KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D IR ELITARIZMO ILGESYS

(Last Updated On: 2020-06-10)

Sudėtingesnių terminų pastaruoju metu radosi uagadugu komentaruose.

Krapštausi galvą, vartau oficialaus Burkina Faso tarptautinių žodžių žodyno folianto puslapius.

Čia viskas dėl šio rašinio.

Juozas negudrų uagadugu rašinėjimą išvadino vulgariąja dichotomija, o Kestutis D. nugramzdino komentarų skiltį į elitarizmo ir egalitarizmo priešpriešos nagrinėjimą.

Ką egalitariškasis Juozas, savo komentavimo praktikoje vartojantis patricijaus vertą terminologiją, matyt, irgi pavadintų dichotomija. Tik gal ne tokia vulgaria.

Nagrinėta daug ir ilgai, man buvo proga prisiminti, kad visi dviračiai pasaulyje jau išrasti.

Kaip supaprastėtų mūsų gyvenimas, jei kasdieniame gyvenime remtumėmės elitarizmu.

Tik labai jau viskas būtų nepolitkorektiška.

Atskiru įrašu pateikiu šį komentarą ne tik todėl, kad Kęstutis D daug plušo nepaisydamas, jog lauke – šeštadienis, bet visų pirma, kad jis paprasta ir visiems priimtina, neoficialia, nepasikėlusia leksika išdėsto pamatines, vadovėlines elitizmo, egalitarizmo ir plebėjiškumo sąvokas, pagrindžia jas suprantamais pavyzdžiais, o todėl uagadugu tinklaraštis gali atlikti šiokią tokią švietėjišką funkciją jį skaitančiai visuomenei.

Mano prašymas Kęstučiui D ar kitiems komentatoriams – rašykite prašau, rašmenimis su lietuviškais ženklais – gerą valandą plušau, kol ištaisiau Kęstučio D tekstą. Beje, po komentaro laukeliu matote užrašą Įkelk. Turėkite omeny, kad šios funkcijos pagalba galite ne tik rašyti komentarus, bet komentaro skiltyje talpinti ir įrašus, nuotraukas ar simbolius iš savo kompiuterio.

Jei šio rašinio mintys išprovokuotų jūsiškes, labai prašau pasijungti į diskusiją.

O štai Kęstučio D įrašas:

Abu su Mamontovu darote kai kurias esmines klaidas (beje, kaip ir dauguma Lietuvos intelektualesnių žmonių, suklaidintų XIX a. – XX a. egalitaristinių ideologijų).

uagadugu teisingai pastebi, kad didesnioji visuomenės dalis yra ne tokia apsišvietusi, kaip tas mažasis segmentėlis, kurį geriausia ir būtų vadinti elitu. Problema ta, kad uagadugu nors tai pastebi (ne visai taip kaip Mamontovas, nors anas irgi gal pastebi, tik ką kita norėjo išsakyti), bet mano, kad ta padėtis nėra normali ir ji gali būti kaip nors pataisyta (bent aš jau taip išskaiciau tame post’e).

Skaityk  KOMENTATORIAUS RUBRIKA: INGIS APIE "PASMERKTUS" IR N-7

Čia ir pasireiškia mūsų užkrėstumas egalitaristine ideologija – mes manome, kad išsilavinimas, intelektualinė “šviesa” iš principo gali būti pasiekiama kiekvienam, ir jei taip nėra – vadinasi, kažkas dėl to kaltas, reikia kažką dėl to daryti (pav. maumus valyti).

Bet civilizuotos visuomenės iki XIX a. (o socializmo neliestos šalys – net ir dabar) laikėsi kiek kitokio požiūrio – elitaristinio – pvz., išsilavinimas nėra prieinamas kiekvienam, egzistuoja tam tikri visuomenės sluoksniai, kurių vieniems – geriau fizinį darbą dirbti, kitiems – protinį, ir tie visuomenės sluoksniai gana skirtingi – taigi, yra elitas ir yra plebėjai, ir, beje, pastarųjų yra daugiau, elito – mažiau, tačiau elito pareiga – vesti visą visuomenę į priekį (čia tokia supaprastinta elitarizmo versija).

Idėja nėra kvaila ir nepagrįsta – ji gyvavo labai ilgą laiką. Ji gali būti pagrįsta tuo, kad iš tikrųjų žmonių intelektiniai gebėjimai nėra vienodi kiekviename žmoguje, bet pasiskirstė pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį – labai protingų yra ne tiek jau daug, bet ir gerokai mažiau protingų nėra tiek jau daug (maždaug po 15 proc. abiejuose galuose) , o daugiausia yra vidutiniokų – kažkur apie 60 proc. (panašus atvejis su ūgiu – aukštų ir mažų – po truputį, o vidutinių – daugiausia).

Yra daug pagrindo manyti, kad intelektas didesne dalimi paveldimas ir vargu bau ar yra išlavinamas (kaip to nenorėtų pripažinti “‘egalitaristai”), tačiau nuo jo didžia dalimi priklauso, kaip seksis mokytis mokykloje, aukštuosiuose moksluose bei koks bus uždarbis (čia nėra priklausomybės 1:1, bet sąryšis gana didelis) ir socio-ekonomine klase.

Todėl tai, kas susiję su intelektiniais gabumais, žmogaus socio-ekonominiu statusu – ir visa, kas susiję su jais (atitinkamų TV laidų pomėgis, knygų skaitymo įpročiai etc.) nėra taip jau lengvai keičiama, o labiausiai tikėtina, kad ta “vulgarioji dichotomija” visada išliks – elitui visada bus sunkiau suprantami plebėjų pomėgiai, kaip plebėjams – visiška mįslė elito užsiėmimai.

Skaityk  LRT: DEŠIFRAVIMO SEANSAI TĘSIASI

Nesakau, kad egalitarizmas neatnešė naudos – gerėjant visuomenių padėčiai egalitarizmas iš tiesų pasiekė nemažų laimejimų gerinant visuomenę – taip didžiuma žmonių išmoko skaityti ir įgijo elementarų pradinį (dėl vidurinio – stipriai ginčyčiausi) išsilavinimą, ir tai yra labai naudinga ir svarbu.

Kelti plebėjiškosios dalies išsilavinimo lygį – iš tikrųjų įmanoma.

Tačiau problema yra tai, kad mes per ilgai gyvenom socialistinėje šalyje, kuri ne tik išugdė daugybę netikusių įpročių, bet ir apribojo mūsų mąstymą ta siaura egalitaristine ideologija – mes manome, kad visuomenę įmanoma kažkokiu būdu staigiai apšviesti, ir ji taps staiga išsilavinusi ir mėgs tokio lygio dalykus kaip uagadugu blogas ar Mamontovo pomėgiai.

Iš to ir atsiranda tokie skubūs sprendimai, turintys “staigiai pataisyti padėtį” – t.y, išsiųsti visus į emigraciją, valyti maumus, suteikti visiems aukštąjį mokslą, prijungti prie Mamontovo telemetrą ir pan. – mes nesuprantame, kad tai nėra taip paprasta ir rimtesni socialiniai pokyčiai trunka gana ilgai – mažiausiai vienos kartos, o kartais net ir kelių kartų amžius.

Beje, pasiūlymas visiems plebėjams emigruoti turi savyje racionalumo grūdą. Gera aplinka per daugelį metų žmogų, net ir plebėjų pripratina galvoti tikrai kitaip – vakariečiai per kelis šimtus metų išsiugdė tam tikrą visuomeninį supratimą ir žiuri į pasaulį kitaip nei socializmo pagraužtos šalys.

Pvz., elementarus pavyzdys – jiems verslas ir verslininkas yra vertybė, nes privati nuosavybė – jau savaime yra gėris, o jei dar verslininkas kuria darbo vietas – tai visuomenei nuo to tik geriau. Tuo tarpu mums, pagraužtiems socializmo – verslas beveik salyginio reflekso lygmenyje reiškia kažkokią nedorybę, suktumą, automatinės asociacijos – “spekuliantai”, “vagys”, “sukciai”, “nenori doro atlyginimo zmogui” mokėti ir t.t. (čia jau į atskirą paskaitą reikėtų plėstis apie mūsų ir jų požiūrį į mokesčius, valstybę, ekonominio gyvenimo ciklus ir t.t. – bet patys žinot).

Taigi, mūsų plebėjams kelias dešimtis metų pagyventi būtent tokioje aplinkoje būtų visai sveika – tai iš tikrųjų padėtų (nors pomėgius vargu ar labai pakeistų), gal šiek tiek sveikesnio požiūrio įgytų (nors vėlgi – tik dažnai tai vyksta tik labai elementariame lygmenyje – pasisakymai tokio tipo – ten viskas gerai, ten didelius atlyginimus moka – o čia viskas blogai, čia mažus atlyginimus moka – ir jokio apmąstymo, kodėl toks skirtumas).

Skaityk  OFICIALU: TV3 KALTINA ETIKOS KOMISIJĄ SUFABRIKAVUS SPRENDIMUS IR KREIPIASI Į VALSTYBĖS VADOVUS PARAMOS

Ir dar – nenoriu pasakyti, kad nereikia ieškoti. Iš tiesų, tiek uagadugu, tiek Mamontovo svarstymai ta linkme sveikintini, kaip bandymai kažką keisti į geresniąją pusę.

Man pačiam atrodo, kad turėtų keistis ir žiniasklaida, nes ir ji suvaidina tam tikrą vaidmenį ideologijos bei vertybių skleidime bei požiūrio įtvirtinime.

Tik norėjau pasakyti, kad turėtume geriau suprasti, kaip viskas yra, tam, kad nebūtų iš mūsų pusės perdėtai emocinių neigiamų reakcijų – tiesiog taip yra ir tiek (bet lengva pasakyti, sunku padaryti – mane patį pernelyg erzina bulvarinė žurnalistika ir žurnalistų nesugebėjimas suprasti savo atsakomybės).

Tai tiek (vėl prišnekėjau daug).

Please wait...
Kategorijos:  Komentatoriaus rubrika, Visuomenė
Tags: , , , , , , , , , ,

10 komentarai:

  1. NeTiesa.lt | 3 spalio, 2010 at 20:09

    Kęstutis D labai gražiai aprašo “normalaus pasiskirstymo dėsnį”, tačiau jis kaip tipiškas šūdeličio atstovas (arba trokštantis į ją įsitrinti) pamiršo paminėti, kad šitą dėsnį reikia taikyti VISAI VISUOMENEI.

    O tai reiškia, kad jeigu galimybę lavintis intelektualiai, fiziškai ir dvasiškai turės VISI 100-as procentų visuomenės narių, tokia visuomenė užsiaugins sau žymiai daugiau kokybiškų narių, negu suteikus tokias galimybes siauram “išrinktųjų” rateliui.

    Kažkodėl šitie elitarizmo apologetai tyli kaip užsišikę, kad būtent ŠVIETIMO ELITIZAVIMAS, t.y., žinių perdavimas siauroje socialinėje grupėje, leido parazituojančiai mažumai monopolizuoti visuomenės valdymą savo uždarame ratelyje.

    Ir beje, visi šitie pizdukai apsimeta idiotais, kai jiems prikišamai pabaksnojama apie tai, kad suteikus tinkamą išsilavinimą ir sudarius buitines sąlygas, bet kurio socialinio sluoksnio žmonės gali pakilti aukščiau už bet kurį šūdeličio atstovą. Chrestomatinis pavyzdys – Lomonosovas, žvejo sūnus, taip pat beveik visi pasaulinio lygio tarybiniai mokslininkai yra “kilę iš proletarų ir valstiečių” ir netgi dabartinis faktinis Rusijos vadovas (kurio taip nekenčia visa elitaristinė “civilizuotų vakarų” terpė) Putinas – iš paprastų darbininkų šeimos.

    Mokslo elitizavimas tai yra elementari visuomenės bukinimo priemonė, siekiant užtikrinti jos kontrolę ir visi teoriniai pezalai apie “šimtametes tradicijas” tėra tik smegenų pisimas, pateisinant parazitų idealogiją.

    Please wait...
  2. Ingis | 3 spalio, 2010 at 20:55

    Gerai parašei, NeTiesa.lt. Pagarba.

    Please wait...
  3. sypsnis | 3 spalio, 2010 at 21:12

    NeTiesa.lt, man rods pražiūrėjai piktom akim vieną dalyką. Nesiūloma niekur uždarinėti duris tarp klasių (nesuteikti galimybės mokytis ir pan.), greičiau priešingai.
    Kitas dalykas kur suklydai, tai maišydamas elitą ir besivadinančius elitu (Stiliaus ir Žmonių herojai). Lygiai taip, ir dauguma valdininkų yra tie patys plebėjai, o ne elitas.
    Todėl man rods, per daug ir ne vietoj apsiputojai..

    O mano baimė, tai kad mūsų visuomenės kaip visuma ne tobulėja, bet degraduoja ir žiniasklaida čia nepaskutinėj vietoj.. Nors su aukštuoju, pas mus, mielas NeTiesa, yra labai labai daug.

    Please wait...
  4. Tomekas | 3 spalio, 2010 at 22:11

    Delfis atkeliavo į uagadugu 🙁

    Please wait...
  5. Anarchistas | 3 spalio, 2010 at 22:39

    “mes manome, kad visuomenę įmanoma kažkokiu būdu staigiai apšviesti, ir ji taps staiga išsilavinusi ir mėgs tokio lygio dalykus kaip uagadugu blogas ar Mamontovo pomėgiai.” – Kelia savimeilę, nieko nepasakysi…

    Pora mano minčių daugiau mažiau susijusių su šiuo komentaru. Jei teisingai supratau, komentaro autorius pats save laiko “aukštesnės kastos” atstovu(čia ta intelekto ir išprusimo, o ne visuomenine prasme), tačiau, nežiūrint į tai, kad tokie teiginiai mažų mažiausiai kiek drąsoki, pats rašo kaip eilinis runkelis delfyje – be lietuviškų raidžių. Atsiprašau, jei tam yra koks nors labai rimtas pasiteisinimas(kuo netikiu), bet tiesiog labai užkliuvo.
    Emigracijos tema: visa širdimi palaikau žmones, kurie bėga iš Lietuvos studijuoti, mokytis arba dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo. Visa širdimi nekenčiu runkelių, kurie temokėdami ~1.5 kalbos(ta pusė dažniausiai – rusų arba lietuvių) važiuoja į Vakarus, dirba statybose, o, kai nebebūna darbo, plėšia tautiečių parduotuves arba skerdžia gulbes miesto parke. Šitoj vietoj ir iškyla klausimas: tai kur man būti? Lietuvoj, kurioj greitai bus telikę statistiniai dibilai, ar užsieny, kur bus gėda pasakyti, kad esi iš Lietuvos?..

    Please wait...
  6. Neformatas | 4 spalio, 2010 at 00:05

    NeTiesa.lt, turiu vilties, kad žinai, jog išimtys patvirtina taisyklę. Tavo pateikti pavyzdžiai – to iliustracija (nors, jeigu Putinas intelektualas, tai aš tada be to apsieisiu). O taisyklę iliustruoja tavo mylimos tarybinės šalies istorija: tiek metų visiems vienodos galimybės, o rezultatas – tas pats normalusis skirstinys. Nežinau, ko taip džiūgauja Ingis 🙁

    Please wait...
  7. kestutis d | 4 spalio, 2010 at 04:46

    Netikėtai patekau tribūnon, dabar gausiu keisti savo įpročius – atsiprašau dėl tų nelietuviškų raidžių – senas įprotis ir negalvojau jo keisti (runkelis-nerunkelis – nesvarbu). Susigėdau, nes žmogus turėjo triūsti ir kuopti mano paliktą betvarkę.
    Turėčiau vieną savo paties pataisymą, jei jau tribūnoje – pavadinimas ‘plebėjai’ šiame kontekste nėra tikslus, nes šis žodis dažnai suprantamas kaip turintis niekinančią prasmę. Tuo metu kai tikrąjį visuomenės stuburą sudaro būtent vidurinioji klasė – gal žmonės universitetų ir nebaigę, tačiau išmanantys savo reikalą ir amatą, todėl tokius plebėjais vadinti nėra visai tikslu (mano klaida, nes paskubomis parinkau ne tą žodį).
    O dėl Lomonosovo – tai kaip teisingai pastebėjo Neformatas – tai daugiau išimtis. Nesakau, kad klasių ribos yra neperžengiamos. Ir nebaigusiems vidurinės gali gimti labai gabus vaikas, o tėvams su aukštuoju – itin negabus, tiesiog statistinė tikimybė pastariesiems turėti vaiką galintį krimsti aukštuosius mokslus tiesiog yra didesnė. Lomonosovas – tai ir yra ta statistinė išimtis, kuri greičiau patvirtina tokį dėsnį, kad jei Dievas davė ir dribtelėjo intelekto (arba galime kitaip sakyti – gamta nepašykštėjo geros atsitiktinės genų kombinacijos), tai tokios galvos nesustabdys klasiniai prietarai ir biurokratiniai barjerai – įveiks juos esant reikalui. Tikrų faktų neturiu, bet manau, kad dauguma sovietinių mokslininkų švaria klasine kilme (sovietine prasme) pasigirti irgi negalėtų.
    Ir teisingai Neformato buvo paminėtas sovietų eksperimento pavyzdys, nors galima surasti ir daugiau tokių pavyzdžių, kurie parodo, kad visuotinis švietimas nelabai daug duoda. Žinoma, praktiškai visi išmoksta skaityti ir rašyti – tam ir reikalingas pradinis išsilavinimas, ir tai yra gerai. Bet pavyzdžiui pagrindinis išsilavinimas (10 klasių), nors ir visuotinis, tačiau jo rezultatai menki – pvz., kiek žmonių žino, kas yra diskriminantas arba kas yra trigonometrinės funkcijos (formulių nereikia, tik idėją žinoti) – daugumai tai visiškai dzin (o jei tai nereikalingos žinios – tai kokio galo jas kiša į galvą tiems, kuriems ten visai tai neužsilaiko?). Ta prasme iliustratyvi laida buvo ‘Ne gudresnis už penktoką’ – kur didžioji dalis žmonių susikirsdavo taip ir neatsakę penktos klasės kurso klausimų – taigi, vidurinis mokslas mažai kam naudingas. O darymas mokslo prieinamu visiems – tik blogina mokslo padėtį – tą turime ir Lietuvoje – kai praktiškai beveik kiekvienas norintis galėjo sustoti į aukštąją mokyklą, tai ir atsirado tarp studentų tokių, kokių anksčiau nebūdavo (nesinori net minėti spaudoje minimų pavyzdžių). (O mokslas nuo to tik nukentėjo – nes lėšų daugiau švietimui skirti, nei leidžia sveikas protas, mes negalime, todėl norėdami pamaloninti visus, nuskriaudžiame juos galutinai)
    o dėl likusių argumentų – kaip sakydavo vienas mano draugas – coitus cerebralis 🙂

    Please wait...
  8. Mandagus skaitytojas | 6 spalio, 2010 at 09:45

    Komentatorius Kęstutis D pats to nežinodamas stumia mums čia makabrišką rudmarškinį eugenikos ir Maltuso mišinį. Tai rodo arba universitetinio išsilavinimo nebuvimą, arba labai prastą išsilavinimą. Ei, Kęstuti D, gyveni tamsybėje. Ateik į XXI am-ių.

    Please wait...
  9. VIENO PER RADIJĄ NUGIRSTO GINČO PARAŠTĖSE | uagadugu
  10. KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D. IR VIEŠIEJI RYŠIAI - uagadugu - uagadugu

Palikite komentarą