MEDŽIAI KAŽKOKIE ŠŪDINI…, ARBA TODĖL, KAD BAIGIASI RAIDE L
Apturėjau vakar sekmadieninį pasivaikščiojimą po Vilnių. Nustebino plynos pievos ir nuplikusios keteros. Vilnius tampa tvarkingu europietišku miestu. Be laukinės ir nereikalingos žalumos drįstančios sau anarchiškai vešėti. Štai čia vaizdeliai nuo kalno, kurį vadinu Vingrio, nes po juo teka neklusnusis Vingrio upelis:
Visur, kur matote baltas dėmes, augo medžiai. Visas kalnas buvo jais apaugęs. Čia narsieji pjovėjėliai-družbaliotai visai neseniai bus pasidarbavę. Tiesą sakant, dabar turime unikalią progą (gal būt pirmi per šimtmečius) matyti šitą kalną pliką it kulną. Štai tokį:
Gražu, ar ne? Dabar belieka atvaryti betonkes ir draugiškai gerai padirbėjus išbetonuoti. Na, palikus saleles medukams. O ką, žalumos juk turi būt…
Pakilo apetitas pasidairyti po apylinkes. Štai netoli Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palociai. Vaizdelis:
Čia nenuskilo dviems medžiams, augusiems iš vieno kamieno. Jie sutrukdė ministerijos apsaugos pareigūnams įrengti stebėjimo kameras. Ta proga ministerija kreipėsi į Savivaldybę, o šios pasamdyti apželdinimo specialistai atvažiavę nusprendė, kad vietoj vienos trukdžiusios šakos reikia nupjauti abu medžius. Taip lengviau – juolab, kad dar viena vieno desperatiškai į gyvenimą po cementu nuklotu grindiniu besikabinančio medžio šaka po kokių dvidešimties metų grasino apglėbti elektros tinklus. Tai vietoj tos šakos geriau nupjaut medžius – ką jau čia dabar – kažkokie šūdai netaisyklingi. Va, taip va:
Beje, tai vadinama genėjimo darbais. Štai taip:
Du sveikus medžius nupjovėm – šmukšt ir apgenėta. Užtat tvarka, švaru, ministerijos darbuotojams niekas saulės neužstoja. Savivaldybės pareigūnas ponas Pranciškus Rinkevičius, nuo kurio priklauso daugybės medžių Vilniuje likimas, į klausimą, kodėl šie medžiai nupjauti, atsakė auksine fraze, verta dar Vinco Kudirkos aprašytų načalnykų – todėl, kad baigiasi raide L. Šis asmuo, kaip išduoda priegaidės balse, yra kilęs iš kaimo. Ten, ko gero, auga daug medžių prakūroms ir šiaip visokiems ūkiniams darbams.
Medis kažkoks Vilniuje. Pamanyk, vertybė.
Tiesa, šiai šalia augusiai drebulei pasisekė:
Pasisekė todėl, kad dėl jos tokie vieni homo sapiens (kuriais šiuo atveju nėra kaip laikyti P. Rinkevičiaus ar ministerijos darbuotojų) kovojo. Skambino p. Rinkevičiui ir, nors drebulė taip pat buvo pažymėta raudonais dažais, jos pasigailėjo. Tiesa, kadangi p. Rinkevičiaus popieriuose ji buvo įrašyta tuopa, tai ją kaip tuopą iki viršūnės ir nugenėjo. Kad netrukdytų niekam. Apželdinimo specialistai žino, ką daro.
Tiesa, vieną didelę šaką pjaudami medį beveik iki trečdalio įpjovė. Apželdintojai dirba su užsidegimu ir entuziazmu, negailėdami savo družbaliotinės energijos:
O štai šios istorijos tęsinys 2018 metais – čia.
Beje, kaip man fotografuojančiam liūdnai pranešė jauna mama su vežimėliu, nuo ministerijos centrinių durų iki pat drebulės (maždaug 100 metrų atstumas) dar neseniai augo alyvos ir šimtametės obelys,- matyt, dar iš tų laikų, kai visas aplinkvingrinis ir pohuliankinis rajonas buvo Vilniaus priemiestis – 19 amžiaus. Dabar nėra nei alyvų, nei obelų – užtat ministerija turi lygų ir gražų šaligatvį, kuriuo gražios ponios ir ponai gali sau maloniai, kablų nenulaužinėdami vaikščioti. Alyvos kažkokios, krūmai – trukdo šaligatvį gražiai ištiest. Ir apskritai, tvarkos nėr.
Paraginti jaunos mamos, domimės vaizdeliu šalia. Visai čia pat yra Ispanijos ambasada:
Raudoni apibraukimai žymi vietas, kur augo šimtametės liepos. Prieš kurį laiką čia dirbo ekskavatoriai, kasė duobes, po ambasada atsirado garažas. Liepos užkliuvo. Augo šimtą metų, pergyveno porą karų, o čia – atėjo ispanai, paprašė Užsienio reikalų ministerijos nupirdolinti liepas, šie paskambino kokiam p. Rinkevičiui, o tas ir leido. Ką būčiau padaręs? Būčiau pataręs kraustytis į Nemenčinę, jeigu nepatinka Vilniaus centre. Ką pasakytų bet kokios save gerbiančios valstybės pareigūnai. Senas medis svarbesnis už kažkokią estetų ambasadą su jos pretenzijomis.
Einame su jauna mama toliau. Švitrigailos ir Basanavičiaus gatvių kampas. Prieš tris metus čia vešėjo ištisa tuopų giraitė. Štai čia:
Kažkas buvo prasimušęs leidimą kažką statyti, apsitvėrė tvora. Kažkur užstrigo. Bet medžius spėjo nukirsti. Dabar čia graži plynė.
Kai pono Rinkevičiaus klausiau, kodėl nekerta Vingio parko, tas su akivaizdžiu apgailestavimu balse (gal pasigirdo?…) atsakė, kad ten – ne jo teritorija.
O šiaip tai mes viską apmokame. Mokame ponui Rinkevičiui algą. Mokame algą tam pareigūnui, kuris pagal p. Rinkevičiaus duotą leidimą genėti, išrašo leidimą firmai, kuri vėl už mūsų pinigus, medžius nugeni. Po to kažkokia kita už mūsų pinigus samdoma firma surenka gražiai supjaustytus medžių kamienus. O po to dar kažkas už mūsų pinigus atsiveža sodinukus iš užsienio ir apsodina tvarkingėjantį Vilniaus peizažą teisingais medukais.
Bizniukas sukasi. Ekonomika juda link pagyvėjimo.
Kodėl? Todėl, kad baigiasi raide L…
Istorijos tęsinys čia.
Kalbos komisija galėtų ir giljotiną sulietuvinti – galvų genėjimo įtaisas.
Bet šiaip kaip gražu kai atsitrauki nuo Tv, yra kas stebėti ir be TV3 su LNK….
Taip, Troy. Kadangi “Delfi” pavadino “uagadugu” portalu, bandau pateisinti pasitikėjimą ir žiūriu į pasaulį plačiau. Juokauju.
Gal jie „genėja“ vadovaudamiesi principu, kurį matė per „Dviračio žynias“: http://www.youtube.com/watch?v=8EuwTTlS2fA ? 🙂
Taip. Vadovaujasi, tarsi biblija.
toje vietoje, kur tas kalnas, nuolat buriuodavosi visokie marozai ir valkatos ir apiplesinedavo zmones. dabar kai nukirto tuos medzius, bent jau apsvietimas ten normaliai funkcionuoja ir yra daug saugiau, nes nera tu visuomenes padugniu. labai gerai, kad isvale ta teritorija.
jei jau taip patinka medziai vaziuok i savo nemensine ir sedek ten tarp medziu!
Labanore žmones ne tik apiplėšinėja bet ir užmušinėja. Ten apskritai dar ir vilkai laksto bei apšvietimą nėra kaip pastatyti. Tai nukirst viską ir tiek, kviečiais užsėt. Tvarka turi būt.
Aha, teisingai – mieste turi būti miškas ir kitokia nepaliesta gamta. O namai, keliai, gamyklos, akropoliai tegul būna už miesto.
Tai va, uagadugu. Atrodo, parašai apie nukirstą medį, o iš tikro turi piktų užmačių – gamyklą ir namus iškelti į užmiestį, mišku viską užsodinti. Neišdegs, yra dar budinčiųjų…
Matau. Tauta yra budri.