MELAGINGOS AKCIJOS PARDUOTUVĖSE IR SPAUDOS KLAIDOS
uagadugu rašinys apie tai, kaip nuolaidos paverčiamos spaudos klaidomis susilaukė prieštaringų komentarų. Dalis jų man, tundrai, pranešė, kad tai visuotinė praktika – taip elgiasi ne tik Moki-veži, bet ir kiti rinkos dalyviai. Ir iš tiesų, radau dar:
Čia ištrauka iš Senukų prekybos tinklo 24 puslapių apimties reklaminio leidinio. Jau žymiai kultūringiau, nei Moki-veži – šrifto spalva ir fonas kontrastuoja.
Daliai komentavusių ši praktika tokia įprasta, kad jie nemato joje nieko peiktino. Šitoje vietoje ir aš stipriai suabejojau savo prieš gudragalviavimą nukreiptos griežtos retorikos reikalingumu.
Iš tiesų. Juk maketuotojas gali padaryti klaidą – natūralu, žmogiška.
Gal esu perdėm jautrus ir greitai įsižeidžiantis vartotojas…
Tačiau šitokie prekybos centrai – ne Gariūnų kioskeliai, jie varto dešimtis ir šimtus milijonų – kas trukdo pasamdyti keletą šviežgalvių, kurie tokias klaidas išgaudytų mikliai it varlės muses?
Aš juk tikiu reklamos tekstu, deginu benziną pas jus važiuodamas.
Laikykite tai paranoja, bet manau, jog, dengiantis tokiais tekstais, galima tikrovėje nuolaidų apskritai nedaryti. Juk normaliam žmogui nereikia visų, tokiose skrajutėse gražiai, spalvotai nufotografuotų prekių. Tu ieškai vienos, dviejų – jei pamakalavus skrajute prieš akis pardavėjui, tas pašaipiai atsako nėr, nes maketuotojas suklydo arba nėr, nes jau baigėsi už tokią kainą, spjauni ir perki, už kiek randi – negi važiuosi į kitą miesto galą per kamščius.
Skrajutė jau atviliojo mane į konkretų prekybos centrą – ji padarė savo darbą, nes čia palikau savo pinigus.
Aš visiškai nenoriu būti prie to pripratęs. Artūras Račas rašė apie mūsų pripratimą prie valdininkų naudojimosi tarnybine padėtimi. Valdininkai yra labiau opus visuomenės segmentas, nes jie minta mūsų mokesčių surenkamais pinigais.
Prekybos centrų tuo neapkaltinsi. Šie investuoja didelius pinigus į reklamą, todėl tarsi ir gali savo skrajutėse rašyti apie kokius nori maketuotojus.
Gerai, sutinku. Bet esu vartotojas ir galiu tarp jūsų rinktis. Juolab, kad tikrai mane maustote. Iliustracijai pateikiu Kaspero ir Redvel diskusiją manajam rašiniui. Redvel paaukojo tikrai daug laiko savo komentaro rašymui, todėl negaliu jo neišeksponuoti:
Taip, sutinku su Redvel. Apgailėtina.
Mes dažnai mokame daugiau todėl, kad prekybos centruose dirba nemokšos.
Bet mūsų pačių valioje tai keisti. Mes galime bausti tuos prekiautojus, kurie taip apgailėtinai elgiasi. Tiesiog nebūtina iš jų pirkti. Bet dar svarbiau – žinoti. Todėl dalinkimės informacija, skelbkim ją.
Rašykit uagadugu, paskelbsime mes, jei neturite savo tinklaraščio.
Jei jau kapitalizmas, tegu bankrutuoja tie, kurie dirbti nemoka, ir klesti mokantys.
Nu kaip miela būti išeksponuotai 🙂
Komentaro nepagailėjau tokio milžiniško, nes, kaip sakiau, savom akim teko įstikinti tuo, ką papasakojau, todėl iki šiol “skauda” dėl tokios verslo etikos Lietuvoje.
O dėl maketavimo klaidos – dabar čia sau sulenkiau pirštus, kiek kartų leidinio maketas yra peržiūrimas ir tvirtinimas prieš atiduodant spausdinti įvairių žmonių, pradedant reklamos agentūra, baigiant prekybos centro marketingo skyriaus vadovybe. Gavosi min 4, max 6. Realu palikti spaudos klaidų?
Realu, jei spaustuvininkas yra Rusakalbis, reklamscikas irgi geba tik su kontaktiniais lesiais skaityti, na o visi kiti likusieji ziuri i savo darba pro pirstus ir jog tai dar vienas lansktinukas is senuku ar maximos 🙂