uagadugu

2010.05.24. 13:45 val:

© uagadugu

Skaityti toliau »

Apžvelgsime kelis paskutinės savaitės įvykius. Juolab, kad televizijos juos stipriai akcentavo savo savireklaminėmis priemonėmis, matyt, besitikėdamos kažko neeilinio.

Trečiadienį įvyko net dvi neeilinės transliacijos. LTV tiesiogiai parodė koncertą Beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio gimtadienis. Jei pamenate, kai maestro mirė, LTV parodyta proginė programa kaip lygi su lygiais kovojo su TV3 ir LNK laidomis, šokteldama į beveik 20 procentų auditorijos dalies aukštumas. Nepaisant, kad tada buvo šeštadienis – diena, kai Skaityti toliau »

Rašau šį įrašą po to, kai vakar vakare per TV1 bene penktą kartą pasižiūrėjau tą pačią Midsomerio žmogžudysčių seriją. Kanalas suka šį serialą jau ne vienus metus vis kartodamas ir kartodamas. Situacija dar paryškėjo, kai Midsomerio rodymas papildomai multiplikavosi į šeštadienio vakarą. Sudažninus transliavimą serialo serijų fiziškai nepadaugėjo, todėl kartojimai darosi vis pastebimesni.

Atidesni uagadugu skaitytojai žino tinklaraščio pasiją šitam serialui, arba, Skaityti toliau »

BMA (Baltic Media Alliance) savo spaudos pranešime giriasi, kad “Pervyj Baltijskij Kanal” ambicijos būti trečiu TV kanalu Lietuvoje pagal reklamos apimtis (TNS Gallup media 2010 m. duomenimis) įgyvendintos ir žada, jog, cituoju, šios pozicijos lengvai neatiduosime, toliau auginsime reitingus visose Jums svarbiausiuose auditorijose.

Nežinančius painformuosiu, kad BMA yra padaras, sukurtas generuoti pinigus iš rusiškų taip vadinamų federalinių kanalų retransliavimo Baltijos šalyse. Realiai jis užsiima reklamos pinigų surinkimu, o ne Skaityti toliau »

TV3 mums siūlo pafantazuoti: LR ministras pirmininkas Andrius Kubilius, tarkime, su buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, vidurdienį lesina balandžius aikštėje prie Vyriausybės pastato. Neįmanoma. O štai aktoriai Albinas Keleris ir Liubomiras Laucevičius gali sau leisti tokią pramogą.

Tiesą sakant, tai buvo ne pramoga, o darbas – A. Keleris su L. Laucevičiumi prie Vyriausybės pastato filmavosi vienoje naujojo TV3 televizinio filmo „Gedimino 11” scenų. Susitiko du rimti, kostiumuoti vyrai apie reikalus pakalbėti, kartu ir paukščius duonos trupiniais palesino.

Albinas Keleris ir Liubomiras Laucevičius © TV3

Ar tai labai įdomu? Gal…

TV3 kaupiasi serialui, kurio Skaityti toliau »

Šokių arenoje toliau verda užkulisinės kovos. Štai Delfi skelbia iškapstęs informaciją apie tai, kad šokiams rengiasi stilistu vadinamas blizgių žurnalų išpopuliarintas Mantas Petruškevičius, kuris ant parketo jau spėjo išbandyti kelias šokių partneres, mokosi įvairių šokių žingsnelių.

Tiesa, įdomu, kad nors stilistas neapsisprendžia, ar dalyvaus rudenį startuosiančiame (…) šokių projekte, bet jau žino, kad jo didžiai televizijų geidžiamas pasirodymas tikrai įvyks TV3 bangomis.

Kertame lažybų, kad Skaityti toliau »

uagadugu yra beviltiškai nutolę nuo Drąsiaus Kedžio istorijos. Ši – netgi ne mano tinklaraščio paraštėse – jos apskritai nėra. Nesame juristai-specialistai-ekspertai-seksologai-žurnalistai-kriminalistai, o todėl ir nerašome. Tačiau be galo rezultatyviai dirba tie, kuriuos reguliariai aprašinėjame. Štai atsiverčiu paskutinę TV anteną ir matau, kad žiūrimiausia savaitės laida – Akistata, kurios reitingas – 16,3% arba, kiek suvulgarinant šį skaičių – apie 500 tūkstančių žiūrovų. Panašu, kad aprašinėdami šokius, 2 minutes šlovės, nepastebime lyderių. 2 minučių šlovės reitingas – tik 10.3%…

Norėtųsi pasakyti, kad tai laikina. Laikas nenumaldomai iškels naujas dramas. Tačiau gal ir ne.

Kai matau, kad Garliavoje manifestuojantys žmonės šneka Kristupo Krivicko žodžiais, suprantu, kad be galo skausminga istorija greitai nesibaigs.

Ne tik todėl, kad ji de facto nesibaigs.

Bet ir todėl, kad jos pabaiga būtų pernelyg nenaudinga televizijai.

Kuo daugiau serijų, tuo geriau. Vyksta tobulas kriminalinis muilas, kurio pabaigą žino, panašu, tik K. Krivickas.

Žiūrėdamas jo laidą nejučiom pagalvoju, kad jeigu šis žurnalistas pasakytų, jog esu kupranugaris, man čia pat, prie televizoriaus paklusniai  išaugtų dvi kupros.

Tai nereiškia, kad šiais žodžiais priešinuosi žurnalisto netiesos sakymui. Nes tai – gal ir tiesa.

Bet jeigu ir netiesa – tie, kur Garliavoj, ja patikėtų? Berods, ne. Net ir V. Gaivenio Abipus sienos nepatikėjo.

Nenoriu pasakyti, kad Abipus sienos sakė tiesą.  Ko gero, ne. Bet Abipus sienos netiesa visiškai nereiškia Akistatos tiesos.

Be galo bjauri problema. Daltonizmas vadinasi. Rodoma tik juoda arba balta.

Kokioj nors LRT tai pastebiu žiūrėdamas politinių diskusijų laidas. Tai taip pat muilo opera. Kaip ir pas K. Krivicką, čia iškart tampa aišku, kurie herojai geri, o kurie – blogi..

Ir kuriuos pašnekovus pasirinks vedėjas. Be vargo išskaičiuosi tris iš penkių įmanomų. Tai – laidos žurnalistų, kovojančių už teisybę. Sau aprioriškai suvoktą ir žinomą. O ne jos ieškančių.

Šiuo požiūriu jie – ir TV3, ir dvasingas vertybes turinti teigti visuomeninė televizija yra viena kitos kopija. Veidrodinė.

Bandau nebūti daltonikas. Todėl nebus vienareikšmių išvadų.

Kiekvienas, kuriam Akistata – kelrodė žvaigždė, laiko šią laidą be galo dvasinga. Nes ji atitinka jo dvasinį būvį. Maištingą, šuniškai apspardytą arba šiaip teisybės ieškantį. Vyžotą plikbajorį. Statistinį tautiečio portretą.

Dvasingieji, emocingi lietuviai nuoširdžiai, niekieno neprašomi ir neapmokami neleidžia įsigalioti teismo sprendimui.

Teismo, kuris blogas, nes taip pasakė televizorius.

Kas bus, kai televizoriui apsimokės pasakyti fas?

Įvykių išklotinę galite rasti portaluose – smulkiai nedėstysiu.

Tik priminsiu. Vladimiras Romanovas nuėmė jau kelintą trenerį šį sezoną, o ieškodamas argumentų įsiutusius Kauno  Žalgirio gerbėjus patraukti į savo pusę, išmetė švietalą, jog Lietuvos rytas davęs jam užuominą apie tai, jog ir taip turint Eurolygą kišenėje, nėra reikalo kovoti dėl Lietuvos čempiono titulo (suprask, nuimtasis Darius Maskoliūnas irgi galėjo būti susimokęs  bei netinkamai nuteikė komandą kovai. Todėl tapo netinkamas vadovauti komandai).

Būtų keista, jei Lietuvos rytas pratylėtų, todėl V. Romanovui gręsia teismas už šmeižtą. Net jei ir buvo toks pasiūlymas, vargu, ar jis užfiksuotas priemonėmis, kurių fiksavimo rezultatą juristai pripažintų įrodymu.

Kartu J. Vainauskas nepraleido progos pašnekėti apie labai specifišką V. Romanovo vadovavimą Žalgiriui. Nereikia ir J. Vainausko. Plika akimi matomi keisti reiškiniai, panašūs į kompleksų rinkinį, kurį smulkiai išlukštentų nebent geras psichologas.

Dar ryškiau tai pastebi karštieji Žalgirio sirgaliai, po Halę nešioję plakatą su užrašu Buratiną į durnyną. Vargu ar juos galima galima pavadinti Lietuvos ryto simpatikais, nors tokiais bankininkas juos, panašu, mielai įvardintų.

Paskutinis V. Romanovo smūgis- atviras laiškas apie Jono Vainausko negerus poelgius ir intencijas stiliumi primena 19 amžiaus romantikų pamfletus, o ne kietą, šaltą ir atsargią bankininko logiką: Gerbiamas Jonai Vainauskai, perskaitęs jūsų pareiškimą negalvojau, kad man taip pasiseks. Tik dabar pagaliau supratau, kas už virvučių tampo marionetes ir rašo scenarijų teatrui, kurio scena yra visa Lietuva, o man tame virtualiame melo pasaulyje, kurį jūs kuriate, skirtas išprotėjusio Buratino vaidmuo. Visa tai daroma tam, kad apgauti žmones, kuriuos jūs laikote kvaila pilka mase ir nenešate jokios atsakomybės nei prieš Dievą, nei prieš sąžinę, kuriai jūsų kūnuose galbūt nėra ir vietos?

Tiesiai pasakysiu – uagadugu patinka tokia leksika. Ji atvira, nieko neslepianti ir š…. nemalanti.

Tai nėra dūriai iš pasalų ar gudriai suregztas intrigų tinklas, kurio autoriai šypsosi tau tiesiai į akis ir spjaudo į dūšią užkulisiuose.

Patinka bravūra, kai V. Romanovas ne vengia, o eksponuoja Buratino personažą. Nors jį, skirtingai nuo V. Romanovo interpretacijos, nepriskirčiau J. Vainausko kūrybai.

Tačiau po visa šita simpatija slypi tragedija. Vienišojo romantiško herojaus tragedija. Romantizmas neatsiejamas nuo vienišo herojaus dramos. V. Romanovas – vienas prieš visus. Prieš Lietuvos rytą ir prieš Žalgirio gerbėjus.

Padaręs mus visus šios tragedijos žiūrovais, bankininkas pasirinko sportą savo saviraiškos priemone.

Ir įžengė į sceną, skirtą komandai, o ne jos savininkui. Scenoje ryškiai degant romantiškojo herojaus tragiškai aistrai, treneriui negali likti vietos. Nebent jis – vartojant to paties V. Romanovo leksiką – kvaila pilka pelė, klusniai dėliojanti žaidėjų penketuką pagal savininko pageidavimą.

Bet net ir tokių nerandama.

Nematau šitame spektaklyje nieko teigiamo mums – krepšinio mylėtojams.  Žaidėjai be galvų gali palakstyti rungtynes-dvi, o po to juos neišvengiamai sustabdys kieta it betonas varžovų trenerio logika. Tuo, kad Žalgirio žaidimui vadovauja kapitonas, o ne savo srities profesionalas, yra rachito, o ne stiprybės požymis.

Ar galima netgi tarp geriausių trenerių pasaulyje rasti bent vieną, kuris atitiktų romantiškus V. Romanovo kanonus, pagal kuriuos komanda neturi teisės pralaimėti? Koks nors Obradovičius pagal šią logiką jau keli metai globotų Belgrado priemiesčio vaikų komandą, o ne Panathinaikos; Messina prieš porą mėnesių būtų paleistas iš Real be jokių kompensacijų, o Phil’as Jackson’as žiūrėtų krepšinį per TV imtuvą, o ne treniruotų L.A. Lakers.

Paradoksalu – Žalgirio gerbėjai ne vienus metus tyčiojosi iš J. Vainausko specifinio vadovavimo klubui stiliaus, kai per sezoną pasikeisdavo tie patys keli treneriai, kurių kaita dabar baisisi Žalgirį adoruojantys. Nesimpatiška, jei klubo vadovas yra tarsi deržimorda, priiminėjantis sprendimus ten, kur jo supratimas siekia daugių daugiausiai universalios pakraipos vadybininko lygį.

Juk kiekvienas trenerio ar didesnio kiekio žaidėjų pakeitimas vidursezonį yra taip pat ir prisipažinimas, jog tu nesugebėjai jo parinkti tinkamai.

Pridėsiu – savininko, kuriam kiekvienas nelendantis į vieną vietą, o išdėstantis tiesiai į kaktą nemalonią tiesą, tampa nemalonia rakštimi, jei ne priešu.

Visa, ką dabar matome Lietuvos krepšinyje, yra be galo necivilizuota.

Ir neperspektyvu, nes

Turime tipišką lietuvišką skylę.

Kaip ir visur… Kuo, vargu, ar galima guostis.

LNK paskelbė apie savo vasarą. Iki šiol žinojome, kad pirmą vasaros mėnesį jos kontrapunktu taps Pasaulio futbolo čempionato transliacija, o dabar paryškintos ir kitos detalės: artėjantį vasaros sezoną LNK atidarys su šūkiu „LNK vasara. Viskas įskaičiuota“. Žiūrovams bus patiekta spalvinga vasaros programa, kurioje įskaičiuota viskas – Pasaulio futbolo čempionato azartas, pasimatymų šou „Kitas“ ir „Kambarių plėšikai“ aistra, „Pirmo karto su žvaigžde“ romantika, Algio Ramanausko sarkastiška šypsena, nuoširdūs „Oplia“ juokai ir vasariški koncertai iš pajūrio.

© LNK

Tas viskas įskaičiuota, kaip supratome, turėtų reikšti neprastą all inclusive prabangą penkių žvaigždučių viešbutyje kokioje nors Turkijoje – daugumos tautiečių svajonių viršūnę per atostogas.  Lozungas – artimas širdžiai. Tačiau komentatorius Corot ta proga jau spėjo išreikšti savo visai ne retorišką susirūpinimą – Man asocijuojasi su mokesčiu. Tai kokia ta kaina, kurią aš turiu sumokėti, kad man viskas būtų įskaičiuota???

Tikrai… Gali atsitikti suklusimas – čia mums siūlo for free ar reiks dar kažką primokėti? Įtartinas daiktas tos LNK pramogos… Klasta slypi už Skaityti toliau »

TV3 ir LNK kova šokių aikštelėje vis aštrėja.

Raktiniai žodžiai savireklamoje – seksas ir meilės romanai.

Kristina Navickaitė-Tina ir Gytautas Balkevičius © LNK

Tiesa, visai nebūtinai kanalas padeda sau. Kartais ir konkurentui. Štai vieną dieną perskaitai, kad LNK Pirmame karte su žvaigžde žvaigždės teisėmis sudalyvavusi Kristina Navickaitė-Tina kelionės pakeleivį dvidešimt šešerių metų vis dar nekaltą jaunuolį Gytautą mokys, kaip prarasti nekaltybę bei kaip reikia elgtis su merginomis, ką daryti, kad aistros liežuviai jį palytėtų kiek įmanoma greičiau.

Šių be galo patrauklių perspektyvų realizuotoja jau Skaityti toliau »