Pokalbis su Olandijos Hagoj kinų miestelyje įsikūrusio viešbučio (besistebinčius pasirinkimo keistumu nuraminsiu – pasirinkimas telpa į uagadugu konsumerinę filosofiją mokėti trijų žvaigždučių kainą už penkių komfortą – personalinę terasėlę neskubriam rožinio vyno siurbčiojimui prieš miegą, miesto centrą ir kitus patogumus) sočių europietiškų pusryčių šeimininke kine:

– Gal majonezo turite?

– Ką? Majonezo?

– Taip, majonezo. Mėgstu vietoj sviestuko iš ryto majonezu duoną pasibalint.

– Pasibalint? Baltas daiktas? Gal grietinėlė?

– Ne, ne grietinėlė.

– Ne?…

– Majonezas yra toks daiktas, kuris daromas iš kiaušinių, garstyčių ir dar velnias žino ko (karštligiškai bandau galvoje atgaminti Beatos pamokas).

– Iš kiaušinių? Galiu suplakti advokato.

– Advokato?

– Skanus gėrimas toks. Saldus ir atpalaiduoja gerai.

Linksma mergina ta kinė, pagalvojau. Atsipalaidavusi tokia ir paslaugi.

– Ne, ačiū. Gal kitą kartą atsipalaiduosiu. Tada jau geriau sviestuko.

Nugūrinau sau nelinksmas raudonosios sofutės link.

Netradicinė konsumerinė filosofija ne tik pliusais nėščia.