FIODORAS: VĖL NE APIE TAI

Prieš porą dienų klausiausi Lietuvos radijo laidos, kurioje savo mintis dėstė užsienyje sėkmingai verslininkaujantys lietuviai.

Pokalbiui pasukus link darbo našumo, vienas jų pateikė prancūzišką pavyzdį. Lygindamas prancūzų IT specialistus su amerikiečiais, pirmuosius pavadino atsipūtusiais. Ir pagrindė, kodėl. Todėl, kad darbdavys, norėdamas už blogą darbą tokį atsipūtėlį atleisti taip, kaip amerikietis, t.y. you are fired, mokės, priklausomai nuo šio išdirbto darbo stažo, apie dviejų šimtų tūkstančių eurų baudą.

Kaip ir buvo galima tikėtis, iškart į studiją paskambino ponia Aldona, kuriai nepatiko šis pavyzdys. Ji nenorinti vergų ir vergvaldžių santykių. Ponios Aldonos balsas man pasirodė labai panašus į balsą moteriškės, bene kasdien Žinių ir Lietuvos radijo bangomis girdimos profsąjungų užsakomosiose laidose.

Profsąjungos yra turtingos. Biurai prestižinėse Vilniaus rajonuose – Centre, Žvėryne, puotos už 26 tūkstančius, laidos radijo stotyse. Bet čia ne apie tai,- tiesą sakant, su ponia Aldona solidarizuotųsi daugumas tautiečių.

Vergai ir vergvaldžiai yra viena dažniausiai naudojamų hiperbolių tokiuose ginčuose. Bet ir lengvai pažeidžiamų. Vergai negalėjo pasukti pas kitą vergvaldį ar, juo labiau, patys tapti vergvaldžiais. Dabartinis vergas tai gali padaryti be jokių problemų. Jis gali rinktis kitą darbą, o jeigu nesinori kažkam lenkti galvą, pats gali tapti darbdaviu, įkūręs įmonę.

Bet čia vėl ne apie tai. Nes vergas įmonės niekuomet nesukurs. Įmonės sukūrimas susijęs su asmenine iniciatyva ir rizika. Dažnas uabo savininkas įstatymo reikalaujamą dešimtį tūkstančių įneša paėmęs vartojamąją paskolą, o pirmiems sandoriams reikalingus pinigus atranda bankui užstatęs butą. Individuali įmonė apskritai sodoma ir gomora – mokesčiai tie patys, kaip ir uabo, tik atsakai visu savo turtu.

Kadangi daugumas mūsų bus linkęs ne rizikuoti, o tarnauti kitam, galima manyti, jog vienokia ar kitokia vergo psichologijos dalis mumyse snaudžia. Taigi, profsąjungos teisios – vergų yra. Tiesa, vergo argumentą jos naudoja ne tuščiam fakto konstatavimui. Joms reikia ne vergo, o vergvaldžio. T.y. daikto, kuriuo galima gąsdinti vergus. O išgąsdinus, nesunku surinkti minią mėtančių akmenis.

Kai renkančių nėra.

Bet čia vėl ne apie tai.

Skaitydamas komentarus vienam uagadugu rašiniui, gilinausi į komentatorių argumentus. Mane ypač domino oponuojantys paprastiems, nerafinuotiems blogų, o ir apskritai interneto puslapių nevartantiems amatininkams Petrui, Zenonui ar Fiodorui. Primenu, kad šie paprasti žmogeliai, atėjus krizei ir mokesčių reformoms, nuėjo į ekonomikos šešėlį ir nesiruošia iš ten grįžti.

Pabandysiu apginti internete netūnančius auksinių rankų meistrus. Reforma buvo adresuojama ne jiems. Jų Lietuvoje per mažai, kad kažkas jiems kažką adresuotų. Jie tiesiog papuolė po ekonomikos tiksliųjų laikrodininkų a la Kuodis kirviu. Kadangi mokesčių išimtys iškreipia rinką, jas reikėjo likviduoti.

Kartu likviduoti ir plono sluoksnelio mažąjį tarpsluoksnį, nereikšmingą mokesčių surinkimui.

Mokesčių inspekcija sumedžios dažytoją Fiodorą? Jam visi – giminės.

Kažkada jis įsteigė firmelę ne todėl, kad yra labai sąmoningas pilietis. Normalus žmogus nemąsto lozungais. Fiodoras pamatė, kad po mokesčių sumokėjimo bus už ką išlaikyti šeimą, įdarbinti sūnėną, draugus ir dėl šventos ramybės įsteigė. Legalizavosi, nes apsimokėjo.

Dabar, sakysite, jis turi dirbti tam, kad firmelė išliktų? Dėl prestižinio pavadinimo Fiodoro euroremontas? Dėl Andriaus Kubiliaus solidarumo? Dėl pensijos uošvei, kuri ir taip gyvena geriau, nei jis pats – drūtas, darbingas vyras?

Solidarumas neatsiejamas nuo bendro tarimosi. Ar su Fiodoru kas nors tarėsi gruodžio naktimis Seime?

Nesitarė, nes Lietuvoje krizė. Fiodoro šeimos finansuose irgi krizė, todėl jis nemato reikalo su Lietuva dėl jos tartis. Ir eina į šešėlį gelbėtis. Kaip Jums atrodo, ką jis atsakytų Algimantui į šio Ką darys Fėdia, kai ateis pensijinis amžius? Šešėlinių pinigų nesukaups visam likusiam gyvenimui, o pensiją bus vargana. Protingi apie tai susimąsto.

Kadangi Andriui Kubiliui rūpi ne būsimieji pensininkai, o dabartiniai, pensija, kai ateis pensijinis amžius, vis tiek bus vargana. Todėl protingas Fiodoras laiku ir susimąstė apie šešėlį.

Nuoširdžiai prajuokino vieno komentatoriaus atodūsis: Ech, sunku būti biudžetininku… Čia tur būt todėl, kad verslas biudžetininkams nebus pajėgus mokėti pinigų už sunkią egzistenciją.

Mokesčių reformos architektai akivaizdžiai pamiršo, jog yra užaugę šalyje, kur verslininkas, pagal tarybmečio suformuotą masinę psichologiją, yra vagis ar aferistas. Tapsmas vagimi normaliam žmogui negali būti siekiamybė. Todėl ir verslas nėra siekiamybė. Akstinas būti darbščiam, iniciatyviam, uždirbti pinigus sau ir šalia esančiam nėra siekiamybė. A priori.

Lietuvą ištrauks darbštūs ir iniciatyvūs verslo žmonės? Juokaujate.

Dabartinėmis sąlygomis paprasčiau eiti į šešėlį ar darbo biržą.

Įdomu, kas joje darysis rudenį, kai bankrutuos jau ne įmonėlės, skrebenančios savo menką gyvenimėlį su šimtais tūkstančių, o banginiai, vartantys šimtus milijonų?

Komentatorius, pasivadinės Karakumų asilėliu kitai spalvingą Urbokidos vardą pasirinkusiai komentatorei vožė tiesiai į tarpuragį: o tu nepagalvoji, kad valstybei nelabai esi reikalinga, jei nenori mokėti mokesčių?

Kaip pirštu į akį. O juk tikrai. Ko gero, valstybei esi reikalingas tik todėl, kad moki mokesčius. O po to dar stebimasi, kad trispalvės ant kiekvieno namo neplevėsuoja per valstybines šventes.

Gal čia apie tai?

Share
Kategorijos:  Visuomenė
Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

NE PYRAGAI ŽVAIGŽDUTĖMS

NE PYRAGAI ŽVAIGŽDUTĖMS

© uagadugu

Jei sąžiningai – abejoju, ar kitą sezoną išliks bent viena laida, kuriose dirbu. Dabar toks nestabilus laikotarpis, taigi negaliu pykti net dėl to, kad vėluoja atlyginimai – juk taip atsitinka ne dėl blogos kieno nors valios! Pasikeitę įstatymai, gerokai apkarpyti honorarai irgi gniuždo.

Aistė Paškevičiūtė, viena TV žvaigždučių, kurių atvaizdas reguliariai puošia populiarių žurnalų viršelius (žurnalas Žmonės 2009 m. Nr. 22).

Na, va… Delikačia forma, bet yla lenda iš maišo. Kaip ir makroekonominiame pjūvyje, taip ir mikro. Jei visoje rinkoje po A. Šemetos peiliu gula visų pirma smulkiausios įmonėlės, taip ir šou biznyje mūšio lauke krenta prodiuseriai. Ne, apie bankrotus nesigirdi – kai kurie yra diversifikavę savo veiklas, prilipę prie reklamos, viešųjų ryšių, bet tai irgi ne išsigelbėjimas – ten irgi krizė; nemaža dalis jų yra susikaupusi vieną kitą papildomą riebaliuką juodai dienai. Bet jie senka. Paprastai šie riebaliukai buvo naudojami nuo rugpjūčio iki spalio – kaip žinia, televizijos vasarą sumažina savo biudžetus iki 10-20 proc. skaičiuojant nuo įprastinių, sezoninių, todėl prodiuseriai, vasarą įpuolę į letargo būseną, iškart po jos būna visiškai be išteklių, o reikia gaminti naujas laidas – čia savo ruožtu reikia investuoti, laukiant televizijų pervedimų. Kurie linkę vėluoti.

Televizijoms sunku. Radijo ir televizijos komisijos teigimu komercinės pajamos pirmą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju 2008-aisiais, susitraukė 29.8 proc. Tai oficialus skaičius. Neoficialiai iš televizijų buhalterijų praslystančiais duomenimis pajamų sumažėjo daugiau – 35-37 proc.

Gelbėdamos savo verslą televizijos mažina sąnaudas. Jos nėra pajėgios sumažinti mokėjimų natūralioms ir nenatūralioms monopolijoms – atsiskaitymų už elektrą ar dažnius, bet tinklelio išlaidų sumažinimas – jų galioms. Šiuo svertu kanalai naudojasi energingiausiai – drastiškai kertama per autorinių laidų biudžetus. Pusantro, du, tris kartus. Žingsniai žiaurūs, bet neužmušantys – ankstesniais metais tarp prodiuserių būta gudručių, vos ne hipnotiškai paveikusių TV vadus pakelti autorinio produkto kainą aukščiau, nei jis vertas.

Ir čia atsiranda problemų paškevičiūtėms. Nes prodiuseriai irgi nori išlikti gyvi, sulaukti kito sezono. Šiame fone įsipareigojimai pagal autorinę sutartį įdarbintiems laidų vedėjams, redaktoriams atrodo antraeiliai. Todėl mokėjimai jiems atidedami iki geresnių laikų. Jei nesi labai garsus ir įtakingas, tie laikai į tavo kiemą gali eiti labai ilgai.

Juk yla iš maišo gali išlįsti nebent tokia delikačia forma. Pradėjęs lieti savo sielvartą konkrečiau, kitą sezoną negausi vesti laidos ar rašyti tekstų. Negana to – kiti prodiuseriai, iš šono matydami tavo aikštingą charakterį, irgi nesiūlys tau paslaugų.

Ne aukselis ir naujieji mokesčiai. Naivu galvoti, kad autorinių darbuotojų įkinkymo į mokesčių papildomą naštą neš televizijos. Todėl prodiuseriai elgiasi paprastai – jeigu tu, tarkim, į rankas gaudavai 1000 litų už laidą iki mokesčių pakeitimo, dabar gausi 1000 litų minus nauji mokesčiai.

A. Paškevičiūtė nėra daugiausiai pajamų uždirbantis lietuviškos tuštybės mugės personažas. Nemaža dalis daugiau uždirbančių susiduria su savo žioplumo padariniais. Neseniai vienoje TV laidoje pop scenos veikėjai Tarasovai sielvartavo, jog mokesčių inspekcija surijo visas jų santaupas. Iš tiesų, mokesčių inspekcija staiga atsiminė, kad nuo autorinio honoraro, viršijusio 100 tūkstančių litų, honoraro gavėjas turi mokėti PVM. Daugybei garsių Lietuvoje žmonių buvo išsiuntinėti raštai, nuo kurių girdėjau, kai kas galvoja pjautis venas. Kai tau nuo kokių 2004-ųjų paskaičiuoja šimtą tūkstančių mokėtinų mokesčių, gali apie daug ką pagalvoti.

Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl valstybė teisi. Jos logika šalta, kaip peilis – šitiek laiko maudėtės šampano upėse, dabar mokėkite. Tik vieno nesuprantu – kodėl tiek metų reikėjo laukti? Gal kad delspinigių daugiau prikapsėtų?

Kad ir kaip knietėtų apie tuos estradinius pavartoti tikrųjų kultūrininkų tariamą epitetą s griazi v kniazi, bet šitoje vietoje mokesčių inspekcija man atrodo panaši į primityvią pasipinigautoją, o ne solidžią kontorą, kuri turėtų atlikti prevencines funkcijas, neleidžiančias žiopliams pažeidinėti įstatymų.

O Aistės Paškevičiūtės man nuoširdžiai gaila. Gražiai ji ten viską į vatą vynioja, bet jeigu jau Skylės sienoje vedėja butelio nuomotis neišgali, reiškia ne pyragai toms žvaigždutėms.

Share
Kategorijos:  Kanalai, Laidos, Personalijos, Rinka
Žymos: , , , , , , , , , , , ,

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD