uagadugu

TV6 pranešė, kad TV6 žiūrovai, žiūrėdami televizorių kaip įprastai, galės pasijusti lyg kino teatre, nes jų mėgstami užsienio serialai ir šou bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Na, jeigu žadamas visos užsienio programos titravimas, bus įdomu. Tai būtų pirmas toks kanalas iš bent kiek ženklesnio žiūrovų dėmesio susilaukiančių eterinių TV stočių. Kabelinėse ši praktika dažna, bet mažai įtakojanti, nes jų auditorija nepalyginamai mažesnė.

Lietuvos spaudoje daug iečių prilaužyta dėl to, kas geriau – titruoti ar įgarsinti filmai ir serialai. Diskusijose išryškėjo mažų mažiausiai kelios nuomonės. Pirma – geriau žiniasklaidoje paskleista, o todėl buvo galima susidaryti įspūdį, kad labiausiai reprezentatyvi. Tai nuomonė, kurią pavadintume šviečiamąja-liberalia. Pagal ją Lietuvos televizijas reikia prisodrinti titrais, tai reglamentavus vos ne įstatymais. Pagrindinis argumentas – reikia tautą išmokyti užsienio kalbų. Pavyzdys – skandinavų šalys, kurios kažkada, televizijų aušroje pasirinko būtent subtitravimą, o ne įgarsinimą ir todėl šiauriečių tautos gerai moka užsienio kalbas. Na, yra šitame teiginyje šiek tiek šelmiškumo, kadangi tos užsienio kalbos iš tiesų yra viena anglų kalba. Televizinių serialų, filmų daugiausiai sukuriama JAV, o todėl jų daugiausia ir yra titruojama. Taip pat Skandinavija yra bene didžiausia Jungtinėje Karalystėje sukurtos TV produkcijos pardavimo rinka pasaulyje be pačios Anglijos.

Todėl uagadugu karštai adoruojamos britiškos Midsomerio žmogžudystės Švedijoje užima pirmąsias TV dešimtukų vietas.

Liberaliosios nuomonės atstovai linkę savo idėją globalizuoti, todėl jų leksikone dažni žodžiai – visur, Europoje ir t.t. Realybė kiek kitokia – dominuojantis užsienio produkcijos adaptavimo būdas yra netgi ne įgarsinimas, o radikalesnė jo atmaina – dubliavimas. Taip daroma daugiausiai gyventojų turinčiose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, išskyrus Angliją, kurioje ne anglosaksiškų šalių pagaminti filmai apskritai rodomi tik nišiniuose kanaluose.

Vargu ar visuotinį subtitravimą palankiai sutiktų ir vidutinis žiūrovas. Jis jau pripratęs filmą televizijoje žiūrėti, o ne skaityti. Skandinavams niekuomet nereikėjo pereiti prie subtitruoto (t.y. intelektualinių pastangų daugiau reikalaujančio) filmų žiūrėjimo nuo įgarsinto. Čia tas pats, kas priversti pakeisti valgiaraštyje picą kasdienę į sveikųjų salierų salotas. Kasdienes…

Sakysite, o kaip kinas, kur filmai titruojami? Taip, bet kokią auditoriją tas kinas turi, lyginant su televizine? Vienas prie dešimt geriausiu atveju… O ir ta – žalias jaunimėlis ir kiti vaikigaliai.

Lietuviškos televizijos visuomet priešinosi visuotinio subtitravimo idėjai. Priežastis – kartus patyrimas. Televizijos yra eksperimentavusios su titruotais filmais ir jos žino, kad tokius eksperimentus auditorija sutinka labai paprastai – perjungdama kanalą. Šalia aukščiau paminėto intelektualinio tingulio ir šiaip visai žmogiško bei pateisinamo pripratimo yra dar ir objektyvūs veiksniai – didelis vyresnio amžiaus auditorijos, kurios regėjimas neleistų pratintis prie subtitrų, kiekis prie ekranų, o ir senyvas TV imtuvų parkas, tarp kurių dar nemažai sovietinių elektronų ar horizontų. Jie paprastai jau pjauna vaizdą apačioje, o todėl iš tų titrų nieko neliktų.

Tačiau netgi šiai auditorijai nekenkia rusiškos TV produkcijos subtitravimas…

Komercinės televizijos neprieštarautų, jei šviečiamosios funkcijos imtųsi LTV, tačiau šiai tokia veikla atneštų labai prastus padarinius. Būtent jos auditorija ir yra tie vyresniojo amžiaus žiūrovai. Todėl subtitravimo šalininkams būtų padoru siekti visuotinės subtitravimo praktikos įdiegimo neišskiriant nė vieno kanalo ir sudarant visiems lygias sąlygas kovojant dėl žiūrovo.

Na, o TV6 lenkia laiką. Bet nenurašykime visko pažangos vardan. Nors TV3 ir TV6 programų direktorius Jurgis Jefremovas ir teigia, jog svarbu, kad ši produkcija ne tik informuotų ar kviestų pramogauti, bet ir mokytų užsienio kalbų, neužmirškime, kad kanalas – privatus. Kartais mažam kanalui apsimoka eiti tuo keliu, kuris didesniam būtų pražūtingas. Subtitravimas Lietuvai yra nišinis kelias, todėl jį pasirinko ne TV3, o TV6. Tik tiek, kad tai, kas didesniam yra takelis, mažesniam gali būti vieškelis. Jei prie dabartinės 2.5 % auditorijos kanalas šituo subtitravimu prisiaugintų bent poros procentėlių raumenis, tai jau būtų tikrai daug.

To, matyt, ir tikimasi.

Kategorijos:  Kanalai, Rinka, TV istorija

Tags: dubliavimas, garsinimas, garsintas filmas, Jurgis Jefremovas, LTV, Midsomerio žmogžudystės, nišinis kanalas, Skandinavijos TV, subtitravimas, Švedijos TV, titruotas filmas, TV3, TV6, užsienio kalbų mokymas