LIETUVOS ĮVAIZDIS: AMŽINAS NEPILNAVERTIŠKUMO KOMPLEKSAS
Prieš porą dienų per Žinių radiją girdėjau diskusiją apie tą nelemtą Lietuvos įvaizdį.
Vieną ryškiausių pavyzdžių, kokia Lietuva, pasirodo, būna negraži, lyginant su mūsų kaimynais, pateikė, berods, Vidmantas Valiušaitis.
Jis papasakojo savo įspūdį iš kelionės automobiliu į Estiją. Pasirodo, kirtus Latvijos ir Estijos sieną, keleivius pribloškia graži muitinė ir europietiškai sutvarkyta pirmieji plento nuo sienos dešimt kilometrų. O ką mes matome Vilniuje? – klausė diskusijos dalyviai ir solidariai atsakė – murziną oro uostą, negražius pastatus, važiuojant link centro ir narkomanus, svirduliuojančius nuo Kirtimų.
Būsiu retrogradas, bet niekaip nesuprantu, kodėl amžinai esame lyginami su estų pokazucha. Pats nemažai su jais bendrauju ir žinau, kad jie šiuolaikiškesni. Bet šiuolaikiškume dabartinė krizė atrado daugiau blogo, nei gero. Visas pasaulis guli po lašeline todėl, kad bankininkai jį maitino ne sveiku maistu, o labai šiuolaikiškais burbulinės bankininkystės surogatais.
Estuose pastebiu labai daug tokio burbulizmo. Vienas jų, tai geležinis įsitikinimas, kad įvaizdis svarbiau, nei turinys. Burbulas sprogsta, kai pamatai, o anksčiau ar vėliau vis tiek pamatai, kad turinio apskritai nėra.
Grįžkime prie Vilniaus. Esu nemažai prasitrankęs po pasaulį. Pripažįstu, kad, kai išlipi iš lėktuvo kurioje nors svečioje šalyje ir į tave plūsteli šilto oro banga, kurioje užuosi ir egzotiškos augalijos aromatus, ir pikantiškos virtuvės prieskonius, pasijunti žymiai geriau, nei Vilniaus oro uoste. Bet gal toje šalyje apskritai būtų maloniau gyventi, nei Lietuvoje? Ar reikia kaltinti įvaizdį?
Man nesuprantama, kokios architektūros šalia oro uosto norėtų tie gražesnio įvaizdžio geidautojai? Natūralu, kad šalia didelio transporto mazgo veši logistinis verslas, išsikeroję pramoniniai rajonai, o kiek atokiau ir pigesni gyvenamieji. Šalia oro uosto neišvysi prabangių ambasadų, milijonierių vilų.
Narkomanai… Galima juos optimizuoti, iškeliant kur atokiau čigonų taborą.
Bet ką mes sprendžiame? Įvaizdžio ar turinio problemą?
Gal reiktų pradžioje susitvarkyti su savimi, viduje? Padaryti viską, kad neliktų pačios narkomanijos, suvargusių žmonių, gyvenančių prastame Naujininkų rajone?
Oro nepakeisime. Bet reiktų solidžiai rūpintis savimi, o ne solidžiai atrodančių užsieniečių žvilgsniais.
Provincialumas slypi žmogaus viduje, o ne išorėje. Šalies irgi.
veikia psicholigiskai vertas demesio straipsnis 🙂
super;)
Nieko naujo nepasakyta,bet,kad tiesa,tai faktas.Lietuvoje iš viso nėra nieko gero…o situaciją dar pablogina debilai,sėdintys seime ir apsimetantys,kad daro kažką šalies labui.Kiekviena šalis turi kažką gražaus,o Lietuva nieko,visiškai visiškai NIEKO,dėl to man ir liūdna ir neįdomu čia gyventi.