uagadugu

Vartau spaudą, rašančią įvairiais kampais apie žmones televizijoje ir šalia. Kaip piktas slibinas ji įtraukia juos į savo didelį pilvą ir ilgam nepaleidžia. Nori jie to ar ne. Šį kartą daugiausiai įdomesnių minčių radau Žmonėse.

Esu įsitikinęs, kad dažnai į žiniasklaidos puslapius patenkantys žmonės privalėtų būti pavyzdys kitiems piliečiams, o ne atvirkščiai, – sako Karo prievolės (…) viršininkas T. Pilvinis. – Gaila, kad dabar mums teks imtis kraštutinių priemonių. („Žmonės“)

Taip šnekama apie Mantą Petruškevičių, kurio užsiėmimą apskritai neturiu žodžių apibūdinti. Niekaip neįsikertu į tą naują manierą šituos dažnai televizijos ekranuose pasirodančius vaikinus stilistais. Kiek žinau, rūbų dizainerių luomas tokių stilistų kratosi ir laiko juos grynai televiziniu produktu. Taigi nebūtų televizijos, nebūtų ir M. Petruškevičiaus žvaigždiškumo. Įdomu, ar patarnavęs armijoje televizinis stilistas dar degtų noru visą vyriją sukišti į pėdkelnes?

Kitos, dar tik bundančios guldyti Lietuvą ant menčių TV žvaigždutės galvoja apie savo surežisuotų gelbėjimų laidą Angelai šitaip:

Joje yra labai daug žurnalistikos, dinamikos įvairovės. Abejoju, ar Lietuvoje dar yra kokia nors laida, kurioje gali šitaip save realizuoti.(„TV publika“)

Praktiškai apsivožiau. Neturiu žodžių dėl tos beribės žurnalistikos.

Ne visų akys dega svajones realizuoti namie. Štai buvusi LNK Baro, Dviračio žynių, Dviračio šou žvaigždutė, ne pirmus metus kylanti operos solistė Ieva Kaminskaitė kelia sparnus į Nigeriją:

Nereikia manyti, kad Nolivude sukurtuose filmuose tik skamba kanibalų būgnai ir palmėmis karstosi beždžionės.(„Žmonės“)

O jeigu kanibalų būgnai Nigerijoje skamba ne tik filmuose? Kažkur internete yra po Afriką keliavusio lietuvio užrašai. Ten Nigerija apibūdinama, kaip pats didžiausias jo patirtas košmaras. Kūninga, biustinga blondinė lietuvaitė klaidžioje Afrikoje gali būti gardus kąsnelis ne tik perkeltine prasme.

Na, o Rūta Ščiogolevaitė toliau vysto sąmokslo teoriją apie LTV ir be užuolankų atsako į LŽ gido klausimą, ar ji norinti, kad jos prodiuseris būtų E. Bžeskas:

Noriu. Nepamirškime, kad Bžeskas dirba LTV (jis didžiosios dalies kanalo laidų scenografijos dailininkas – aut.)… Niekam neturiu jokių priekaištų, nekalbu apie kokį nors sąmokslą, bet žiūrint iš šalies… Įsivaizduok loteriją, kurią rengia „Maxima“ ir ją laimi koks nors „Maximos“ direktoriaus pusbrolio sūnus. Iš esmės tai atrodo panašiai. (“LŽ gidas”)

Na, mums irgi atrodytų panašiai, jeigu jo globojamos 69 danguje būtų Dainų dainą laimėjusios. Nelaimėjo. O pagal sąmokslo teoriją dabar reiktų pasakyti – todėl ir nelaimėjo, kad būtume demaskavę. Ha ha.

Gytis Paškevičius paliečia egzistencinius generalinių direktorių kaitos klausimus:

Tik tiesa yra tokia: šiandien esi generalinis direktorius, o rytoj gali būti niekas. Televizijos duris po keleto mėnesių man atvėrė šviesaus atminimo Vytautas Kernagis. Jis užsispyrė: „Be Gyčio mano koncertas neįvyks.“ Ir žmonėms iš televizijos teko „susirinkti ambicijas”. („Žmonės“)

Ir blyksteli jam iki šiol nebūdingu pilietiškumu:

Dalyvausiu Nepriklausomybės dienos koncerte, šiaip ne taip įkalbėjo – pastaruoju metu sąmoningai vengiu televizijos. Taip norėtųsi pasakyti: „Žmonės, aš jums dainuoju, o ne tiems šunsnukiams, kurie piktus savo darbus dangsto vėliava ir laisve“.(„Žmonės“)

Čia ant A. Valinsko taip užpykęs? Nenustebčiau, kad ir pasakys. Laukti liko nepilnos trys savaitės

Kategorijos:  Aplink TV, Kanalai, Laidos, Margas pasaulis, Personalijos

Tags: 69 danguje, Angelai, Arūnas Valinskas, Egmontas Bžeskas, Gytis Paškevičius, Ieva Kaminskaitė, LTV, LŽ gidas, Mantas Petruškevičius, Nolivudas, Rūta Ščiogolevaitė, TV publika, Vytautas Kernagis, Žmonės