SKAIČIAI: 15 CM. ILGIO JUROČKOS REITINGAS PRIEŠ CHARIZMĄ IŠ ARTI IR TVARKINGUOSIUS PADAINAVIMUS

Jurijus Smoriginas © TV3

Savaitgalių pagrindine intriga išlieka šokiai, todėl nuo jų ir pradėsiu. LNK kreivės šikart atrodė kiek geriau (duomenys iš TNS) – buvo intervalų, kai kanalas netgi pirmaudavo, bet taip dažniausiai atsitikdavo tada, kai TV3 rodydavo reklamą. Tačiau, lyginant su situacija prieš savaitę – pagerėjimas matosi.

Kviečiu šokti,  praradusi traumuotus švietalus – Rimą Valeikį ir Rūtą Mikelkevičiūtę, iš kailio neriasi bandydama gerinti savo pokalbių segmentą. Ta proga laidoje atsirado Jurijaus Smorigino Dviračio šou antrininkas, kurio vaidmenį atlieka Ramūnas Rudokas. TV3 laidos pokalbių intrigos ašis – provokuojantys Vytauto Šapranausko ir Jurijaus Smorigino dialogai, už kurių cinizmo, kartais peraugančio į atvirą chamizmą, neįžvelgsi vaidybos. Gal tik kiek didesnį, laidos įtampos diktuojamą, bet ir už jos ribų gamtoje egzistuojantį koncentratą. Tai – ne visiems priimtina, bet gyva ir natūralu.

Tuo tarpu LNK laidoje tokios aktyvios, dirglios ašies nėra ir jos stoka bandoma kompensuoti aktorių komikų pasirodymais, kurių dalis yra improvizacija. Pastarojoje laidoje netgi ir suvaidintas Juročkos personažas įnešė daug gyvumo. R. Rudokui, net ir labai to norint, manau, nepavyktų būti tokiu šančiškai tiesmuku, kaip J. Smoriginas, bet netgi ir daug subtilesnis už savo pirmtaką Juročkos personažas sugebėjo išprovokuoti gyvas jau visiškai į saldėsį panirusio Vytenio Pauliukaičio reakcijas. Juročkai pavyko pagyvinti ir sau gražios Ingos Valinskienės bei sau elegantiško Rolando Vilkončiaus paprastai nuobodžią dermę. Tačiau kai kurie aktorystės fenomenai glumina – tarkim, atvirai dūrą stumiančio Sauliaus Sipario suvaidinti tuščiažodžiaujantys entuziazmai laidą ne pagyvina, bet, atvirkščiai – sodina.

Beje, kaip TV3 laidoje su triumfo gaidelėmis pranešė Jurgita Jurkutė, Ramūnas Rudokas nuo kitos laidos pereina į priešininkų stovyklą ir bus Šok su manimi dalyvis.

Tuo tarpu dirglioji Šok su manimi ašis ir šį kartą niekur nepabėgo nuo abipusiai giliašikniškų argumentų su abipusiais pirstelėjimais. Tiesa, J. Smoriginas nebuvo sentimentalus savo atžvilgiu ir pasivadino senu pavianu. Iškart po to TV3 jaunųjų žiūrovių favorito  Martyno Malakausko papukus ekspertiškai įvertino, kaip po dešimties metų nukrisiančius ir palinkėjo šiam nebūti jaunuoju pavianu, nors kitais šokėjais buvo taip sužavėtas, kad trusikai nusmuko. J. Smoriginas nebuvo sentimentalus ir užsienio kalbų atžvilgiu – priešistorinis, samanomis apaugęs V. Šapranausko anekdotas (Bond, James Bond – off, f..ck off) jam sukėlė susierzinimą, todėl anglų kalbą išvadino šunų kalba. Tačiau kažkodėl po poros minučių šunimi ir prabilo – bet labai prastai – šitoj vietoj baleto primarijui reiktų pasitempti ar bent jau viešai to nedemonstruoti.

J. Smoriginas buvo sentimentalus savo vaidybos Moteryse meluojančiose geriau atžvilgiu ir šio serialo populiarumą tiesiogiai sieja su savo žavia persona. V. Šapranauskas šio sentimentalumą ir įtaką MMG populiarėjimui  įvertino labai konkrečiai: 15 cm. ilgio Juročkos reitingais.

Palyginsiu humoro kokybę. Ramūnas Rudokas Juročkos lūpomis LNK laidoje taip įvertino Ievos Šimukauskienės tikrą ar tariamą romantišką bendravimą su Mariumi Jampolskiu: Ooo, Jūs iš arti matėte jo charizmą?! Jaučiate metaforą? V. Šapranausko humoravime jutote?

O trečiokams ir ketvirtokams tų poteksčių ir nereikia. Tarp jų visi Šok su manimi posakiai iškart tampa sparnuoti. Juose daug uždrausto vaisiaus – nenorminio šnekėjimo, kurį tėvai vargu ar toleruoja namie. O laidą, štai – kartu žiūri ir linksmai, šeimyniškai krizena. Irgi fenomenas… Lietuviškas toks.

Penktadieniais jokių permainų. Čia LNK Lietuvos dainai be konkurencijos laimint prieš Muzikos čempionų taurę, tautinis Šeškinės kanalas visgi įsigudrina net 5 procentais pralaimėti visos dienos auditoriją. Tai jau irgi tapo taisykle. LTV penktadieninę gyvastį palaiko tik Duokim garo žvalieji patrepsėjimai.

Šeštadienį visuomeninį kanalą kiek į priekį timpteli irgi tradiciniai dainavimai Sveikinimų koncerte. Visa kita buvo žiūrima prastai – gal lietuviška kino klasika Akmuo ant akmens su Regimantu Adomaičiu ir Eugenija Pleškyte iki Panoramos kiek išsiskyrė su 3 reitingo procentais… Bet, gerai, kad yra tokia alternatyva šokių pasiutligei. Tačiau nuo savo įprastinio vidurkio 11-12 proc. auditorijos dalies atsilikta maždaug dviem penktadaliais – 7.5 proc.

Sekmadienį vėl laimėjo LNK, nors, kaip ir TV3 penktadienį, servetėlės pralaimėjo geriausiu laiku. Jos Dvi minutės šlovės šauna į viršų tik tada, kai pasibaigia Lietuvos talentai, o po to peradresuoja auditoriją LNK filmui. Tiesa, prieš talentų laidą Indrės Makaraitytės Savaitės komentarų kreivė jau ne pirmą kartą atrodo geriau, nei Nemiros Pumprickaitės Savaitės įvykių TOP 5.

Sekmadienis yra vienintelė diena, kur LNK stipriau dirba įdienojus ir į pavakarę.

LTV Triumfo arkos žiūrėjimas kol kas nerodo atsigavimo ženklų. Tai – laida elitui, kurios reitingas aiškiai parodo, kiek tų viršūnėlių teturime – 2-3 procentus populiacijos. Viskas ten gražu, sterilu ir iščiustyta – tik stebiuosi, kaip vedėjai liežuvio nenusilaužia laidos pabaigoj bandydami susakyti dalyvės ar dalyvio tris skaičius vienoj eilėj – bendrą dalyvio numerį, numerį konkrečioj laidoj ir vietą, kurią dalyvis užėmė. Po antro skaičiaus normalaus žiūrovo smegeninė sekmadienį 23.10 val. jau ir atsijungia. Triumfo arkos užmojis verčia ją lyginti su LNK ir TV3 šokių projektais. Simptomiška, kad, jei šias tris laidas išdėliotume vulgarybių skalėje, tai aukščiausiai joje užsikabarotų Šok su manimi, žemiau reiktų padėti Kviečiu šokti, o jau visai pažemėj, ties nulio riba rastume vietą Triumfo arkai.

Tai beveik tiksliai atitinka jų žiūrėjimo skaičius.

Išvadas darykitės patys…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 7.8/10 (4 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: +1 (from 5 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

BE ŽIOVULIO: „SIDABRINĖ GERVĖ 2009“

Sidabrinė gervė © LTV

Sidabrinė gervė šiems metams perskrido iš LNK į LTV. Žingsnis natūralus, nes pati apdovanojimo materija kiek per rimta komerciniam kanalui. Juolab, kad ir jos simpatikų labai nedaug. Net kai lietuvišką filmą pamato 100 tūkstančių žiūrovų, televiziniais išmatavimais tai tik trys reitingo procentai arba keturiskart mažiau, nei viena Nekviestos meilės serija.

Kad ir kaip to nenorėtume pripažinti, nežanrinis kinas yra tik labai nedidelio kiekio individų susidomėjimo objektas, o kadangi tokį kuria Lietuvos kino meistrai ir pameistriai, populiarumo nelauk.  Galima tai pavadinti siaura kultūros niša gurmanams.

Lietuvos televizijai tokia niša natūrali ir ji garbingai ją užpildė. Aišku, man kiek gaila kapelinės muzikos mėgėjų (kad ir kaip stengtųsi LTV užmaskuoti šitą nuodėmę, pravardžiuodama Gerą ūpą etnokultūros švente, nuo prigimties nepabėgsi – kapelijos yra kapelijos), turėjusių užleisti savo įprastą vakarą apdovanojimams kino, kurio jie nematė. Nesitikiu, kad jie buvo tokie smalsūs ir žiūrėjo ceremoniją. Nors apdovanojimų patronas Rolandas Skaisgirys į nominacijas ir prikaišiojo savo serialų.

O gaila, nes buvo įdomu ir nenuobodu netgi Nekviestos meilės žiūrovui. Patys apdovanojimai buvo emocingi, apdovanotieji buvo nesuvaidintai nustebę, kartais išspausdavo ašarėlę. Jų kalbos savo ruožtu galėjo sudrėkinti akis žiūrovui.

Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas © LTV

Pauzes tarp iškilmingų intarpų be reklamos ir programos anonsų nemelancholiškai užpildė vakaro vedėjai Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas, kurių daugumas tekstų buvo vykę, o humoras turėjo intelektualinę potekstę, kurios mūsuose reta bei muzikiniai numeriai. Būtent taip juos reiktų pavadinti, nes vadinant tik dainomis sumenkinsi jų turinį. Tai buvo profesionaliai paruoštos mizanscenos su daina ir judesiu (renginio režisierius – Mykolas Vildžiūnas).

© LTV

uagadugu gviešėsi parašyti labai platų straipsnį apie Sidabrines gerves 2009, smulkiai aptariant kiekvieną nominacijų kategoriją. Bet laiku atsitokėjome, nes priklausome tai statistinei daugumai, kuri didžiosios dalies filmų nematė. Kad nepagalvotumėte, jog esame tokie nekultūringi, pasiteisinsime, kad žiūrime tik senus ir labai senus filmus. Esame tos nuomonės, kad kinas pasibaigė su Jacques’o Tati mirtimi 1982 metais.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo daug didelių žmonių – ūgiu, kaip LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius; autoritetu – kaip LR prezidentas Valdas Adamkus; nepasiekiamumu, kaip Ingeborga Dapkūnaitė ar tikra šlove, kaip Eugenija Pleškytė.

Juozas Budraitis, Eugenija Pleškytė, Valdas Adamkus © LTV

Dar daugybės žmonių nepaminėjau, bet jų buvo tikrai apstu. Malonu, kad valdžios nelepinami kultūros žmonės turėjo progą apsivilkti šventinius vakarinius drabužius, apsiauti aukštakulnius batelius ir sudalyvauti prašmatniai paruoštame jų pagerbimo renginyje.

Kaip nuostabu, kad yra ką nominuoti. Taip sunkiai gyvenantis lietuviškas kinas niekaip nesutinka su seniai jam išrašyta  mirties diagnoze.

Pabaigai spalvingas Algimanto Puipos pasisakymas iš Sidabrinės gervės 2009:

Aš labai mėgstu kurti filmus. Ir labai mėgstu žiūrėti savo kolegų filmus. Ypač tada, kai jie mane pakviečia. Aš įdėmiai žiūriu filmus, aš seku mizanscenas, aš su baltu pavydu stebiu viską, ką atlieka mano kolega ir kai filmas baigiasi, aš ploju. Aš labai ilgai ploju ir kai žiūrovai išeina, užgęsta šviesa, aš vis dar ploju. Kodėl aš ploju? Todėl, kad eilinį kartą įsitikinu, jog aš nesu blogiausias Lietuvos režisierius…

VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0 (from 0 votes)
Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD