uagadugu

Prisipažinsiu, kai išgirdau apie LRT intencijas turėti atskirą transliavimo tinklą, pirma mintis buvo, kad kažkas hermetiškajame Konarskyje lengvai pasiligojo. Ten nėra sunku pasiligoti, įsigyti fobijų ir kitų paranojinių sindromų. LRT yra ministerija, pagrindžianti savo egzistavimą misija – daiktu, kurį kiekvienas gali tampyti, kur nori ir kaip nori, bet niekas jo nesuvokia iki galo. Darbas dėl neaišku ko neišvengiamai šizofrenizuoja LRT būvį. Nors ten dirbantys puikiai žino, kam reikalinga LRT – tam, kad jie gautų algas. Visa kita – tik įrankis. Transliavimas – irgi.

Todėl nustebau pamatęs Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) reakciją: vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų“, – teigė L.Blaževičiūtė.

Gal rimta? Įdomu, ką į tokias užmačias atsakytų Audriui Siaurusevičiui neįtikęs ir Susisiekimo ministro Egidijaus Masiulio kaip mat pakeistas ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos centro, kuriam ši alternatyva kuriama, vadovas Algirdas Vydmontas? Manau, kad šiauštųsi. Ką BNS sako jį pakeitęs Gediminas Stirbys: LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

„Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau“, – sakė G.Stirbys.

Opozicijos nesimato. Tiesa, be komercinių transliuotojų oponuoja ir TEO LT: „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

„Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai“, – sakė bendrovės atstovas.

„Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu“.

Tačiau LRTA pasitelktas viešumas gali negelbėti. Vyriausybė su LRT pastaruoju metu eina koja kojon. Kitų metų biudžete daugybei skaičiukų sumažėjus arba bent jau nepadidėjus, Nacionaliniam transliuotojui buvo atseikėta 5 mln. daugiau.

LRT vadybai braškant per visas siūles, Nacionalinio transliuotojo vadovybė puikiai dirba lobistinį darbą valdžioje. Tai uagadugu nestebina – nomenklatūrinio mąstymo žmonės greit susiuosto su kitais nomenklatūrininkais. O jei dar dažnai suteiki eterį – nesvarbu, kad jis kelis kartus mažiau veiksmingas, nei komercinių televizijų, bet juk ministrų ar seimūnų patarėjai televiziniuose reitinguose nelabai praprusę, todėl dažnas šmėžavimas Panoramos laidose, pas Savukyną ar Miliūtę jiems atrodo labai ženklus ir svarbus. O su tais, kurie gali leisti pasijusti svarbiais, reikia draugauti.

Dar daugiau, manau, kad LRT iniciatyva Vyriausybėje turėtų būti su kažkuo suderinta, todėl LRTA rūpestis turi pagrindo.

Juolab, kad bandomųjų šūvių būta anksčiau. Štai, tarkim, simptomiškas šiame fone dar gegužės mėnesį driokstelėjęs Seimo nario Dainiaus Budrio pranešimas, kuriame tiesiai šviesiai teigiama, jog LRT ir LRTC reikia sujungti, išsprendžiant finansavimo problemą. Čia turėta omeny LRT finansavimo problema, o ne LRTC…

Tada dar nebuvo maskuotasi. Dabar, panašu, reikalai stumiami daug subtiliau – šnekama apie atskiro transliavimo tinklą būtinybę, o omeny turimas vis tas pats – finansavimo problemos išsprendimas.

Kategorijos:  Kanalai, Personalijos, Rinka

Tags: Algirdas Vydmontas, Audrius Siaurusevičius, Dainius Budrys, Egidijus Masiulis, Gediminas Stirbys, Laura Blaževičiūtė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, LRT, LRTA, Nerijus Ivanauskas, Panorama, Rita Miliūtė, telecentras, TEO LT, Virginijus Savukynas