LRT: DEŠIFRAVIMO SEANSAI TĘSIASI

Randasi naujos informacijos iš painiųjų Konarskio koridorių. Na, tiek ir randasi – LRT dabar  – kaip Jono Januičio laikų komitetas – iš čia – jokios nepalankios Nacionaliniam transliuotojui informacijos miestui ir pasauliui. Gyvename savo glaudžiame ratelyje Žurnalistų profsąjungos pirmininko maloniai kuruojami ir uždaruose posėdžiuose posėdžiaudami.

Viešoji įstaiga vadinasi. Su konfidencialumo pasirašymais ir didžiai slaptais laidų konkursais, kur laimi teisingai suprognozuoti.

Tas tiesa, nuo liaudies priešų reikia gintis. Kaip pasakytų viena glaudaus ratelio narė: los čia durniai visokie.

Palosim. Ne problema. Neprognozuojami esam – už dyka rašinėjam ir be profsąjungų apsieinam.

Medžiagos dešifravimui – nedaug. BNS pranešimas, trys sakiniai LRT svetainėje ir Artūro Račo ezopiškasis rašinys.

A. Račo suezopėjimai atsitinka maždaug kas mėnesį, kai atsitinka LRT posėdis.

Geriausias Komiteto tradicijas atgaivinęs Audrius Siaurusevičius ir paskui jį paklusniai tursenanti LRT taryba su avangarde šiltai įsitaisiusiu Profsąjungų viršininku aiškiai skiria, ką LRT iš rankos maitinanti visuomenė žinoti gali ir ko – ne.

Štai ir prieš porą dienų LRT mums maloniai leido sužinoti, kad atsistatydina Lietuvos radijo direktorė ir LRT generalinio direktoriaus pavaduotoja Jurgita Litvinienė. Ir dar, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba patenkino generalinio direktoriaus teikimą atleisti J. Litvinienę jos pačios prašymu.

Anot A. Račo, radijo direktorė atvirame posėdyje teigė, kad prašymą atleisti ją iš pareigų ji parašė supratusi, kad toliau negalės dirbti esamomis sąlygomis.

Tačiau priežasčių, kodėl tos esamos sąlygos privertė ją pasitraukti, nesubrendusiai visuomenei sužinoti nebuvo lemta: LRT tarybos narių prašymu, J.Litvinienė nurodė ir konkrečius tokio savo sprendimo motyvus. Tačiau – jau uždarame posėdyje.

Todėl belieka užsiimti dešifravimu. Šiek tiek paslapties dulkių nuo tos paslapties nupučia šitoks pasažas A. Račo tinklaraštyje, patalpintas iškart po pastraipos apie uždarą posėdį:  galiu pasakyti tik tiek, kad po to uždaro posėdžio mano asmeninė nuomonė dėl A.Siaurusevičiaus tinkamumo užimti LRT generalinio direktoriaus pareigas nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, aš dabartiniu LRT generaliniu direktoriumi nepasitikiu ir manau, kad jis neturėtų dirbti šiame poste.

Priežastys vis dar nėra aiškios, bet galima suprasti, kad tai susiję su Audriumi Siaurusevičiumi, nes, kaip tvirtino Konstantinas Stanislavskis, jei scenoje kas pakabino šautuvą, reiškia jis turi ir iššauti. T.y.  – atlikti funkciją, kuriai jis buvo padėtas. A. Siaurusevičiaus asmens padėjimo į tą pastraipą funkcija turėjo būti parodymas, kad jis yra artimai susijęs su priežastimi.

Ieškome jos tolimesniame Artūro Račo ezopiniame šnekėjime: šioje vietoje dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad prieš kurį laiką J.Litvinienė ketverius metus buvo tiesioginė mano vadovė. Ši patirtis man leidžia turėti tam tikrą nuomonę apie jos kompetenciją ir dalykines bei asmenines savybes.

Ši pastraipa uagadugu paieškose būtų niekinė, nes tam tikra nuomonė nėra nei gera, nei bloga, o todėl jos fone A. Siaurusevičius nenusidažo jokia tonacija. Bet čia A. Račo tekste randame kitą pastraipą, su pastarąja sudarančią smagų tandemą, iš kurio darosi aiškios atsistatydinimo priežastys: viską apibendrinant, mano nuomone, geriausiai būtų buvę jei LRT taryba šiandien būtų nusprendusi atleisti visus tris LRT vadovus (įskaitant ir televizijos direktorių R.Paleckį) paskyrusi, pavyzdžiui, J.Litvinienę laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas ir paskelbusi konkursą LRT direktoriaus vietai užimti. (Iš karto noriu pasakyti, kad tai visiškai nereiškia, jog siūlau J.Litvinienę į A.Siaurusevičiaus vietą.) Tą padariusi, galėtų atsistatydinti ir visa Taryba, o nauja galėtų būti suformuota jau vadovaujantis kitais principais.

Solidus solidžios tarybos narys, BNS vadovas juk nebūtų galėjęs galvoti, kad J. Litvinienė yra tinkama bent laikinai pakeisti A. Siaurusevičių, jei jo tam tikra nuomonė apie ją būtų neigiama, tiesa?

Ezopinio teksto tyrinėjimas verčia daryti išvadą apie tai, kad J. Litvinienės pasitraukimo priežastis – prasti A. Siaurusevičiaus ir R. Paleckio vadybiniai įgūdžiai. Na, tame nieko keisto nematau – vadybiniai įgūdžiai atsitinka iš vadybos, o ne televizinių laidų vedimo.

Beje, amžinatilsį Gediminas Ilgūnas, rėmęs A. Siaurusevičių labai lojaliai, porą mėnesių prieš pastarajam atsirandant savo poste inicijavo Tarybos reikalavimų LRT administracijos vadovui pakeitimą. Čia neliko reikmės turėti bent kelių metų vadovavimo patirtį…

Dešifruojančiai spiritualistinius seansus tęsime ir toliau.

Nors man tai primena laikus, kai priešiškos užsienio žvalgybos iš sovietinių gensekų pirstelėjimų darydavo toli einančias išvadas apie visuomenės sveikatą.

Truputį juokinga.

Bet ką padarysi – sąlygos tokios. Komitetas Konarskyje svyruoja it koks apipuvęs zombis iš kapinių.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , ,

KAIMAS DIENĄ “LIETUVOS TELEVIZIJOS” NEMATYS

Šiandien iš ryto buvo nemaloniai nustebinti žiūrintys LTV ne kabeliu ir neturintys lėkštės su Viasat prenumerata. Lygiai devintą valandą jie pamatė techninę lentelę ir išgirdo ištisinį cypimą. Transliacija nutrūko. Žvilgt į programą – čia jokios užuominos apie tai, kad yra paskelbta kokia nors pertrauka. uagadugu pateikia iškarpą iš LRT svetainės:

KAIMAS DIENĄ "LIETUVOS TELEVIZIJOS" NEMATYS

Dirstelėjome į programą savaitiniuose laikraščių prieduose ir žurnaluose. Jokios užuominos.

Visa tai yra labai keista. uagadugu neguodžia LRT tarybos pirmininko Gedimino Ilgūno po kovo 16d. Tarybos posėdžio išsakyta frazė, kad, cituojame, tas, kas turi skaitmeninę TV, kabelinę arba lėkštes, matys viską. Tokių mažuma. O tą didžiumą bent jau reikėjo tinkamai informuoti. Beje, ta didžiuma ir yra patys lojaliausi LTV žiūrovai – vyresnio amžiaus mažų miestelių ir kaimų gyventojai, kur kabelinėms televizijoms kurtis neapsimoka, o palydovinių sistemų niekas neįperka.

Žinome iš bendro informacinio fono, kad transliacijos bus trumpinamos. Nenustebtume, jei LTV ir savo bangomis yra anonsavusi šį įvykį, bet platesnės artikuliacijos pasigedome. Prieš valandą, tiesa, atsitiko LRT spaudos atstovo pranešimas šia tema, bet prie LTV programos LRT svetainėje – vis jokio pėdsako. O šias eilutes rašant ir dvylikta artėja.

Čia visi turi tapti telepatais ir girdėti jūsų be galo subtilias kabinetines užpakalio vibracijas?

Gal kažkaip išraiškingiau kriuktelt reiktų.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , ,

LRT SIGNALO IŠJUNGIMAS YRA GRĖSMĖ VALSTYBĖS SAUGUMUI? BEVILTIŠKAS SUSIREIKŠMINIMAS

Sulyginau kelias žiniasklaidos informacijas. Štai Audrius Siaurusevičius LRT signalo išjungimą sutapatina su grėsme valstybės saugumui.

O LNK praneša ilginanti savo vakarinių Žinių laidą trečdaliu – iki keturiasdešimties minučių. Tiek trunka Panorama. Neseniai LNK pasielgė tikrai visuomeniškai ir transliavo A. Valinsko atstatydinimo procedūrą iš Seimo.

O Lietuvos ryto TV Edmundas Jakilaitis važiuoja su Nacionalinio transliuotojo žurnaliste Rita Miliūte į Minską, ten daro interviu su A. Lukašenka ir nepagaili šiam geriausiojo kanalo laiko. Ši televizija, beje, kiekvieną šiokiadienį nuo devynių transliuoja solidų informacinį bloką, kurio trukmė – septyniasdešimt minučių.

Žiū, BTV po savo vakarinės žinių laidos bene kasdien rodo rimtas aktualijų laidas.

Ar Jums tikrai atrodo, kad išjungus LRT nebūtų kam visuomenę painformuoti, jeigu užeitų koks pasiklydęs tankas iš rytų (čia pagal vieną rusų generolo pasakymą, kai, berods, vengrai buvo uždarę oro koridorių karinės technikos transportavimui į Serbiją – “ničevo, tankami proidiom”)?

Žinote, jeigu jau taip toliau tęsti diskusiją rytų įtakos tema, tai daugiausiai misijos Lietuvai yra atlikusi LNK. Nes ji kažkada, labai seniai. kai populiariausiu TV kanalu Lietuvoje buvo ORT, ėmė ir išjungė jo signalą.

A. Siaurusevičius akivaizdžiai sureikšmina savo kanalo svarbą. Tarkim, uagadugu neatsitiktinai nedaug rašo apie LTV. Šį kanalą žiūri apie 12 procentų žiūrovų, tai jau panašu į nišą, o tokie specifiniai reiškiniai yra verti mažesnio dėmesio, nei nenišiniai.

Netgi tose srityse, kur LRT turėtų laimėti su didele persvara, laimi privačios televizijos. Naujienų laidų kategorijoje Panorama velkasi uodegoje, o ir publicistikos srityje jokia LTV laida neprilygs Paskutinei instancijai.

uagadugu suprastų problemos rimtumą, jei LRT būtų bešališkas, visas politines pažiūras atspindintis transliuotojas. Taip nėra.

Aišku, apie LRT skandalų daug. Tai bene pats skandalingiausiais Lietuvos kanalas. Tik komerciniai kanalai juos specialiai provokuoja, o LRT jie randasi kaip iš gausybės rago patys sau ir iš savęs. Vienas po kito.

Bet Jūs tikrai esate užtikrinti, kad, dingus iš eterio LRT, nebūtų kam informuoti visuomenės apie tikras, o ne A. Siaurusevičiaus sugalvotas grėsmes?

Ašku, tai tiktai hipotetiškas klausimas, nes iš eterio LRT nedings. uagadugu rašo šia tema todėl, kad mūsų skaitytojų, tarp kurių yra ne vienas televizijose ir aplink jas sprendimus darantis žmogus, galvose LRT problematika pradėtų dėliotis į lentynėles, o ne būtų panaši į beviltiškai susivėlusį problemų kamuolį, kurį vienas kitam spardo vis ateinančios ir nueinančios valdžios. Tam, kad ji pradėtų dėliotis, reikia būti išanalizavusiems visas įmanomas LRT – nuo tos, kuri yra neliečiama šventa karvė – didžiulė viršministerija su viešosios įstaigos statusu, finansuojama pagal principą – duosit, kiek paprašysim (visi ženklai rodo, kad tokia ji turėjo tapti, jei G. Kirkilas būtų išlikęs valdžioje) iki tos, kurios modelį buvo suformulavęs dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas – t.y. likviduotos, kurios funkciją atlieka komerciniai transliuotojai pagal atskirai skelbiamus konkursus misijai.

Tai nėra uagadugu paranoja. Tai rimto LRT žmogaus idėja, kurią būtų nepagarbu ignoruoti.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

ARTŪRAS RAČAS Į LRT: DAR VIENA AKIVARO AUKA?

Artūras Račas mano, kad su LRT taryba jam pabandyti verta. Gal ir verta. Tik labai linkėčiau nenugulti į dugną, kaip atsitiko daug kam iki kolegos. uagadugu tokio nenugulimo pirmu ženklu palaikys tai, kad neliks uždarų LRT tarybos posėdžių.

Šiaip vienas lauke ne karys. O kad jis bus šioje kovoje vienas (bent jau kol kas), neabejoju. Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę. Ir kol Tarybos ataskaitas Seimui ruoš tūlas virsav, tol jos primins gudrius propagandos rinkinukus, o ne rimtus dokumentus:

ARTŪRAS RAČAS Į LRT: DAR VIENA AKIVARO AUKA?

Kažkada Laimonas Tapinas, palikdamas LRT vadovo postą, pasakė auksinę mintį, kurią daug kas palaikė kraštutine desperacijos išraiška, o todėl ir numojo ranka. Šią įstaigą reikia išsprogdinti,- pasakė Laimonas Tapinas.

O vertėjo įsiklausyti. Laimonas Tapinas paaukojo LRT patį svarbiausią, ką žmogus turi – sveikatą.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metu LRT atliko svarbų vaidmenį. Jos pastatą užėmė okupantai, ji buvo viena tautos sąmonėjimo garantų.

Todėl, kai nepriklausomybė buvo iškovota, ilgai niekas nedrįso radikaliai pertvarkyti jos struktūros. Todėl ši, it koks marinuotas grybas, ir išliko sovietinės ministerijos pavidalu.

Net ir V. Milaknį reformas privertė daryti ne reformatoriškas įkarštis (kad tokio įkarščio nėra, puikiai rodo vangi Saulėlydžio komisijos veikla), o konkreti reikmė – 28 milijonų LRT įsiskolinimai.

Atkreipsiu dėmesį į tuometinę reformuojamo kolektyvo retoriką – jūs ardote LRT pamatą. Tai yra jūs mus atleidžiate, o todėl LRT griūva.

LRT kolektyvas save tapatina su LRT misija. Todėl jam atrodo, kad LRT misija yra išlaikyti LRT kolektyvą, o ne transliuoti tinkamą vaizdelį ar garsą.

O būtent vaizdeliui ir garsui generuoti valstybė teikia užsakymą. Aprioriškai laikydama, kad LRT yra vienintelis įmanomas tokio užsakymo gavėjas. Nes LRT egzistavimui pagrįsti reikalinga tokia aprioriška nuostata. Ratas užsidaro.

LRT pasakytų, kad klaikaus komercinių televizijų gaminamo šlamšto akivaizdoje, ji vienintelė gali sukurti misijos vardo vertą produkciją. Pasvarstykim. Du TV projektai, ant kurių LTV pastarąjį sezoną buvo daugiausiai pastačiusi, labiausiai savireklaminėmis priemonėmis stūmė, buvo Triumfo arka ir Lietuvos balsai. Vieno prodiuseris buvo Ričardas Rickevičius, kito – Laurynas Šeškus. Abu ne LTV, o LNK auklėtiniai. Abu prieš tai darę hiperkomercinius realybės šou, kuriuos LTV žiūrintys intelektualai vadino klaikybėmis – Barą, Kitą ir kitus.

Kitas pavyzdys. Saulius Bartkus. Vienas labiausiai komerciškų prodiuserių Lietuvoje. Išugdytas Alytaus televizijos ir LNK. Nepaisant to jis gerus kelis sezonus LTV kūrė laidą Požiūris. Drįstu teigti, giliai intelektualią.

Todėl uagadugu ir tvirtina, kad LRT žmonės be pagrindo painioja save su misija. Jiems ten reikia išlikti, todėl ir painioja. Ar mokesčių mokėtojams tai naudinga?

Teigiame, kad ne. Mokesčių mokėtojas finansuoja brangiai kainuojančią iliuziją. Jei palygintume LRT ir komercinių televizijų išlaidų skerspjūvius, pamatytume vieną radikalų skirtumą – komercinėse televizijose administravimo, technikos, gamybos sąnaudos proporcingai daug mažesnės, nei programos įsigijimo. T.y. LRT garą išleidžia švilpukui, o komercinės – važiavimui.

LRT atsakytų, kad tos gamybinės išlaidos atpigina laidų savikainą. Nes, neva, LRT Techninio centro egzistavimas daro laidas pigesnes. O jūs pabandykite suskaičiuoti LTV eterį laidos Požiūris kainomis. Girdėjome, S. Bartkus visas savo laidas daro tik savo bazėje, t.y atneša televizijai kasetę. Kažkur valstybės kontrolės ataskaitoje yra praslydusi informacija apie tokių kasetinių laidų kainą. Ji neviršija dešimties tūkstančių.

Taip skaičiuojant būtų galima išbraukti Techninio centro, ūkinių objektų eksploatavimo, dabartinės administracijos savikainą ir pritaikyti komercinių televizijų, besiremiančių taip vadinamo vieno koridoriaus kainodara, išlaidų modelį. Tada LRT gautų tą kainą, kurią mokesčių mokėtojas už jos kuriamą vaizdelį ir turėtų mokėti.

Mažesnę, nei dabar mokama.

Tik klausimas, ar būtent LRT tokį vaizdelį turėtų gaminti? Gal ir taip. O gal ir ne. Dabartinis LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, oponuodamas ankstesnei LRT administracijai, kaip vieną variantų išspręsti LRT problemas siūlė: Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Gairės aiškios.

Kad uagadugu niekas neapkaltintų advokatavimu komercinių televizijų interesams, siūlyčiau perskaityti kitas šio blogo medžiagas. Kritikos tų televizijų adresu apstu.

O A. Račui linkime sėkmės ir tvirtų nervų.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

LRT: GERIAUSIAS LAIKAS OPTIMIZAVIMUI, T.Y. LIKVIDACIJAI

LRT: GERIAUSIAS LAIKAS OPTIMIZAVIMUI, T.Y. LIKVIDACIJAI

Gediminas Ilgūnas © LRT

LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas apie LRT komercinius interesus Lietuvos žinioms:

Tai yra ne tik biudžeto pinigai. Nepamirškite, kad trečdalį lėšų LRT gauna ne iš biudžeto, tad iš tikrųjų komercinė paslaptis kaip tokia yra.
(…)
Dabar, kai neskiriama pakankamai pinigų, o trečdalis lėšų gaunama iš reklamos, sakyti, kad LRT privalo daryti tą ar aną, yra sudėtinga.
(…)

Prieš gerus porą metų tada dar eilinis LRT Tarybos narys G. Ilgūnas savo rašte Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tą ir aną apibrėžė žymiai ryžtingiau:

(…)
LRT kolektyvas, ypač Lietuvos radijas, televizijos informacinės laidos, nemaža nuveikė, vykdydamas nurodytus principus, tačiau pastaraisiais metais visuomeninis transliuotojas nedaug kuo skiriasi nuo komercinių radijo ir televizijos stočių. Atsakomybė už tai tenka LRT tarybai ir administracijai.
(…)
LRT įstatymas nenumato visuomeniniam transliuotojui pramoginių laidų rengimo ir transliavimo. LRT konkuruodama su komerciniais radijais ir televizijomis vaikosi reitingų, keliančių reklamos kainą. LRT tarybos posėdžiuose daugiausia tik ir kalbama apie LRT pramogines laidas ir reitingus, apie nacionalinio transliuotojo misiją, veiklos principus kalbėti vengiama.
(…)
Siekiant, kad visuomeninis transliuotojas atliktų jam pavestą misiją, vykdytų LRT įstatyme numatytus veiklos principus ir dėl pelno šioje srityje nekonkuruotų su komercinėmis radijo ir televizijos stotimis,
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Seimui siūlau apsvarstyti tokias nacionalinio transliuotojo misijos vykdymo ir veiklos pagerinimo galimybes:

1. Padidinti LRT biudžetinį finansavimą ir LRT įstatyme uždrausti komercinės reklamos transliavimą. LRT tarybai pasiūlyti besąlygiškai vykdyti LRT įstatymo reikalavimus, o jeigu ji to nedaro – atsistatydinti.
2. Padidinti LRT biudžetinį finansavimą ir LRT įstatyme uždrausti komercinės reklamos transliavimą. LRT įstatyme pakeisti tarybos formavimo principus, pagal juos sudaryti naują LRT tarybą
3. Nacionalinės programos transliavimo principą LRT įstatymu keisti iš esmės. Visuomeninio transliuotojo misijos vykdymui už valstybės biudžeto skiriamas lėšas kasmet skelbti viešus konkursus radijo ir televizijos stotims. LRT, vadovaujantis LRT įstatymo 16 str., kaip nepateisinusį nacionaliniam transliuotojui keliamų reikalavimų, likviduoti. Valstybei priklausantį turtą privatizuoti.

Kadangi ponui G. Ilgūnui tapus LRT tarybos pirmininku niekas nepasikeitė, o LRT biudžetinio finansavimo padidinimas negresia, gal vertėtų ir inicijuoti to trečio punktelio galimybių realizavimą? T.y. susilikviduoti. O valstybė krizės metu dar ir išloštų, turtą privatizavusi.

Rimti žmonės būna nuoseklūs.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD