VYTAUTAS ŠERĖNAS. EPITAFIJA JAM

Ech, ta širdis…

Meluočiau, jei rašyčiau, kad buvome su Vytu artimi bičiuliai. Susitikdavome su trijule – Vytu, Gintaru ir Hariu dalykiniais klausimais, dažnai pokalbiai nebuvo iš pačių maloniausių, nes derybos dėl sutarčių ir įvairių jų vykdymo aspektų apskritai nėra smagus nuotykis. Praradau draugų dirbdamas tą darbą. O bendradarbiavome kartu gana ilgai – beprecedente talentų gausa suriaumojusioje pirmojoje LNK devyniasdešimtųjų viduryje; esmines permainas visai “Dviračio” kūrybinei koncepcijai atnešusioje BTV pastarojo tūkstantmečio pabaigoje; it prabangus šveicariškas laikrodis tiksliai, stabiliai ir solidžiai skaičius štampuojančioje antrojoje LNK jau šį dešimtmetį.

Kai Haris ateidavo į kabinetą vienas ir mums dėl ko nors nesutarus apeliuodavo į kietą Vyto poziciją kuriuo nors klausimu, pradžioje galvojau, kad tai yra tik eilinė variacija gero ir blogo policininko tema. Viešame diskurse be apeliacijų dominavo Haris. Jiems esant trise, o išėjus Gintarui jau dviese, Vytas daugiausiai tylėjo, tarsteldamas tik vieną kitą žodį. Tačiau vėliau pradėjau jausti, kad tas tylėjimas kartais daug esmingesnis, nei žodžiai. Prasmingame žvilgsnyje rasi daugiau esmės nei lengvai ištartoje frazėje. Lyderį pasversi ne tik jo saviraiška, bet ir kitų žmonių nuomone. Vytui nereikėjo daug šnekėti, kad jį laikytų kertiniu akmeniu.

Visi mes išeisime. Tačiau šis išėjimas gerokai per ankstyvas. Vytas buvo pasiekęs patį optimaliausią amžių – kai energijos baterijos dar pilnai pakrautos, o jeigu ir senka, esi pakankamai išmintingas, kad pabalnotum jaunesnius žirgus, kurie tave nuveš, kur reikia. Kai esi padaręs visas klaidas, todėl turi didžiulį pranašumą prieš tuos, kurie jas tik padarys. Pats žydėjimas… Gyventi, kurti, džiaugtis.

Bet ta širdis…

Paskutinį kartą irgi tik susižvalgėme. Prie šlagbaumo į LNK. Jis vairavo automobilį, prie šlagbaumo stabtelėjo, o aš praeidinėjau. Jau buvo aišku, kad tai – paskutinis “Dviračio šou” sezonas LNK kanalų bangomis. Susišypsojome vienas į kitą žvelgdami. Be sarkazmo, pykčio, nuoširdžiai, kaip seni geri draugai.

Taip ir liks jis man atmintyje besišypsantis, kiek pasukęs galvą nuo vairo į kairę.

Please wait...
Share
Kategorijos:  Personalijos, TV istorija
Tags: , , , , ,

Palikite komentarą

Featuring Recent Posts WordPress Widget development by YD