A. VALINSKAS IR JO PRISIKĖLIMAI

(Last Updated On: 2019 August 4)

Linksmai šėliojančioje kompanijoje švenčiant Naujųjų metų sutikimą niekaip nepavyko išvengti aktualių temų, o tarp jų ir diskusijos apie „vieną iš trijų vadovų“. Pokalbis buvo girtai rimtas, su vis didėjančiu pirmojo epiteto dėmens dominavimu, bet neagresyvus. Jo paraštėse kažkas mestelėjo – „o gal jis čia viską vaidina?“

Iš tiesų. Ne tik nepažįstantys asmeniškai, bet ir artimi A. Valinskui žmonės buvo šokiruoti jo posūkiu į politiką. Ne vienas tai palaikė eiline humoristinė provokacija, kuri tęsis scenarijaus apibrėžtą laiką ir baigsis vėliausiai prieš rinkimus. Pasirodo ne.

Tačiau atsitokėjus nuo netikėtumo, viskas sustoja į vietas. A. Valinskas pilnas savybių, būdingų tipiškam „rasiniam“ politikui. Buvę jo „dviratiniai“ bendražygiai nepaneigs, jog lūžinėmis kadaise bendros karjeros akimirkomis būtent A. Valinskas trepteldavo koja. Ir tada viskas keisdavosi. Dažniau į geresnę finansinę pusę. Jam it feniksui iš pelenų ne kartą sekėsi prisikelti iš sudėtingų derybinių situacijų. Panašu, kad dievulis A. Valinską myli, o sėkmės nimbas politikui labai svarbus.

Kaip ir bene visi lietuviški politikai lyderiai, jis disponuoja dar ir feodaliniu priedėliu – svita. Tai     televiziniais laikais susiformavęs daiktas, kurio filosofija ne kolegiškas bendravimas, o parodomai familiari aplink charizmatišką lyderį susispietusi „chebra“, žvaliai spurdanti tariamai bendro, o iš tiesų tik A. Valinskui žinomo tikslo link. Svitoje, kaip ir dera, esama ne tik draugų, bet ir vasalų bei tarnų.  Beje, vasalais ir tarnais iš draugų čia tapsite labai greitai.

A. Valinskas į politiką ėjo praėjusiais metais. Jų pradžioje LNK nepasirašė metinės sutarties 2008-iesiems. Pirmą kartą nuo 1995-ųjų prodiuseris liko be užtikrinto užmokesčio iš televizijos maitintojos, o jo per metus sukrisdavo tiek, kiek dažnas pilietis neužsidirba visą gyvenimą. Su TV3 susitarta tik dėl vienos laidos vedimo, bet ši „chaltūra“ nekompensavo praradimo iš LNK. A. Valinskas ieškojo užtikrintų variantų tolimesnei veiklai, puoselėta dirva vadovauti vienai iš komercinių televizijų, kurios savininkas buvo tiek užhipnotizuotas garsenybės charizma (dar vienas gero politiko bruožas), kad už „išskirtinį talentą“ buvo pasiryžęs atsidėkoti netgi nemažu akcijų paketu. Tačiau pasirinkta politika, nes šiuo keliu einant buvo galima prisikelti naudingiau, visą šitą keista priklausomybe kvepiantį reikalą dar ir įvardyjant šiai progai tinkamu Prisikėlimo partijos vardu bei paauksuojant Tauta.

Ne kartą skaičiau samprotavimus apie tai, kieno projektas A. Valinskas yra. Visas spėliones Seimo vadovas perbraukia kategorišku „niekieno“. Aišku, tai nieko neįtikina, nes būdamas kieno nors projektu, jis šnekėtų tą patį. Ir vis dėl to būčiau linkęs juo tikėti. Tik su viena išlyga – tikiu esamuoju, bet ne būtuoju laiku.

Šį mįslingą pasažą iliustruosiu televiziniais pavyzdžiais. Prieš beveik dešimt metų BTV atsirado laida „Korida“. Kaip man pasakojo tų įvykių liudininkas, jos idėją sukūrė gal koks penketas žmonių, sėdėjusių prie vieno stalo niūrą besniegės žiemos popietę. A. Valinskas iš jų buvo mažiausiai aktyvus ir atvirai skeptiškas, nes prieš tai dalyvavo tik pramoginiuose projektuose, kuriuo „Korida“ nebuvo. Tačiau kaip gamybininkas jis teikėsi imtis jos įgyvendinimo. Po pusantrų metų, laidai eilinio A. Valinsko prisikėlimo proga kitu pavadinimu persikėlus į LNK, niekas neabejojo, kas jos autorius. Žinoma, A. Valinskas.

Tas pats atsitiko ir su muzikinėmis realybės laidomis LNK, pastaruosius kelis metus buvusiomis vienomis reitingų lyderių. Jos visos vieno realybės šou gamybinės instrukcijos – „biblijos“ „proanūkės“. Su „biblijos“ idėjomis prodiuseris neturėjo nieko bendro, tačiau tai jam netrukdė mėgautis „Kelio į žvaigždes“ guru šlove, užkulisių dulkėse paliekant visą draugišką LNK kolektyvą. Todėl pagal analogiją manau, kad A. Valinsko ėjimas į politiką galėjo būti netgi ne vieno autoriaus projektas, bet dabar „guru“ sprendimus daro visiškai savarankiškai. Ir labai nepavydžiu koalicijos partneriams. A. Valinskas geras lošėjas, o tokie neturi skrupulų. Dabartinė Prisikėlimo partijos padėtis Seime nepakankama imti pilną valdžią, bet ideali parsidavinėjant aukcione. O ten laimi duodantis daugiau.

Tiesa, Seime šiuo metu jis geriausiai jaučiasi įprastame vaidybiniame amplua. Sausio 13 – osios minėjime ypač išsiskyrė A. Valinsko melodramiškai perskaityta kalba – išsiskyrė ne ne turiniu, o virtuoziškai sudėliotais emociniais kirčiais, po kurių kaip mat atsitikdavo ašarėlę provokuojančios pauzės ir vėl… Tokie amerikietiški kalneliai, kurių niekas iš buvusių Seimo pirmininkų nebūtų galėjęs pademonstruoti net sapne. Tylos minutės ar vardinių kvietimų rikto pakartoti irgi niekas nebūtų galėjęs.

Situaciją, kodėl A. Valinskas neišėjo pasitikti savo kiaušinio į kaktą tą nelaimingą penktadienį, irgi vertėtų „prakošti“ pro televizinės specifikos rėtį. Tie septyni tūkstančiai susirinkusiųjų yra viso labo 0.2% reitingo pagal televizinį žiūrovų matavimą. Na, kaip eilinė LTV2 kultūrinė laida, rodoma prastu laiku. Palyginkite su kokiais 280-400 tūkstančių A. Valinsko eilinių laidų auditorija. Tokiam maestro tiek akivaizdžiai per mažai.

Please wait...
Share
Kategorijos:  Personalijos, Politika, Visuomenė
Tags: , , , , , ,

Palikite komentarą

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD