IMPERATORIŠKI GRUZDAI
Įvertinkit šitą kulinarinį natiurmortą. Ilgai plušau prie kompozicijos. Paprastutis patiekalas. Tautiški rūkyti lašinukai, bemielė ir becukrė nesmulkintų grūdų ruginė duona, degtinė tikrame tarpukary gamintame lietuviškame stikliuke (Lietuvoje prieš karą veikė penki stiklo fabrikai!), tikri rauginti agurkai iš bačkos, tikri krienai (nes šaukštu neatsargiai pakabinęs ilgai ašarosi), svogūnai ir gruzdai. Va:
Šakutė netyčia įsikomponavo… Ji stalinistinė, iš nerūdyjančio metalo, su žvaigžde. Nes gruzdai rusiški. Tiesa sakant, dėl tų gruzdų ir atsitiko visa šita fiesta. Gruzdai atvežti iš Rusijos gilumos. Ten jų prigimtinis kartumas nėra nuverdamas, kaip Lietuvoje – grybai tris paras mirkomi šaltame vandenyje, šį keičiant kas kelios valandos, žali švelniai sūdomi su krapais ir česnaku. Rusijoje taip paruoštas gruzdas tituluojamas carišku arba imperatorišku ir statomas trečioje vietoje po trumų (kitaip triufeliai) ir rudmėsių. Šiaip jau Lietuvoje ūmėdiniai grybai nuvertinti. Nepelnytai… Pats skaniausias grybas, kurį esu valgęs, yra būtent rudmėsė. Šią švariai nuplovęs gali tiesiai sodinti į keptuvę su sviestu ir turėsi tokį malonumą, kurio pavydėtų bet kuris gurmanas nuo Paryžiaus ar Bilbao.
Sūdyto gruzdo skonį laikyčiau kažkuo panašiu į sraigės. Nekvepia tuo grybų kvapu, kurį laikytume labiausiai būdingu šiam miško augalui. Skonis – kiek aitrokas, kandant kartais pasijunti esąs pirmykštis žmogus, bevalgantis žalią grybą (beje, nuotraukoje jo spalva pilka, bet natūroje sūdytas gruzdas – žalsvas), o tarp dantų girdi malonų krumst. Su degtine – tikra palaima. Nepadauginkit…
Net seilė nutįso bežiūrint :/
Gal Uagadugu pakomentuotų tv rinkos persiskirstymą po BTV pardavimo?
Šią vasarą surizikavau paragauti žalių ūmėdžių. Paprasčiausiai apvalai, nulupi kepurėlę ir kramsnoji. Vienos tikrai skanios (tokios trapios ir švelnios), kitos – aitrios ir buvo išspjautos.