NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA: EILINIO ŽIOPLINĖTOJO POPIETĖ

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA: EILINIO ŽIOPLINĖTOJO POPIETĖ

Šiandien lankėmės prieš porą savaičių atsidariusioje Nacionalinėje dailės galerijoje dešiniajame Neries krante. Senas Revoliucijos muziejaus pastatas buvo apleistas, nušiuręs ir nusidėvėjęs, todėl tokio didelio pasikeitimo tikrai nesitikėjome. Esame nustebinti erdvių ir masto. Pasijutome, kaip kokiame Londone, Helsinkyje ar Berlyne.

Bet, aišku, ne pastato lankėmės žiūrėti, o parodų. Kaip tik yra atsidariusi paroda Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba, kuri veiks iki rugpjūčio 23 d. Tai labai reta proga išvysti vienoje krūvoje M.K. Čiurlionio, kurio dausose sklandanti kūryba atrodo, kaip vieniša sala tvirtai ant žemės stovinčios tautinės dailės dunojėliuose ir jo amžininkų, taipogi daugiau ar mažiau nutolusių nuo realistinės tapybos manieros ir tematikos.

Ekspozicija išradingai sudėliota atskiromis erdvėmis pagal dažniausiai M.K. Čiurlionio kūryboje pasitaikiusias temas: Gamtos garsus, Visatos tylą, Miestų gausmą, Muzikos kerus, Garsovaizdžius. Kiekvienoje erdvėje rasi M.K. Čiurlionio ir ta pačia tema tapiusių amžininkų kūrybos.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA: EILINIO ŽIOPLINĖTOJO POPIETĖ

© uagadugu


Tačiau, kaip Lietuvoje dažnai būna, šiuos įdomumus galėjome praeiti ir nepastebėję. Jokių aiškių nuorodų į tokią išdėstymo specifiką nėra. Gali susiorientuoti nebent pagal aukštai kiekvienoje erdvėje užrašytą temos pavadinimą. Mes ir ne tik mes (mačiau daug tokių žioplinėjančių), įrėplioję pasukome į kairę, judėjome pasieniui ir tik peržiūrėję bene du trečdalius čia sukabinėtų amžininkų drobių, iššifravome tą gudrųjį išdėstymą.

Būtų neblogai, jei nereiktų šifruoti, o jau ekspozicijos pradžioje pasitiktų rekomendacinio pobūdžio schema, nuo ko pradėti ir kuo baigti.

Taip pat pasigedome ir faktinės medžiagos apie tuos amžininkus. Čia irgi palikta erdvės pasireikšti šifruotojo talentams. Iš informacijos prie kiekvieno konkretaus paveikslo sunku spręsti, kurio Europos pakraščio dailę menininkas atstovauja. Tarkim, Wenzel August Hablik, kurio drobė atkeliavo iš Itzehoe miestelio. Pavardė tarsi girdėta iš Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių, taigi čekiška, o kur tasai Itzehoe (vėliau pasitikrinome, kad Vokietijoje)? Suprantu, kad XX amžiaus pradžioje Austrijos-Vengrijos imperijoje ne visi dailininkai patys žinojo, kurios tautos atstovai jie yra, bet buvo galima užrašyti bent jau jau gimimo ir mirties vietą – tada gal kažkoks vektorius vargšo lankytojo galvoje nušvistų.

Nustebino apsaugininkas, nė akies virptelėjimu nesureagavęs į uagadugu nemažą portfelį, kur be vargo būtume sugrūdę ir benzininį pjūklą, jei rūpėtų kokio maniako – Čiurlionio paveikslų pjaustytojo šlovė. Kam tada leisti mokesčių mokėtojų pinigus metalo patikrinimo varteliams, nerangiai išsižergusiems salės prieangyje? Juk ne puošmena.

Pagirsime už reprezentatyvų parodos katalogą. Maloniai nustebino kaina – 30 litų. Už analogiško storio, išsamumo ir poligrafinės kokybės leidinį Londono Victoria & Albert muziejuje paklojome 20 svarų. Beveik triskart daugiau.

Patiko ir kavinė. Neprasto briuto 100 ml taurė – 7 litai. Briuto ne kiekviename restorane rasi, o čia kavinėje… Malonu.

Trys turiningai praleistos sekmadienio valandos.

Share
Kategorijos:  Konsumerika
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD