uagadugu

Gal ir neparašysiu nieko naujo. Tada neskaitykite.

Elektroninė žiniasklaida periminėja senus įpročius.

Kažkada šeštadieninis rytmečio skaitalas buvo literatūrmenis. Dabar jau seniai nėra – keistai tas laikraštis šiandien atrodo – esu kurį kartą nusipirkęs ir daugiau nekartosiu šios liūdnos patirties.

Dabar tokiu skaitalu tapo kultūra per televizijas ir radiją.

Nuo akademinio stiliaus iki eksperimentų.

Rytas prasideda  solidžia ir jokių staigmenų nežadančia kultūros laida per Lietuvos radiją. Jos ir pavadinimas – Kultūros savaitė – konservatyvus, apeliuojantis į metraštininkės status quo. Tačiau iš pavadinimo nedarykite išvadų – laida nėra sausas savaitės įvykių išdėstymas. Redaktorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė kultūrinį procesą bando aprėpti laidoje suplakdamos turiningą kokteilį iš įvairių žanrų – interviu, esė, reportažo, kur rasite bene visų šiuolaikinės elitinės kultūros apraiškų ženklus ar ryškesnių istorinių diskursų žymas (čia atsiversite laidos tinklaraštį – tiesa, jau pusmetį nepildomą – gėda pelėda…).

Lietuvos radijo pirmoji programa yra pramoginio-informacinio pobūdžio – joje kultūros nedaug (LRT radijo žmonės tyliai ramiai padarė tai, ką televiziniams sekėsi stumti tik su dideliu triukšmu – t.y. elitinį kultūros srautą perkėlė į menkiau klausomus laikus ar kitą, nišinę programą – šiuo atveju, tai – Klasika. Tiksliau, permanentiškas šurmulys dėl LTV rodomų laidų, ar ten dirbančių personalijų leidžia radijui jaustis tarsi dievo užantyje. Nors ir į užantį kartais brutaliai įsibruka permainų begemotai…).

Kultūros savaitė, nors ir transliuojama žiūrovų dėmesio menkiau nei šiokiadieniais lepinamo šeštadienio rytmečio valandomis, gerai atlieka tą fasadinę, LR programoje neegzistuojančio srauto vėliavnešės funkciją, bet pakeliui ji daro gerą šviečiamąjį-taikomąjį darbą – žmonės, kurie su kultūra turi nedaug ką bendro, jos pasiklausę gali sužinoti, į kokią parodą ar spektaklį verta nueiti; apie kokias knygas kalbama; galų gale išgirsti, kas kultūroje yra kas (o tas kas yra perkamas, arba ne) – juk vartotojiškų nuostatų pritvinkusiai visuomenei tai yra svarbu…

Šiuo netikėtu rakursu netgi Kultūros savaitė harmoningai įsikomponuoja į reitingines pop kultūros schemas.

Tačiau ne vien su šia laida sietinas šeštadienio kultūrinės piliulės skonis. Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos pabaigos – 11.30 estafetę perima LTV Durys atsidaro. Laida nėra tokia visaapimanti, kaip radijo, tačiau ir joje rasi bandymų šnekėti apie viską – nors gal Lolitos Bytautaitės redaktoriavimo dėka čia kiek daugiau kino. Man įdomi, nestandartiška ir inovatyvi atrodo Tado Jačiausko saviraiška – jei lietuviškosioms televizijoms kas dalintų apdovanojimus, šiai personalijai linkėčiau gauti prizą būtent už inovatyvumą. Gaila, kad negalite tuo įsitikinti – LTV archyve Durys atsidaro nėra archyvuojama (bent jau aš jos neradau).

Likus dešimčiai minučių iki LTV laidos pabaigos turite pasirinkimą persijungti į TV1 – čia 12.10 kultūrinės piliulės estafetę perima Rytis Zemkauskas, kas antrą savaitę ruošiantis kultūrinės publicistikos laidą Alchemija. Laida, ko gero, yra pavadintina tiesiogine senųjų, lapinių LNK Lankų įpėdine.

Gana solidu ir subjektyvoka – subjektyvokai gilinamasi į kurio nors kultūros reiškinio subjektyvokas ypatybes.

Nors ir ne taip vėjavaikiškai, kaip Lankose.

Pabaigai – žiūrovo (uagadugu) skundas. LTV su LR sėdi viename ir monolitiškame Konarskyje – nejaugi sunku laidą Durys atsidaro suplanuoti iškart po radijo laidos – 11 val., o ne 11.30, kur ji yra dabar? Dabar programoje žioji pusės valandos elitinės kultūros skylė, su etnografiškai-kulinariškai-svotbiniais motyvais  užpildyta Zitos Kelmickaitės Ruletės (atsiprašau, Suktinio), kuriam įsisukus apie bet kokią elitinę kultūrą užmirši kaip mat. Jei Durys.. atsidarytų vienuoliktą, tada labai jau menką laidos žiūrovų ratelį galėtų papildyti daug didesnis Kultūros savaitės ratas, kuriam, kaip ir šių eilučių autoriui, būtų patogu iškart persijungti ir toliau sau gilintis į kultūros rafinuotybes. Tiesiog pūsteltų stiprus vėjas į bures…

O juk toj pačioj įstaigoj dirbant nebūtų sunku ir Jolantą Kryževičienę prikalbinti, kad ši savo seksualiu balsu kokią 10.59 val. primintų, jog radijo klausytojui laikas tapti TV žiūrovu ir įsijungti LTV…

O po to (čia jau visai fantazija) ir TV1 galėtų prisiderinti, o todėl pradėtų savo Alchemiją 11.50 – iškart pasibaigus Durims atsidarančioms. Fantazija, nes jei LNK/TV1 programos sustatytojai nepastebėjo, kad dešimt minučių užlipo ant labiau žiūrimo kanalo adekvačios laidos, tai kur jau pastebės, kad reikia sukti bures vėjo link.

Lietuva uagadugu fantazijoms išsipildžius turėtų ištisinį 3.5 valandos trukmės radijo-tele-literatūrmenį.

Na, čia prisipageidavau…

Šeštadienis. Lengva diena.

Kategorijos:  Aplink TV, Kanalai, Konsumerika, Laidos, Personalijos, TV istorija, Visuomenė

Tags: Alchemija, Durys atsidaro, Gailutė Jankauskienė, Jolanta Kryževičienė, Klasika, kultūra, kultūra per radiją, kultūra per TV, Kultūros savaitė, Lankos, Lietuvos radijas, Lolita Sutkaitienė, LR, LRT, LTV, menas, Rytis Zemkauskas, Suktinis, Tadas Jačiauskas, TV1, vartotojiška visuomenė, vartotojiškos nuostatos, Zita Kelmickaitė