TV PROFESIJA, ARBA KAIP “KLIURKA” TAMPA TV STANDARTU
Komentatoriaus Fish Fisho inicijuotas įrašas apie klaidas TV eteryje ir po jo įsiplieskusi diskusija uagadugu tinklaraštyje man sukėlė papildomų minčių apie televizijų darbo kokybę apskritai.
Kadangi esu linkęs į skausmingą savęs analizavimą, supratau, jog mano paties dėmesys kliurkoms yra atbukęs.
Priminsiu, kad, aprašinėdamas krepšininkų sutiktuves, praleidau begalę vienokių ar kitokių nukrypimų nuo gero, solidaus transliavimo standartų. Jie tiesiog nepasirodė verti dėmesio.
Pradžioje suverčiau tai sudėtingai aprašinėjimo struktūrai – teko žiūrėti iškart du kanalus.
Klaidoms tarsi ir neliko laiko.
Bet, labiau įsigilinęs, supratau, kad klaidas jau pradedu priimti, kaip transliavimo standartą.
Mat, taip ir turi būti, sako atbukęs dėmesys.
Ir iš tiesų – ar labai stebitės, kai dingsta koks garsas mikrofone? Kai pusę minutės matome kokio Mindaugo Stasiulio žiopčiojimą iš Rotušės aikštės, o fone girdime susirūpinusius balsus iš pulto – nėra signalo; ar pajungtas mikrofonas… Ir t.t.
Beje, šitas vaizdelis ir garselis atsitiko visiškai ne tos Fish Fisho linksniuotos transliacijos metu, o prieš geras kelias dienas. Fish Fishas čia pasakytų, kad buvo laiko padaryti išvadas.
Ar stebitės, kad žymiai paprastesnės transliacijos metu iš stacionarios studijos su reguliariai čia dirbančiais darbuotojais matote, kai jau ne M. Stasiulis, o koks Algis Ramanauskas dėsto savo pašaipius tekstus lygiai taip pat, kaip M. Stasiulis TV3-juose – be garso, o Džordana Butkutė, sudainavusi savo bumčiką, išsvyruoja apskritai niekur – į totalią nežinią skersai per kameras?
Taip vyko per LNK 2009-2010 metų sezono atidarymą.
Beje, LNK yra padariusi vieną didžiausių eterio klaidų lietuviškosios TV istorijoje ir, ko gero, neišdildomu pėdsaku paženklinusi Roko Žilinsko karjeros ir gyvenimo kelius. Prieš bene kokius dešimt metų, kai LNK, įsikėlusi į Šeškinės palocius, keitė savo transliavimo pultą.
Ir pagrindinių Žinių metu rodė išsižiojusio Roko Žilinsko įstrigusį stop kadrą. Tęsėsi tai kankinamai ilgai. Gal kokias dešimt minučių.
Atrakcija geriems 400 tūkstančių Žinių žiūrovų.
Ir visai nežurnalistinėmis atrakcijomis vaisingo tolimesnio žurnalisto kelio pranašystė.
Tačiau būtų neteisinga visa tai nurašyti tariamai žemesniems komercinių televizijų darbo standartams.
Nacionalinis transliuotojas, kuris visose savo strategijose ir ataskaitose pabrėžia išskirtinį, ypatingą profesionalumą, kliurkologijos praktikoje atrodo nė kiek ne geriau.
Jam net tiesioginio eterio nereikia, kad klaidos eteryje atsitiktų.
Ironiška, bet tai dažnai atsitinka iškilių valstybinės reikšmės įvykių transliavimo metu – per pergalės Žalgirio mūšyje paminėjimą ar rodant himną.
Po pastarojo atvejo LTV direktorius Rimvydas Paleckis teisinosi kontratakuodamas oponentus, jog šie, puldami LTV, ieško nežinia ko ir siekia toli einančių tikslų.
Aišku, kad nebuvo ko ieškoti.
Tai buvo dar viena kliurka – neprofesionalumo požymis. Jokių gilių intencijų.
Dar direktorius teisino darbuotojus, sakydamas, kad šie yra gero būdo bei dėl to labai pergyvena.
Man tokiais atvejais kyla kvailas klausimas – ar žmogaus savybę būti geru, bei dėl savo klaidų pergyvenančiu yra kas įrašęs į specialisto pareigybinę instrukciją ar darbo sutartį?
Geras žmogus – jau profesija.
Bet grįžtu prie pagrindinio šio įrašo klausimo ir klausiu savęs – o gal tas atbukimas kliurkų nepastebint atsitinka dėl globalesnių procesų, neišvengiamai palietusių mūsų akis ir ausis?
Lietuvoje priviso mažyčių lokalinių televizijų, kurių vaizdinis ir garsinis apipavidalinimas yra ištisinė klaida. Baisios dekoracijos, apšvietimas ir garsas, tarsi iš šulinio.
O dar ir internetiniai kanalai. Koks yra YouTube kokybės standartas? Dedu savo filmuką, nušrinkinu ir transliuoju sau visam pasauliui?
O P2P?
Kažkoks brazilas man transliuoja futbolą, imu ir žiūriu su kraupiai stringančiu vaizdu.
Standartas?
Neužkibkim ant šitos meškerės.
Atsipeikėkim.
Juk šnekame apie profesionalias TV stotis, kurių transliavimo turinys netgi ir kontroliuojamas tam sukurtos oficialios institucijos – Radijo ir televizijos komisijos, o LTV – dar ir LRT tarybos.
Taigi prižiūrimas, reikia tikėtis, aukščiausio lygio profesionalų, metų metus praleidusių televizijose ir pažįstančių visas telesubtilybes it sutuoktinės apvalumus.
Tai – ne kokie mėgėjiški žaidimai su YouTube.
O gal viską nurašyti istorinėms aplinkybėms?
Mat, anksčiau transliavo tik pora televizijų, todėl jose buvo sukoncentruotos puikios profesionalų pajėgos, kai dabar kiekvienas mėgėjas gali ateiti į TV rinką.
Paprieštarausiu. Atsimenu vieną hiperkliurką LTV bangomis, berods, apie 1996-1997 metus.
Tada, minėdama, berods, Veidrodžio pasirodymo eteryje dešimtmetį, LTV, laukdama sveikinimų, šia proga sugalvojo padaryti tiesioginius teletiltus su savo komerciniais konkurentais.
Ir taip pabrėžti šių dukterinę prigimtį.
Nepasisekė.
Visos televizijos tvarkingai pasijungė, o LTV studijoje tiesioginio eterio metu visa Lietuva iškart keturių televizijų bangomis matė be garso sėdinčius teletilto dalyvius bei technikus, nervingai besiplaikstančius studijoje ir ieškančius trukdžių priežasčių.
Šitas chaosas tęsėsi gal keliolika minučių.
Taigi ne laikmetis kaltas.
O profesionalų nuprofesionalėjimas.
Visais laikais buvo profesionalų ir profesionalų kabutėse.
Kaip iškiliai jie save vadintų.
Kokias pareigas užimtų ir kokius įtakingus draugus ar gimines turėtų.
Eteriui į pažintis nusispjaut.
Jeigu TV vadovai laiko kliurkas standartu, tada kliurkos televizijoje ir yra standartas.
Nacionaline aprėptimi transliuojančios TV standartas priartėjo prie regioninės arba internetu transliuojamos, mėgėjiškos televizijos standarto.
Todėl nėra čia ko pykti ant žiūrovo, vis mažiau žiūrinčio tradicinius kanalus.
Na va, o kai as pasakiau, kad aplinkinėms laidoms iki “Iki pasimatymo, mama” dar toli plaukt – mane durnium čia išvadino. O man smagu, kad yra “vaizdzialis” ir nesvarbu, kad fone lažkoks logotipas šmėžuoja. Nes su kuo iš televizininkų bepašnekėsi – giesmė ta pati: “nėr biudžeto geram produktui, nėr biudžeto…” Bėda tame, kad netyčia atsiradus tam biudžetui, produktas nepagerėja – atpranta žmonės gerai dirbt, jei kada ir mokėjo.
Pagalvojus, tai ir sau galėčiau tą patį pritaikyt, dėl to dvigubai pikta.
Vakar ziauriai ilga komentara buvau parases apie tai, bet neirasiau meilo ir viskas nuejo suniui ant uodegos 🙂
Trumpai: situ kliurku visu buvima as vadinu ne lesu stygium, ne profesionalaus personalo stygium or tiegios dviem raidem PX. Televizijos neturi normalaus turinio, tai kam ta bloga turini aplipdyt gera garso ir vaizdo kokybe. Taip pigiau ir akcininkams ketvircio ataskaitos graziau atrodo.
Lrytas pavyzdziui isvis gerai varo. Vadina save daugiausiai ziniu rodancia televizija, o mikrofono pastatyt pasnekovui ant stalo per spaudos konferencija nesugeba ir naudojasi built-in mikrofonu. Apie ziniu reportazu meniskuma jau nekalbu, ten beveik muzikiniai klipai sukasi, vietoj to, kad butu tiesiog informatyvus ir aiskus reportazas.
P.S. Uagadugu, Fishas as 🙂 Ne Fish 🙂 Ir cia su zuvim niekaip nesusije 🙂
Dar menu vieną didesnių kliurkų, kuomet Vilma Čereškienė sakė “b*et” į tiesioginį TV3 Žinių eterį. 🙂
Na, va, gaila, Fishai. Tur būt rašei kompu, kuriuo anksčiau nebuvai komentavęs. Nes kitaip sistema turėjo įsiminti e-mail’ą ir jo apskritai nesiteirauti. Problemos man su tais vardais pastaruoju metu. Kairytę Kreivyte pavadinau, dabar dar ir žuvies diena Fishą paverčiau. Alchaimeris čia koks, ar ką… Irgi kliurka. Ištaisiau.
Buvo taip, buvo, Corot. Iš istorijos neištrinsi.
Kokia čia kliurka – keiksmažodis eteryje? Emocijų proveržis su profesionalumu neturintis nieko bendro. Man Vilma nuo laiko kaip tik patinka. Šiaip tokia jau perdėtai padori atrodo, o čia – taukšt. Buvo visai smagu. Che che.
zmogiskasis faktorius 🙂 kaip danguje, taip ir zemeje, t.y. kaip gyvenime, taip ir tv 🙂
Uagadugu, true. Rasiau is naminio kompo, o uagadugu dazniausiai skaitau darbe 🙂 Tai ten ir buvo neissisaugojes meilas 🙂
Nida, bet klausimas kyla, ar tas keiksmažodis turėjo išeiti į eterį. Va kame kliurka ir neprofesionalumas.
jei tiesioginis eteris – ką daryti? Atgal neįdėsi. Tik nebūkime šventeivos – mane tokie nutikimai tik pralinksmina.
Tokie nutikimai pralinxmina, faktas 🙂 Bet sitoj vietoj ir snekam apie tai, kad televiziju personalas atsipalaidavo ir jiems pasidare “da lampachki” visokios kliurkos. Profesionalus ziniu vedejas neturetu keistis isvis studijoje, net jei zino, kad mic`ai isjungti, o garsistas turetu isjungt mikrofona kai iseinama i galine vinjete 🙂
O linxma tai visiems buvo, kas tuo metu nedirbo tam eteryje 🙂
tokie nutikimai sukelia susidomejima, snekas, diskusijas… kas automatiskai labiau kelia ziurimumo reitingus.