“MIDSOMERIO ŽMOGŽUDYSTĖS”: KAI TOBULIAUSIAS ŽUDIKAS – KARTOJIMAI…
Rašau šį įrašą po to, kai vakar vakare per TV1 bene penktą kartą pasižiūrėjau tą pačią Midsomerio žmogžudysčių seriją. Kanalas suka šį serialą jau ne vienus metus vis kartodamas ir kartodamas. Situacija dar paryškėjo, kai Midsomerio rodymas papildomai multiplikavosi į šeštadienio vakarą. Sudažninus transliavimą serialo serijų fiziškai nepadaugėjo, todėl kartojimai darosi vis pastebimesni.
Atidesni uagadugu skaitytojai žino tinklaraščio pasiją šitam serialui, arba, tiksliau, pilnametražių TV filmų ciklui. Nesame vieniši – laikraščių TV priedų spausdinamuose atskirų kanalų dešimtukuose ties TV1 pavadinimu pirmose vietose visuomet rasi Midsomerį. Iš mėnesio pirmo dešimtuko pirmas aštuonias užima būtent šis serialas. Reitingas pasiekia ir 2.8 procento. Tai – labai daug kanalui, kurio mėnesio auditorijos dalis (viewing share) vos siekia 2 procentus. Tie 2.8 procento yra vos 2-3 kartus mažiau, nei dažnas TV3, LNK ar LTV rodomas filmas.
Midsomeris yra labai geras britiškos populiarios kultūros produktas. Populiarios tiek, kiek populiari yra, tarkim, Agatha Christie. Midsomeris – irgi detektyvas, čia žiūrovas gali pasitikrinti savo dedukcinius sugebėjimus. Tai – malonus kovinio filmo klišėse paskendusio kriminalinio žanro paįvairinimas. Midsomeris – britiškas detektyvas, todėl jo neskubrus tempas leidžia įnikti ne tik į detektyvinę fabulą, bet ir į herojų psichologiją; britiškos visuomenės sanklodos ypatumus; menkai karų, revoliucijų ir kitų istorijos sumaiščių paliestą buitį.
Sakyčiau, kad šie bruožai yra ne antriniai serialo švietalai, o pagrindiniai magnetai – tai, dėl ko Midsomerio žmogžudystės ir žiūrimos ketvirtą ar penktą kartą, vis išlikdamos populiarios. Žiūrovas dėl jų pasiryžęs į patį tolimiausią smegenų vingį nukišti aplinkybę, kad jau yra ne kartą sužinojęs, kas yra tas serijinis grafystės žudikas, besislepiantis po suvaikėjusios senutės ar respektabilaus antikvariato pardavėjo kauke. Pabrėžiu – traukia ne detektyvinė fabula, o ją supanti psichologinių detalių, rafinuotų kameros planų, tobulai parinktų lokacijos objektų prisodrinta aplinka.
Čia atsitinka vienas labai mėgėjiškas papaistymas, bet turime į juos teisę, kaip ir kiekvienas televizijos žiūrovas. Midsomerio kartojimų be pertraukos TV1 bangomis situacijos nesulyginsi, su, tarkim, Komisaro Rekso kartojimais per LTV. Kito gerai pastatyto serialo su šunimi-detektyvu pasaulyje tiesiog nėra. Yra bandžiusių jų daryti kopijas (viena jų – netgi pas mūsų kaimynus latvius), bet jos yra blankios. Todėl LTV tą Komisarą Reksą ir suka bene kiekvieną TV sezoną.
O britai turi ne vieną ir ne du labai gerus detektyvinių TV filmų ciklus ar serialus. Paminėsime čia mėgėjiškai tokius, kaip Spooks, Jonathan Creek, A Touch of Frost, Silent Witness, Between the Lines, Cracker, Taggart, Inspector Morse, Lewis, Waking the Dead, Rosemary & Thyme, Wire in the Blood, Touching Evil, Prime Suspect, Life on Mars o iš senesnių – The Professionals ar Bergerac, kurio žvaigždė – tas pats John Nettles, šiandien spindintis Midsomerio žmogžudysčių žvaigžde. Tik gerokai jaunesnis. Štai toks:
John Nettles as Bergerac © BBC
Visi šitie serialai, kuriuos be vargo savo galvoje susiorganizavau per penkias minutes, sukomplektuotų geras 500 serijų – puikus paįvairinimas Midsomerio žmogžudystėms, kurių, kaip dažnai besuktum, neišgimdysi daugiau, nei 72. O turint omeny, kad gaminama jų daugių daugiausiai šešios per metus, tai pragiedrulių čia nebus.
Susiorganizuoti juos ne galvoje, o tinklelyje daug sunkiau, bet…
Beje, prie progos galima pakalbėti ir apie kitus pageidavimus. Štai ponia Zita Sarakienė minėjo pasirašiusi sutartį su Holivudo megastudija Universal.
Ta proga prisiminėme vieną JAV televizijos detektyvinio žanro ikonų – Columbo. Columbo yra unikalus reiškinys netgi tarp JAV televizinio produkto, prisodrinto ir persodrinto kriminalais ir detektyvais. Visiškai netipiškas, į valkatą panašus detektyvas (akt. Peter Falk), neįprastais, tik jam vienam suprantamais metodais išnarstantis painiausiais žmogžudystes Los Andželo high society terpėje.
Columbo nuo 1968 iki 2003 metų sukurti 69 pilnametražiai filmai. Be galo populiarus pasaulyje. Nerodytas, berods, tik Lietuvoje. Sakysite, pasenęs. Užtat kaip! Midsomerio žiūrovai jį rytų, kaip baltą mišrainę per Kalėdas…
O Kojak… Kita TV legenda, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Telly Savalas. 125 serijos, gamintos nuo 1973 iki 1978 metų.
Supraskite uagadugu teisingai – aš ne prieš Midsomerį kiekvieną savaitgalį ir kartojamą po tris kartus kasmet, bet tie 2.8 procento kur kas labiau jo pasiilgtų, jei padarytumėt kokių metų pertraukėlę, ją užimdami kitais filmais…
Suprantu, kad pasiilgti – gal ir nėra komerciškai stiprus argumentas.
Bet tada gal būtų ir 4.8…
Susiję rašiniai:
MIDSOMERIO ŽMOGŽUDYSTĖS: REALYBĖ PASIVIJO FIKCIJĄ
Uagadugu, kas nutiko, jog namų šeiminės stiliumi įnikote į Midsomerio pinkles? Negi Burkine Fase nerodo legendinės Santos Barbaros? 🙂
Giliai filosofinių filmų,serialų ar laidų nežiūrime, nes mūsų intelektas taip toli neneša. Bet netgi tokie būdami atrastume bene vienintelį Midsomerio ir Santa Barbaros panašumą – abu jie serialai.
Liūdna, kad tik tą vieną Midsomerį Pirmas kanalas ir geba parodyt. Beje, iš tų tikrai stiprių angliškų serialų dar paminėčiau Dalziel and Pascoe. Tik skirtingai nuo intelektualų Barnabio ir Morso, Dalziel’o charakteris ciniškas kaip reta.
Tobulas pavadinimas — nei pridėsi, nei atimsi.
Nors sakoma, šuns balsas į dangų neina, viliuosi, kad šiame įraše išdėstytos mintys pasieks sprendimus priimančiųjų akis, ausis ir smegenų vingius.
Na ką, penktadieniais matysime Wallanderį. Kažkas išgirdo
Panašu.