LRT TARYBA: NIEKTAUZŲ ŠOU MARO METU

(Last Updated On: 2010 January 21)

Atvirai šnekant, LRT, lyginant su kitomis televizijomis, mums duoda mažiausiai progų apie save parašyti. Štai kodėl:

LRT TARYBA: NIEKTAUZŲ ŠOU MARO METU

Tai iškarpa iš gruodžio 12 dieną įvykusio priešpaskutinio LRT Tarybos posėdžio.

Panašu, kad visuomeninės televizijos administracija ir Taryba tapo uždaru klubu, kurio nariai aptaria savo ateities klausimus, kaip privačius, visuomenei neplatinamus dalykus.

Todėl mūsų neįtikina su menamu suvalstybinimu susijusi, po paskutinio, netikėtai be galo viešo Tarybos posėdžio išplatinto teksto retorika, kad įstatymo pataisos iš esmės reiškia grįžimą prie valstybinės televizijos ir valstybinio radijo, kurie tampa ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporais.

Pasakysiu tiesiai – jau geriau LRT taptų kvalifikuotos daugumos ruporu, nei ruporu grupelės žmonių, kurie, prisidengdami visuomeniniu televizijos statusu, tvarkosi savo didžiai paslaptingus ir visuomenei neskelbiamus reikalus už uždarų durų.

Beje, nenoriu juodinti visų Tarybos narių – tekstą pasirašė jų dešimtis, o ne visa Taryba (nepasirašė Artūras Račas).

Kaip rodo mūsų aukščiau pateiktas posėdžio protokolas, LRT taryba ir administracija jau tada buvo susirūpinusi savo padėtimi ir perspektyvomis LR Seimui rengiantis pakeisti LRT įstatymą ir vadovybės sudarymo principus. O paskutiniame, jau viešame posėdyje tai išvirto karikatūra – atrastas dramatiškasis herojus. Cituoju Alfą: Anot jo (Tarybos nario Sauliaus Vosyliaus – uagadugu), Seimo nariams idėja keisti Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą kilo iš noro pakeisti nacionalinio transliuotojo generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. „Visas šitas atvejis, viskas inicijuota dėl vieno asmens – generalinio direktoriaus, – aiškino jis. – O man dėl šios tarybos darbo nė karto nebuvo gėda.“

O mums gėda, ponas Vosyliau.

Nesmagu dar ir dėl tokio pasažo Jūsų pasirašytame pareiškime – Kaip žinoma, visuomeninis radijas ir televizija be jokio tiesioginio politikų kišimosi į veiklą sėkmingai dirbo beveik dešimtmetį.

Nėra žinoma. Nežinome tokios sėkmės istorijos. Jau veikiant dabartiniam įstatymui, dar nuo 2000-ųjų pabaigos visos tuometinės valdžios mažumos ir daugumos bandė pakeisti tuometinę Vaidoto Žuko vadovaujamą LRT administraciją, kuri buvo įsiskolinusi visiems aplinkui ne mažiau, nei dabartinė administracija.

Tai pavyko 2001-aisiais, kai bendru valdžios sutarimu, sutvirtintu Tarybos balsavimu, tokiu vadovu pasirinktas ne humanitaras, o ūkininkas Valentinas Milaknis, kurio misija buvo – ištempti televiziją iš skolų. Iš skolų televizija pakilo, bet administracija ir LRT taryba neturėjo nė minutės ramybės ir visą laiką buvo atakuojama tos pačios valdžios ir komercinių televizijų lobistų. Spaudimas buvo toks didelis, kad V. Milaknis atsistatydino, jo neišlaikęs. V. Milaknio valdymo metu išryškėjo kitas dabartinio įstatymo trūkumas – visiškas Tarybos ir administracijos funkcijų nesuderinamumas, o todėl Taryba ir administracija buvo nuolatinio tarpusavio konflikto būsenoje.

Ši būsena dar pagilėjo Kęstučio Petrauskio sąlygine sėkme vadintino valdymo metu, kai televizija dirbdama itin taupiu režimu, sugebėjo niekam neįsiskolinti ir gerinti finansinius rodiklius. Tačiau prieštaravimai tarp Tarybos ir administracijos dar pagilėjo – K. Petrauskis gavo ne vieną darbo įspėjimą, o Tarybos retorika dėl tinklelio komercinio rentabilumo nuolat buvo eksponuojama žiniasklaidoje. Šiuos prieštaravimus aitrino dar ir tuometinio Seimo nepatvirtinamos Tarybos ataskaitos.

Naujas vadovas Audrius Siaurusevičius, kurio išrinkimą lėmė tuometinės Prezidentūros ir Seimo atstovautų Tarybos narių vieningumas, daugiau negu įtinka jį išrinkusiems, tačiau jo ir jo komandos dalykinės savybės nėra gyvybingos krizės metu. O dėl permanentiškai nedarbingos Tarybos ir administracijos jungties bei kontrolės mechanizmo išsigimimo LRT atsidūrė finansinėje duobėje. Tiesa, LRT Tarybos ataskaita Seimo galų gale buvo priimta, tačiau dabartinės naujo įstatymo priėmimo peripetijos rodo, kad ši LRT administracija ir Taryba yra visų valdančiųjų nepasitenkinimo taikiklyje.

Tokiame pačiame, kokiame tą beveik dešimtmetį buvo visos LRT valdžios.

Sėkmės istorija šitokį tarpusavio ir išorės trinčių erškėčiuotą kelią pavadintų nebent užkietėjęs sadomazochistas. Ir LRT taryba…

Akivaizdu, kad pažangusis įstatymas, į kurį mėšlungiškai įsikibusi dabartinė LRT valdžia, yra ydingas ir vienaip ar kitaip keistinas. Jei komercinių televizijų administracijų galvos skausmas yra tik jų konkurentai, tai LRT administracijos paraleliai be paliovos kovoja su Taryba, Seimo komitetais ir natūraliu komercinių televizijų instinktu atimti iš LRT reklamą.

Įdomu, kiek čia vietos lieka kūrybiškumui…

Beje, kadangi vis apeliuojama į Europą, tai Prezidentės vyriausiasis patarėjas Linas Balsys vienoje radijo laidoje yra išdėstęs, kaip tvarkomasi belgų frankofoniškos dalies visuomeninėje televizijoje: Tarybą tiesiog renka frankofonų parlamentas, parlamentarai, politikai. Išrenka trylikos asmenų Tarybą parlamento kadencijos laikotarpiui ir vyriausybė skiria dar du komisarus, kurie ekspertai, kaip specialistai garantuoja, kad būtų nepažeidžiami įstatymai, kad būtų laikomasi karaliaus dekretų ir įstatymų, finansiniai dalykai (…). Pinigai yra skiriami iš frankofonijos kultūrinio biudžeto, jie tam pinigų turi, yra šiek tiek reklamos, bet labai nedaug, bet pats valdymo principas – niekas neprotestuoja, kad ten yra politikų atstovavimas – per politikus einama.

Suprantu, kad toks vaizdelis neatrodo simpatiškas visuotinę laisvę sutapatinantiems su plikabambių šlėktelių mentaliteto individų laisvais pašėliojimais trispalvėje erdvėje už svetimus pinigus. Bet tikrai simpatiškesnis, nei dabartinės LRT.

uagadugu nėra piktas blogas. Bet, mimikrijomis prisitaikę prie kieto Tarybos narių leksikono, turime teisę pavadinti pareiškimo tekstą niekus tauzyjančiu.

Please wait...
Share
Kategorijos:  Kanalai, Rinka
Tags:

8 komentarai:

  1. xerksas | January 22nd, 2010 at 09:03

    Naikinti. Naikinti! Nai-kin-ti!!!

    Paskui – arba kurti iš naujo naujais pagrindais, arba – a.a. Hubos variantas.

    Please wait...
  2. komentaras | January 24th, 2010 at 18:52

    Aliau, skaitau aš tamstos įrašą ir man kažkaip nesusiveda galai. Jei vieši duomenys nemeluoja, tai 2007 metų pabaigoje LRT buvo skolinga tiekėjams beveik 8 mln. litų, nors tų metų pelnas prieš apmokestinimą buvo 5,7 mln. Anokia čia sėkmė 🙂

    Please wait...
  3. alius | January 24th, 2010 at 19:45

    O kur parašyta, kad sėkmė? Taigi ir rašau, kad “sėkmės istorija šitokį tarpusavio ir išorės trinčių erškėčiuotą kelią pavadintų nebent užkietėjęs sadomazochistas”

    Please wait...
  4. Tomas | January 25th, 2010 at 14:04

    ar šis puikus tekstas pasiekė LRT Tarybos narius?

    Please wait...
  5. Alius | January 25th, 2010 at 14:07

    :)) Jos reikia ir paklausti.

    Please wait...
  6. Tomas | January 25th, 2010 at 16:32

    pasiųsk.E-mail juk vieši. Kad kas žinotų kaip jie mane užknisooooo!

    Please wait...
  7. rush | January 29th, 2010 at 11:11

    komentarui:

    Jeigu jau rašote apie skolas tiekėjams metų pabaigoje, tai korektiška būtų parašyti ir apie tiekėjų skolas metų pabaigoje. Ne taip keistai atrodytų 2007 pelnas prieš apmokestinimą, paskutiniai sėkmingi LRT metai prieš kelio susiaurėjimą.

    Please wait...
  8. DZen | January 29th, 2010 at 15:52

    Ar neatsirastų pakankamai turtingo Lietuvio, kuris finansuotų LitvoFonišką televiziją. Juk dar labai neseniai gyvenome Lietuvoje, gal dar yra žurnalistų, kurie prisimena, kas tai yra Lietuva, lietuviška… Nors šiek tiek nostalgijos kirminui nuramint.

    Please wait...

Palikite komentarą

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD