – LRTC) direktorius. Malonus pono Vydmonto rūpestis vartotoju, bet šiuo tekstu jis dangsto labiau prie kūno esančius interesus. Būtent jo vadovaujamai įstaigai transliuotojai moka už signalo perdavimą ir siųstuvų darbą. Transliavimo laiko ribojimas reiškia, kad jo įstaiga negaus ženklių pajamų. Čia ir pasitelkiama graži retorika apie žiūrovą.

Panašu, kad komerciniai transliuotojai nemato kitų būdų sumažinti transliavimo kaštus. Jų situaciją iškalbingai nupiešia LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas: Įsivaizduokite, TV reklamos rinka smuko 32 proc., tačiau siuntėjas LRTC ir toliau dirba su baisiais antpelniais ir net į kalbas nesileidžia dėl sąlygų transliuotojams palengvinimo. LRTC televizijoms neduoda nė 5 proc. nuolaidos, jo sutarčių sąlygos – komercinė paslaptis.

Kur jau čia nuolaidos… Kai už dešimtis milijonų užstatai bokštą vystyti komerciškai pažangiai 4G technologijai, nuolaidų nebus.

LRTC pritaria TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas: LRTK sprendimas – absoliutus blogis. Įsivaizduokite, kad jūs per skaitmeninę televiziją, pvz., BTV kanalą matote tik 6 val. per dieną, o jūsų skaitmeninės TV prarastų dalį patrauklumo žmonių akyse.

Taip, prarastų. O tada TEO rizikuoja prarasti savo pinigus, dėl kurių jie ir aimanuoja.

uagadugu jau rašė apie tai, kodėl neperkame skaitmeninio imtuvo. Dėl to, kad jo pirkti neapsimoka. Net ir palydovinės technikos komplektai kainuoja pigiau. Deklaravome, kad pirksime imtuvą tik tada, kai jis kainuos 99 litus. T.y. tiek, kiek jis kainuoja šalyse, kurių rinkos dalyviams tikrai rūpi kuo greitesnis skaitmeninių technologijų įdiegimas.

Ponai iš LRTC vietoj brangiųjų WIMAX technologijų vystymo, galėtų bent kažkiek lėšų įdėti į realų skaitmens atėjimą į kiekvieną namų ūkį. Panašu, galvota, kad vartotojas pakniopstom pirks brangius televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu ar priedėlius. Netiesa, nepirks. Nepirktų, netgi jei krizės nebūtų.

Tie 60 tūkstančių dabartinių vartotojų yra lašas jūroje, dėl kurio televizijoms tuščiai šildyti orą ištisą diena neapsimoka. Jei norisi situaciją pakeisti ne vien tik žodžiais, skaitmeniniai imtuvai turi būti subsidijuojami dabar, o ne 2011-2012 m.m., kaip planuojama.

Tegu LRTC su Susisiekimo ministerija tuo ir užsiima.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Konsumerika, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

“LIETUVOS RYTO” TV: AR TIKRAI PADĖS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA?

"LIETUVOS RYTO" TV: AR TIKRAI PADĖS SKAITMENINĖ TELEVIZIJA?

Ateis laikas, kai televizija bus skaitmeninė ir šitas kanalas bus lygus su visais.

Nijolė Steiblienė apie savo darbovietės Lietuvos ryto TV perspektyvas technologijoms žengiant į priekį žurnale Žmonės (2009 m. Nr. 21).

Nors interviu kontekstas neturėjo nieko bendra su televizija, manau, kad šie žodžiai išduoda ir kanalo savininkų bei vadovų viltis.

Perfrazuojant Žmonėms išsakytą frazę – Lietuvos ryto TV dabar nėra lygi su visais todėl, kad dabar televizija Lietuvoje nėra skaitmeninė.

Lietuvos ryto TV nepopuliarumui (jos auditorijos dalis tik 2.2 proc.) pateisinti rastas atpirkimo ožys – analoginis signalo perdavimo būdas.

Pasigilinkime.

Ką rinkoje keičia televizijos skaitmenizavimas? Rinkoje atsiranda daugiau dažnių, kuriais gali būti transliuojamas televizijos signalas. Tai reiškia, kad šalia seniau atsiradusių televizijų gali atsirasti daug naujų. Tos naujos neišvengiamai perima dalį žiūrovų. Tai jaučiasi jau dabar. Bendra, suminė keturių didžiųjų televizijų dalis rinkoje jau dabar yra kur kas mažesnė, nei prieš dešimt metų. Vis daugiau atkanda kiti.

Į tų kitų lyderius taiko Lietuvos ryto TV. Tai mažas kanalas, kuriam rinkos skaitmenizavimas ir turėtų suteikti tą šansą. Tačiau, palaukite. Kai sakome mažas, galime turėti omeny daug ką – mažą auditoriją, laidų biudžetus, o pats svarbiausias komponentas – maža aprėptis. Bet atsiverčiu Lietuvos ryto TV svetainę ir matau: Šiuo metu mus gali matyti daugiau nei 90 proc. žiūrovų auditorija Lietuvoje. Mano duomenimis, tokiais skaičiais negali pasigirti, tarkim, BTV.

Tai, ką turėtų duoti skaitmenizavimas, jau pasiekta. Kas Lietuvos ryto TV trukdo rieškučiomis semti rinkos gėrybes dabar? Krizė? Krizė visur, todėl sąlygos konkuruoti – lygios.

Trukdo nepermaldaujamas distancinio pultelio dėsnis, pagal kurį vidutinis žiūrovas linkęs keliauti daugių daugiausia per pusantros-dvi mygtukų eilutes nuo viršaus. Kanalui, neįsiterpusiam tarp jų, belieka žiūrovų dėmesio trupiniai.

Dėsnį galima sulaužyti tik transliuojant didiesiems kanalams bent jau prilygstančią programą, savo ruožtu  stumiamą tokios savireklaminės kampanijos, apie kurią didieji galėtų tik pasvajoti.

Programą mes matėme. Ar kas atsimena viltis, dėtas į laidas, anonsuotas pirmam Lietuvos ryto TV sezonui beprasidedant? Kiek liko tų akcentų? Vėliavnešys Reporteris, kas dar? Dar viena kita laida, atkeliavusi iš didžiųjų kanalų jau ne geriausioje savo formoje. Jei ji kada nors buvo… Didžiųjų vadai, įtariu, atsikvėpė lengviau, kad kokio Super L.T. nereikėjo išprašinėti lauk, pykstantis su šalies nepriklausomu

Nepaneigsi. Lietuvos ryto TV stengėsi padaryti pramogiškai informacinę televiziją. Informacijos daug. Kartais ne į gylį, o į plotį. Todėl ir matome Reporteryje keturiskart ilgesnes medžiagas, nei reikia. Kokybiška TV informacija yra brangus daiktas. Reikia daugiau ir reporterių, ir technikos. Andriaus Kavaliausko balso charizma laidos neišveš.

O netvarka tinklelyje? Kaip žiūrovas gali žiūrėti laidas, jei jos kas antrą mėnesį be jokios priežasties perstumiamos, kaip choleriškos prigimties šeimininkės baldai. Toks įspūdis, kad galvos Lietuvos ryto TV tinklelyje nesimato. Bet kur jau… Galvų ten daug. Gal net per daug. Bet kai pati svarbiausia tampa pernelyg dominuojanti, mažesniosioms patogu gyventi jos šešėlyje.

Su savireklama Lietuvos rytas galėjo pakliūti į savo paties paspęstus spąstus. Atrodo, kad čia turėjo būti jo didysis pranašumas – natūrali sinergija. Mažasis telekanaliukas, prisiglaudęs prie didžiojo brolio, minta šio syvais. TV antena paskelbia visiškai neįmanomas, bet Lietuvos ryto TV labai geistinas tiesas – kad Andrius Kavaliauskas tapo geriausiu laidų vedėju, kad… daug tų kad. Tarsi kaip kadais žiūrovai dar tiki viskuo, ką parašė laikraštis.

Klaidingas verslo planas – didysis brolis pasirodė nesąs toks stiprus, kokiu dar daug kas jį laiko. Laikas eina, kyla visokie internetai, raumenys glemba.

Parama mažajai ataugai, deja, nebuvo veiksminga.

Pravartu būtų sulaukti geresnių žinių ir iki skaitmenizacijos.

Naivu tikėtis, kad didieji kanalai sėdės sudėję rankas ir atėjus skaitmeninės televizijos erai. Nesvarbu, kas bus minkoma – distancinis pultelis ar pelė – žiūrovas LNK, TV3, BTV ar LTV rinksis dažniau, nei kitus.

Įprotis yra įprotis.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka, Technologijos
Žymos: , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD