KRIVICKAS: TV3 DĖL JO PASIRYŽO KARUI
TV3 išplatino spaudos pranešimą, kurio pirma pastraipa teigia, jog, cituoju, esame nustebę ir sunerimę dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išplatinto laiško (2010 lapkričio 11 diena), kuris kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo pavadintas Komisijos sprendimu arba įspėjimu mūsų televizijai.
Čia uagadugu pasidarė įdomu, kokiais piariniais mechanizmais vadovaudamasi TV3 sudramatina Etikos komisijos laiško turinį – kanalas pasitelkia subjektyvias nuomones kitose žiniasklaidos priemonėse ir šiomis mojuoja jau kaip sprendimu arba įspėjimu.
Aiškiau pasidaro po šios pastraipos: pagal Komisijos reglamentą, Komisija tarybos narių balsų dauguma sprendimus priima tik ištyrusi skundą, tuo tarpu šis Lino Slušnio pasirašytas raštas yra ne kas kita, kaip bandymas politikuoti ir yra subjektyvus bei teisiškai nepagrįstas.
Kanalas Etikos komisijos laišką jau pats, panašu, padaro sau patogiu sprendimu, kuriam tarsi raudonam skudurui yra kaip paoponuoti ištraukus reglamento argumentą, o iš čia, sekant ta TV3 sau susigalvota logika, jau galima tėkšti į veidą politikavimo, subjektyvumo ir teisiško nepagrįstumo teiginius.
Vėliau TV3 teigia esanti įsitikinusi, kad Komisija privalėjo nuodugniai ištirti Kristupo Krivicko sukurtos laidos „Akistata“ turinį ir remdamasi Žurnalistų etikos kodeksu nustatyti konkrečius pažeidimus, jei tokie buvo padaryti, o ne užsiimti politikavimu.
Primenu, ką savo rašte teigė komisija: (…) stebėdami, kaip prodiuserio ir žurnalisto Kristupo Krivicko kuriamos laidos prasilenkia ne tik su žurnalistinės etikos normomis, bet ir su elementaraus žmogiškumo principais, matydami, kaip jose iškraipomi profesionalios žurnalistikos standartai, neatskiriant faktų ir nuomonių, pamirštant, kas yra objektyvumas ir pagarba (…).
Kuklia uagadugu nuomone, tai greičiau apibendrinta refleksija, kurios pagrindas – labai konkrečių nusižengimų Žurnalistų etikos kodeksui fiksavimas, o ne politikavimas, kurio pėdsakų čia apskritai nesimato.
TV3 ir toliau tarsi vėzdu talžo Etikos komisiją: manome, kad Komisija, iš anksto pareiškusi nuomonę apie visą televiziją, diskreditavosi aiškiai parodydama, kad jos nariai nesugeba atsiriboti nuo emocijų ir asmeninių ryšių.
Kanalas mano, jog Komisija turi išankstinę nuomonę, yra diskreditavusi save, jos nariai yra egzaltuotai emocionalūs ir veikiami asmeninių ryšių.
Toliau dar gražiau: Komisijos narių lūpomis išsakyti grasinimai daryti neigiamą poveikį TV3 klientams ir taip kenkti visai televizijai, yra būdingesni prieš įstatymą veikiančioms grupuotėms, o ne įstatymą sergintiems asmenims.
Tos prieš įstatymą veikiančios grupuotės paprastai vadinamos kriminalinėmis arba banditais…
Įspėjama: įspėjame, kad, jei toliau tęsis kampanija prieš TV3 televiziją, imsimės teisinių gynybos priemonių, šią kampaniją vertindami kaip bandymą susidoroti su laisvu žodžiu.
Na, tai, kad save TV3 sutapatina su laisvu žodžiu, yra, aišku, įdomu…
Taip pat TV3 įsakmiai primena komisijai: primename, kad Komisija savo narių iniciatyva gali nagrinėti visas laidas, kurios galimai pažeidžia etikos normas. Esame nustebę, kad iki šiol Komisija užsimerkė ir, nenagrinėdama visai visuomenei svarbių temų, vengė atsakomybės.
Gaila, kad TV3 iš savo gilios argumentų kišenės neišsitraukė tų temų sąrašėlio – diskusija būtų kur kas turiningesnė.
Sumuojame: didelio kanalo – ne tik TV rinkos, bet ir apskritai žiniasklaidos rinkos lyderio vadovybė išeina į viešą bei, panašu, dar ir specialiai pučiamą, skandalingą karą su Etikos komisija bei ta dalimi visuomenės, kurios nuomonę Komisija atstovauja, dėl 15 procentų Lietuvos gyventojų, kurie žiūri K. Krivicko laidas, juo tikėdami tarsi Sai Baba. Vienas iš dviejų – arba jai atrodo, kad ji yra teisi, arba ji, žinodama, kad nėra teisi, jaučiasi pakankamai galinga sutraiškyti bet kokias komisijas.
Jei tai pirmas variantas, tada duokit kelią pasionarijams, kokie naivūs jie bebūtų.
O jei antras, tai rusai turi vieną tokį sunkiai išverčiamą dvižodį – veršiteli sudeb.
Įsijausta ne juokais.
Už komisijos kreipimosi pavadinimą „refleksija“ – dešimt balų!
Seniai tokio lygio PR šedevrą regėjau. Gal Afrikoje ir galima vadinti „refleksija“ kelių policininko pasisakymus, kad viršiji greitį ir todėl blogai baigsi, nors tie pasisakymai neparemti radaro parodymais. Ir tai vyksta kai visi puikiai žino, kad tu labai nepatinki buvusiam policininko viršininkui.
Priminsiu, kad LŽLEK yra institucija, kuriai įstatymu pavesta konstatuoti įstatymo pažeidimus, kaip tik tokius, apie kuriuos abstrakčiai kalbama jos laiške. Tiesa, jos sprendimai turi būti teisiškai argumentuoti. Matyt kai nėra už ką konstatuoti teisiškai pagrįstų pažeidimų, imamasi rašyti tokius laiškus. Kaip tai pavadinti? Manau, kad TV3 pavadinusi politikavimu, buvo labai politiškai korektiška. Išvertus iš piarščikų kalbos, šįkart tai reiškia grasinimus ir gąsdinimus. Kadangi Krivicko neišgąsdinsi, nutarta pamėginti paveikti kanalą. Suprask – jūs ant mūsiškių (E.Žiobienė buvo LŽLEK pirmininkė) nevažiuok, tvarkykis su savo Krivicku, o tai… TV3 tai taip ir suprato bei įvertino.
Gal ir taip, vaga – aš nuo to proceso turinio toli, todėl galiu pateikti nebent savo apmąstymus, besiremiančius tekstų ar to, ką matau telike, analize, nors, remdamasis jau savo asmenine patirtimi, visai nebūčiau tikras ar buvimas praeityje kurioje nors kontoroje automatiškai iššaukia simpatinę reakciją iš tų, kurie toje kontoroje yra likę. Gali atsitikti ir visiškai atvirkščiai. Todėl ta paralelė “jūsų-mūsų” gali būti jei ne klaidinga, tai bent jau gerokai suvulgarinanti visą prašmatnų vakarėlį.
Aš taip pat nesu proceso epicentre. Aš taip pat komentavau tik komisijos ir TV3 tekstus, tiesa paskaitęs dar ir LŽLEK reglamentą.
Vakarėlis ir be „jūsų-mūsų“ prielaidos prašmatniai vulgarus. Išties, tai tik mano prielaida (tiksliau – nuomonė). Sterilumo dėlei išimkime ją iš pavyzdžio su kelių policininku. Ar esmė pasikeitė? Man tai ne – vistiek „vaizdzelis nekoks“. Tas pat ir komisijos atveju. Tik tada vis vien norisi suprasti komisijos elgesio motyvą. Arba bent jau ką ji tuo norėjo pasakyti? Kaip ten bebūtų, komisijos laiško turinys nėra kasdienis ir logiškas pagal jos pačios įstatus. Vadinasi ir motyvas turėjo būti nekasdieniškas ir ne pagal jos reglamentą. Spėju, kad buvo labai skubama – reikėjo nors kokio nors komisijos veiksmo prieš Krivicką, nors ir netiesiogiai – per TV3. Juk galėjo sukurpti kokį nors sprendimą dėl Krivicko laidų, nors ir nelabai teisiškai pagrįstą. Tas sprendimas galėjo galioti nors iki teismo sprendimo. Spėju, kad toks kelias pasirodė „per brangus“ – ir darbo daug, ir ilgiau truks, ir per reputaciją kirs pralaimėtas teismas… Matyt motyvas nėra toks svarus, kad tiek aukotis. O teisiškai pagrįstas sprendimas neįmanomas… Pasirinktas toks „laiškas“. Rizikos (bent jau teisiškai) beveik nėra, darbo nedaug, o ir PR poveikis dar geresnis. Kai rašai teisiškai neįpareigojantį dokumentą („refleksiją) gali pridėti emociškai paveikių elementų. Taip ir atsitiko – suveikė (bent jau Uagadugu įtikino). Už tokią „refleksiją“ TV3 į teismą nepaduos – tik pasipiktins ir pagrasins teismu, jei pasikartos. Standartiška. Tiesa, pati TV3 grasinimo neišsigando. Na, bet galima raportuoti – „darėm ką galėjom“, gal net „kiek daugiau nei galėjom“. Na, o kad komisija pasirodė šališka… Ar tai šiais laikais, bendrame kontekste, problema? Turbūt ne, nes jokių neigiamų pasekmių nebus (iš darbo tikrai neišmes). Bet gal kada patiems kokios „paslaugėlės“ ar „pagalbos“ reikės… Na bet tai tik mano, labai subjektyvi, nuomonė.