ŽIEMELIS ŽINIASKLAIDĄ PARDAVĖ. LAIKAS LUBIUI?

Paklausite, o kodėl dar ir Lubiui?

Todėl, kad ir vieno, ir kito stambaus verslininko įmonių rinkinyje žiniasklaidos padaliniai visada darė tam tikrą atsitiktinumo įspūdį.

Aišku, ir vienas, ir kitas magnatas teigė arba teigia verslininkišką savo aktyvumų žiniasklaidos srityje prigimtį, tačiau ar geru verslu pavadinsi veiklą, kuri neša nuostolius arba labai minimalų pelną? Šiame fone nori nenori pradedi galvoti, kad ne verslo darymas buvo pagrindinė priežastis įsigyjant Valstiečių laikraštį arba BTV. Štai ir uagadugu tinklaraščio apklausoje tik 9 procentai skaitytojų galvojo, jog Bronislovui Lubiui BTV yra reikalinga, kaip pinigų darymo mašina. Visa kita – muilo burbulai, arba kitas racionalus motyvas – tai, kas vadinama viešosios opinijos formavimu.

Todėl, nenorėdamas gerbiamo pramonininko vadinti tiesiog keistu ir neadekvačiai situaciją suprantančiu rinkos personažu, leisiu sau laikytis šios nuomonės ir aš. Bet, panašu, kad įsigiję žiniasklaidą kai kurie verslininkai neadekvačiai vertina jos galimybes daryti poveikį. Jeigu per nuosavą nacionalinės aprėpties žiniasklaidos priemonę bandai daryti realų poveikį ne siaurai tikslinei grupei, o dideliam kiekiui žmonių nacionaliniu mastu, turi susitaikyti su tuo, kad tavo ir išlaidos bus nacionalinio masto. Arba tapsi labai mažu nacionaliniu žaidėju. Kaip ir atsitiko su BTV – primenu, kad prieš devynis metus, 2001-ųjų vasarą BTV dar turėjo 18.3 procento auditorijos dalies, t.y. beveik 20 procentų TV auditorijos dėmesio, o štai pastarąjį lapkritį – tik 5.8…, t.y. beveik vieną dvidešimtąją (duomenys iš TNS). Stiprus rinkos vidutiniokas, realiai galėjęs formuoti visuomenės opiniją, virto nykštuku.

Tokios skausmingos rinkos praradimo transformacijos, berods, nepergyveno Valstiečių laikraštis, tačiau jis savo įtakos kaime neišplėtė į miestą, nors tokių ambicijų būta, o Gimtojo krašto reanimacijos kitaip nei finansine avantiūra nepavadinsi. Todėl laikraščių pardavimas įmonei, besispecializuojančiai žiniasklaidos versle, yra logiškas. Logiškas ir šio žingsnio paaiškinimas, nuskambėjęs Gedimino Žiemelio lūpomis “Verslo žiniose” – bendrovė nusprendusi trauktis iš visų nedidelių verslų ir stambina turimus.

Panašiai prieš kelis metus atsitiko su 5 kanalu, kai su Rubikon siejamos bendrovės žmonės, panašu, labai greitai susiorientavo pervertinę nedaug auditorijos turinčio, bet pinigus sparčiai ryjančio kanalo viešųjų ryšių galias ir taip pat pardavė televiziją Lietuvos ryto žiniasklaidos koncernui. Kuris, nepatvirtintais gandais, prieš tai nesėkmingai iš Achemos bandė nusipirkti BTV.

Jei taip tikrai buvo, tada šiais metais tik akcinio kapitalo didinimu nuo finansinės katastrofos ir streikų gelbstimos BTV savininkas dabar turėtų nagus graužtis. Rinkos daliai sumažėjus iki tokio nedidelio auditorijos procento, vargu ar televiziją galima parduoti už didelę kainą.

O toliau tęsti ankstesnę, konservatyvaus investavimo strategiją kanalui gali būti pražūtinga – šį TV sezoną BTV mėnuo iš mėnesio auditoriją tik praranda. O su ja – ir pajamas.

Share
Kategorijos:  Personalijos, Rinka, TV istorija
Žymos: , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD