EUROKOMISARAS: MARŠ Į DARBO BIRŽĄ?!
Rekomendacija (į laisvą eurokomisaro vietą- “uagadugu” pastaba) bendrąja prasme yra iš esmės tarpininkavimas. Pas mus egzistuoja toks įstatymas Darbo kodeksas ir jame yra 90-as straipsnis “Tarpininkavimas įdarbinant užsienyje. Tarpininkauti dėl įdarbinimo užsienyje yra išimtinė valstybės teisė. Ją įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik tik turėdamos vyriausybės įgaliotos institucijos (Darbo biržos) išduotas licencijas.” Nei Prezidentūra nei Vyriausybė tokios įdarbinimo licencijos neturi. Tai, iš tiesų, turėtų būti tokia tvarka – esant laisvai darbo vietai, o pas mus visos darbo vietos registruojamos Darbo biržoje, Europos komisijos atstovybė apie ją turėjo pranešti Prezidentei, arba, šiuo atveju, Darbo biržai. Jeigu Prezidentė informuoja Darbo biržą, kad yra laisva darbo vieta, kuriai taikomi atitinkami kriterijai, tada kiekvienas LR pilietis, ką Europos Sąjungos Sutartis garantuoja, kreipiasi per tam tikrą laiką į Darbo biržą, vykdoma kažkokia atranka ir pagal tą atranką Prezidentė teikia.
Konstitucinių teisių gynimo agentūros vadovas Liudvikas Ragauskis (kalba paredaguota).
Žinių radijas, laida Raktas, 2009.12.22
Sakysite, kažkoks ten Ragauskis; kažkokia ten jo agentūra… O įdomų dalyką iškapstė.
Kaip spec. parduotuvėje prie ruso.
Beje, tos nomenklatūros dalis yra ir su L. Ragauskiu diskutavęs Zigmantas Balčytis, kurio oponavime nesunku įžvelgti puikybės ženklų.
Xex – iš pradžių netgi pagalvojau, kad kažkokiu būdu pusmečio senumo įrašas tamstos blogo pradžioje atsidūrė :o) Tik paskui dašilo, kad čia tas ablius Ragauskis vis dar su savo ide fixe tebelaksto po redakcijas :o))
O ablius Ragauskis todėl, kad nesugeba įsisąmoninti, jog eurokomisaro skyrimas – tai Europos Sąjungos vadovų ir Europos Komisijos pirmininko politinio susitarimo reikalas, tad lietuviška valstybės tarnautojų įdarbinimo tvarka su tuo nieko bendra neturi.
Nu taip. Poros žmonių susitarimo reikalas. Kaip ir įstojimas į Europos Sąjungą ar po to euro neįvedimas.
Na kam apsimetinėti kvaileliu ir lyginti eurokomisaro skyrimo procedūrą su stojimu į ES (dėl ko, AFAIK, mes netgi referendumą surengę buvome)?
Eurokomisarų atranka vyksta pagal EK taisykles, vieningas visoms valstybėms – narėms. Pretendentai praeina griežtą jų kvalifikacijos patikrinimo procedūrą. Ir, beje, gali būti atmesti EK pirmininko sprendimu, jeigu kvalifikacija pasirodo nepakankama.
Tiesiog politinė valstybės-narės vadovų rekomendacija yra vienu iš kandidatui keliamų reikalavimų. Iš esmės tai reiškia, kad pradinę kandidato atranką EK perduoda valstybei – narei tam, kad EK nesivargintų atsirinkinėdama eurokomisarą iš visų norinčiųjų tarpo. Taip tiesiog efektyviau.
http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/es-institucijos-puslapis4.html
Europos Komisija įsikūrusi Briuselyje. Komisiją sudaro 25 nariai. Komisijos pirmininkas, 5 jo pavaduotojai ir 19 Komisijos narių parenkami pagal bendrąją jų kvalifikaciją, įsitikinus, jog jų nepriklausomybė nekelia abejonių.
Visi Komisijos nariai ir vadovai jų atstovaujamose valstybėse narėse yra ėję ministrų lygio politines pareigas.
Komisija skiriama penkerių metų kadencijai per šešis mėnesius po Europos Parlamento rinkimų. Taip naujai išrinktam Parlamentui paliekama laiko patvirtinti valstybių narių siūlomo Komisijos pirmininko kandidatūrą iki paskirtasis pirmininkas, bendradarbiaudamas su valstybių narių vyriausybėmis, suformuos savo būsimąją komandą.
Vėliau Parlamentas tvirtina ir Komisijos narius. Parlamento patvirtintos sudėties Komisija oficialiai pradeda dirbti ateinantį sausį.
Narių skyrimo tvarka. Įsigaliojus Nicos sut. keičiasi Komisijos skyrimo tvarka ir ji skiriama ne valstybių narių bendru sutarimu, bet Tarybos, kuri turi posėdžiauti valstybių ar jų Vyriausybių vadovų sudėtimi.
Komisijos formavimo procedūra numatyta EB steigimo sutartyse. Komisijos narius skiria ES valstybių vyriausybės.
Yra žiūrima, kad į Komisiją patektų bent po vieną kiekvienos ES valstybės pilietį.
Suformavus Komisijos sudėtį, kiekvieną jos narį apklausia EP, paskui visa komisija turi prisiekti EP, o kiekvienas komisaras atskirai – Teisingumo Teismui.