Įrašo „LIUTAURAS ULEVIČIUS: VIENO PER RADIJĄ NUGIRSTO GINČO PARAŠTĖSE“ komentarai

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D. APIE VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TRIUKUS | uagadugu

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D. APIE VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TRIUKUS | uagadugu — Sun, 17 Oct 2010 12:31:54 +0000

[…] todėl bent vieno jų negaliu netalpinti atskiru įrašu. Juolab, kad jis tiesiogiai susijęs su šiuo straipsniu, bei liečia žiniasklaidą bendriau, o tai tema, kurią uagadugu […]

kestutis d

kestutis d — Sat, 16 Oct 2010 00:56:30 +0000

Sakiau, kad Liutauro abejonės, kaip čia suinterpretuota, visuomenės sugebėjimu sveikai mąstyti gali būti pagrįstos plačiąja prasme, bet reikalas man atrodo gerokai sudėtingesnis. Esmė ta, kad visa visuomenė nėra jau tokia kvaila, kaip gali atrodyti po mano ar Liutauro pasisakymų. Aš nesutinku su tuo teiginiu, kad visuomenė ‘degraduoja’, ‘ritasi žemyn’ – atvirkščiai, faktai rodo, kad visuomenė iš kartos į kartą tik protingėja (vadinamasis Flynn’o efektas). Stebimi elgesio pokyčiai net žemesnėse socioekonominėse klasėse – šie žmonės taip pat išmoksta naudotis kompiuteriu ir patys moko savo vaikus skaityti, taigi, visuomenė tobulėja ir nėra tokia jau kvaila. Todėl jokiu būdu nesiimčiau apriboti balsavimo teisės kokiu nors pagrindu – manau, kad visuomenė vis tik gali nuspręsti, ko jai reikia ir sugebėjimų ji tam turi. Problema, kodėl mūsų visuomenė nedaro ‘politiškai protingų’ žingsnių ir yra paveiki tokiems viešųjų ryšių triukams, apie kuriuios kalba Liutauras, yra kitame. Esmė tame, kad tokie viešųjų ryšių triukai ar žiniasklaidos formuojami įvaizdžiai veikia didžiąją dalį žmonių, neišskiriant ir elito – pvz., man teko kalbėtis su protingais ir išsilavinusiais žmonėmis, kurie, kalbėdami apie politiką, dažnai naudoja žiniasklaidos paskleistus štampus ir stereotipus, tokius, kaip pvz., “Kubilius yra arogantiškas, nesikalba” (nors, kaip Račo bloge, berods mdxacuk yra pastebėjęs, kad tiek Kubilius, tiek Šimonytė teikia labai daug paaiškinimų to, ką jie daro, problema, kad jų tiesiog negirdi). O priežastis, kaip man regis, yra tokia, kad mes dažniausiai tegalime būti ekspertais tik vienoje kurioje (ar keliose) srityje, bet negalime būti ekspertais visose srityse – tad likusiuose gyvenimo aspektuose, apie kuriuos neturime gilių žinių, mes jų pasisemiame iš ‘greitų’ šaltinių – pažįstamų, interneto ir, kas svarbiausia, žiniasklaidos. Todėl žiniasklaida ir turi gana didelį poveikį žmonėms, kuriems politika nėra pagrindinė domėjimosi sritis ir kur jie neturi jokios tiesioginės patirties. Todėl tokie propagandiniai triukai ir suveikia, ir ne tik tiems, kurie turi menkesnį išsilavinimą, bet ir tiems, kurių išsilavinimas yra didesnis.
Ir čia nesutikčiau su Liutauru, kad tokiu atveju politikams tik lieka mulkinti rinkėjus viešųjų ryšių triukais – manau, kad tokia padėtis susidaro ne vien tik dėlto, kad visuomenė ‘lengvai paryja’ tokį pateikimą, bet ir dėl to, kad žiniasklaida neatlieka savo pagrindinės funkcijos – informuoti. Nes jei žiniasklaida tai darytų, tai rinkėjai atsirinktų jiems reikalingas idėjas net jei ir būtų veikiami viešųjų ryšių triukų. Pavyzdys būtų Dombrovskio laimėjimas Latvijoje – kur laimėjo žmogus, kuris darė tą patį, o ir net žiauriau, ką pas mus darė Kubilius. Kalbėjausi su latviais – jie net dorai nesuprato mano klausimo, bet patvirtino, kad masinės žiniasklaidos isterijos prieš Dombrovskį, tokios kokia buvo pas mus – ‘naktinės reformos’, ‘buhalterinis mąstymas’, ‘arogancija ir nešnekėjimas’ – pas latvius tokios žiniasklaidos reakcijos nebuvo, latviams daugmaž aišku, kad diržus veržtis vis tik reikėjo, ir tokia žiniasklaidos reakcija leido Dombrovskiui laimėti rinkimus. Tuo tarpu mūsų žiniasklaida vos ne vienu balsu kartodavo tuos pačius epitetus. (Smagiausias pavyzdys yra laikraštyje, kuris kraštutinai smerkęs Kubiliaus veiksmus visus metus, kalbėdamas apie Dombrovskį, kuris iš esmės darė tą patį, ką Kubilius, pažymi, kad Dombrovskis darė viską gerai, bet ‘priešingai nei arogantiškasis Kubilius, kantriai aiškino visuomenei, kam visa tai reikalinga’ (citata nėra tiksli). ). Žinoma, Liutauras galėtų pasakyti, kad Kubiliaus viešieji ryšiai blogai veikia, kaip jie blogai suveikė ir bažnyčios hierarchų, atsisakiųsių priimti Brazausko kūną į Katedrą, atveju. Tačiau man kažkodėl neatrodo visai taip – tiek bažnyčios hierarchai, tiek Kubilius kaip ir teisinasi, kad jie siunčia žiniasklaidai pranešimus, bėda, kad žiniasklaida dažniausiai juos interpretuoja savaip ir pateikia būtent savo interpretacijos šviesoje. Tai kalti jų viešieji ryšiai ar žiniasklaida? Man kažkodėl norisi interpretuoti, kad žiniasklaida šiuo atveju neatlieka rimtesnės analizės – žinoma, toks mano požiūris yra labai subjektyvus, ir remiasi tik vieno bičiulio, dirbusio viešųjų ryšių specialistu pasakymu, jog jis tegalįs apgailestauti, kad kol kas Lietuvoje viešieji ryšiai yra ne tradiciniai vakarietiškoms visuomenėms viešųjų ryšių veiksmai, kiek geri kontaktai su žiniasklaida (o gal net ir jos pirkimas – kaip norėtųsi pratęsti jo mintį). Bet, aš nesu specialistas ir to tikrai nežinau – gal galėtų Liutauras geriau tai prakomentuoti?
Todėl į klausimą – ar visuomenė yra pakankamai kvaila ir todėl ir nusipelno būti mulkinama viešųjų ryšių triukais, aš nedrįsčiau atsakyti teigiamai. Manau, kad visuomenė yra kokia yra, ir ji gali nuspręsti kaip jai geriau, problema yra tik tame, kad kažkas dažnai nori manipuliuoti jos nuomone (pats geriausias pavyzdys – sovietinė propaganda, kurios poveikis jaučiamas iki šiol, nors tai visai atskira tema). Manipuliacijos yra sėkmingos tol, kol nėra alternatyvių informacijos šaltinių, per kuriuos visuomenė ‘greituoju būdu’ galėtų formuotis savo nuomonę (beje, sėkmingas lietuviškosios žiniasklaidos poveikio apėjimo pavyzdys – Paksas, kuris užuot viešinęsis per jam priešišką spaudą tiesiogiai susitikinėdavo su rinkėjais ir tokiu būdu pelnė jų prielankumą – nors Liutauras ir tai galėtų traktuoti, kaip pigų viešųjų ryšių triuką, kame aš su juo sutikčiau, bet šis pavyzdys yra geras tuo, kad rinkėjams galima pateikti informaciją įvairiais kanalais ir jie tada jau patys atsirenka, kuri informacija jiems priimtinesnė). Kaip bebūtų – esu už informacijos įvairovę ir manau, kad visuomenė gali atsirinkti, nors kartais ir pasvyruoja ties žiniasklaidos netolygumais ir viešųjų ryšių triukais – kaip ten bebūtų, Obamai neužtenka vien tik maudytis, tenka ir debatuose dalyvauti.

No votes yet.

kestutis d

kestutis d — Sat, 16 Oct 2010 00:01:45 +0000

Neketinau atsakinėti į Mandagaus skaitytojo komentarą, nes man tai neatrodė labai svarbu (be to ir tos savaitės darbine prasme buvo gana įtemptos), o taip pat ir atsakymas į šį komentarą, mano nuomone, būtų buvęs pernelyg siauras ir įdomus tik labai siauram ratui žmonių. Bet, uagadugu paragintas, pabandysiu atsakyti į kaltinimus ‘rudamarškiniu eugenikos ir Maltuso mišiniu’. Prie ko čia Maltusas – aš nelabai suprantu, nes nekalbėjau apie tai, kad būtina kontroliuoti visuomenės gausėjimą. Galima tik spėti, kad Maltusas prikišamas čia tik dėl to, kad kai kurie XIX a. eugenikos šalininkai žavėjosi Maltus’u, tuo tarpu kai kairieji jį kritikavo (nors, likimo ironija, kad didžiausi maltusianizmo įgyvendintojai yra būtent kraštutiniai kairieji – kinų komunistai, savo valdžios galia apriboję gimstamumą savo visuomenėje 🙂 ). Dėl kaltinimų eugenika man daug aiškiau, nors lygiai taip pat nesakiau, kad mes turime kaip nors ‘gryninti’ elitą ir pritaikyti eugenikos principus. Problema čia tame, kad būtent rudmarškinių ideologija, jų valdymas ir po to susiklosčiusi politinė situacija privertė vakarietiškąją visuomenę, o ypač universitetus ypač įtariai žiūrėti į bet kokias eugenikos idėjas bei į jas paremiančias prielaidas. Nors, ironija, kad iki antrojo pasaulinio karo eugenika buvo nebuvo laikoma ‘nedoru’ mokslu, ir ja domėjosi tiek XIX a., tiek XX a. šviesuoliai, ir net Lietuvos prieškario šviesuomenė manė, kad eugenika leistų pagerinti visuomenės kokybinę sudėtį ir jokio nusikaltimo tame neįžvelgė. Tačiau po nacių valdymo ir antrojo pasaulinio karo baigties susiklostė tokia politinė situacija, kad viskas, kas bent iš tolo primena nacistines idėjas – tame tarpe ir eugenika – pradėjo visuomenei, o ypač universitetams, sukelti alergiją. Nors, būtent tos pačios situacijos poveikiu, kai kurios keistos kitos to laikmečio idėjos (tik jau pareinančios iš politinių sąjungininkų stovyklos), tokios alerginės reakcijos nesukėlė – kaip, pavyzdžiui, idėja išnaikinti visus verslininkus ir ūkininkus – skamba atpažįstamai? o jei performuluosime į ‘naujakalbę’ – ‘sunaikinti buržuaziją ir buožes kaip klasę’? Bet deja, visuotinio vakarietiško pasmerkimo susilaukė tik nacizmas, ir tuo pačiu į tą ratą pateko ir eugenika. Tuo pačiu į labai įtartinų idėjų sąrašą papuolė ir ta, kad intelektiniai skirtumai tarp žmonių yra paveldimi – nuo to laiko gero tono tradicija universitetuose liepia tokius duomenis interpretuoti kaip tik nori, bet tik ne taip, ir tik labai maža dalis universitetuose dirbančių mokslininkų išdrįsta garsiai skelbti tiesioginę tokių faktų interpretaciją, už ką paprastai tie mokslininkai yra puolami – mes galime pripažinti tą faktą, kad žmonės dėl genetinių priežasčių gali būti mėlynakiai arba rudaakiai, žemi arba aukšti, tačiau jokių būdu neleisime net minties, kad intelektiniai gabumai gali būti paveldimi – ir visa tai tik dėl to, kad nacistai kažkada išnaudojo panašias idėjas. (Nors vėlgi – komunistų idėja, kad ‘klasinis priklausomumas’ kažkokiu slėpiningu būdu persiduoda nuo tėvų vaikams – liko kaip ir nepastebėtas, nors komunistai atidžiai sekė, kad jų darbuotojų ‘rodoslovnaja’ nebūtų sugadinta klasinių priemaišų). Todėl suprantamas ir Mandagaus skaitytojo noras, išgirdus apie tai, kad intelektiniai gabumai dažniausiai paveldimi ir egzistuoja, kažkoks elitas, tuoj pat susieti tokias mintis su eugenika ir nacizmu – asociatyviniu būdu (ir net labai tolima asociacija – Maltusu). (Beje, kaltinimas nacizmu šiuo atveju yra asociatyvinis, nes nekalbėjau apie tai, kad kokiu nors pagrindu reikėtų kai kurias tautas naikinti, o kai kurias aukštinti, nors asociacijų su nacizmu gali kelti tie faktai, apie kuriuos net nebuvau užsiminęs – ty, kad tautos, dėl savo genetinio paveldo, irgi gali skirtis savo gabumais [dabar tikrai jau būsiu apkaltintas nacizmu] – tačiau priešingai nacistų teiginiams būtent žydai turi aukštesnį intelektą nei daugelis kitų tautų, lygiai taip pat kaip ir tokios azijos tautos kaip kinai ir japonai [dažnai tokie teiginiai irgi interpretuojami pernelyg vienprasmiškai – aš nesakau, kad kiekvienas kinas, japonas ar žydas yra būtinai protingesnis už visus likusius kitų tautybių žmones, tiesiog jų bendras vidurkis yra šiek tiek aukštesnis ir tiek], bet tai tik sukels dar daugiau ginčų).
Taigi, tie patys universitetai daug nuveikė ieškodami faktams tokių politiškai korektiškų interpretacijų, kurios nepažeistų nusistovėjusios politinės tradicijos. Likimo ironija – tie patys universitetai priklauso elitui, kuriam buvo lemta skleisti tokias vakarietiškos demokratijos idėjas, kurioms likusioji visuomenės dalis dažniausiai priešindavosi – visuotinio balsavimo teisė, moterų balsavimo teisė, tautinių-etninių ir rasinių mažumų integracija, draudimas rūkyti kavinėse – visos šios idėjos pirmiausia gimsta elito galvose ir tik jau po to įdiegiama visuomenėje per tam tikrą laiką (ką fiksuoja sociologai ir vadina ‘elito’ teorija). Tai, bendrąja prasme, pateisintų ir Liutauro abejones visuomenės sugebėjimu sveikai mąstyti, nors apie tai turi būti atskira šneka

No votes yet.

Anarchistas

Anarchistas — Thu, 14 Oct 2010 21:51:12 +0000

Na, jeigu atsakyme į mano klausimą sarkazmą jau sugebu pajausti(vis šiokia tokia pažanga), tai antrame komentare kažkaip nelabai. Dėl to ir suabėjojau. Dar kartą atsiprašau už durną klausimą.

No votes yet.

Neformatas

Neformatas — Thu, 14 Oct 2010 20:09:57 +0000

:))))))

No votes yet.

uagadugu

uagadugu — Thu, 14 Oct 2010 19:21:08 +0000

Na jau… Tiek žmonių juk neapgaudinėčiau. Turiu porą bananų plantacijų. Eksportuoju į Lietuvą ir parduodu “Norfos” tinklui. Žr. lipduką “uagadugu.lt”. Biznis nedidelis, nes “Norfa” moka nedaug. Bet verčiuosi kažkaip.

No votes yet.

Anarchistas

Anarchistas — Thu, 14 Oct 2010 17:46:11 +0000

Atsiprašau už durną klausimą, bet čia iš tikrųjų ponas uagadugu gyvena Afrikoje, ar čia tik tokia tema tinklaraščiui?

No votes yet.

uagadugu

uagadugu — Thu, 14 Oct 2010 13:34:04 +0000

Kad brangu iš tos Afrikos…

No votes yet.

Liutauras

Liutauras — Thu, 14 Oct 2010 13:17:49 +0000

ačiū už dėmesį 🙂 reikėjo paskambint į studiją – nes dabar teko vienam užsiimti Eugenijaus nuomonės gerbėjų loginių klaidų gliaudymu 🙂

No votes yet.

nida

nida — Thu, 14 Oct 2010 10:13:41 +0000

nieko, nieko, maloniai prašome. Kartais net malonu viena kita klaidelė, šiaip, kaip koks pipiras patiekale.

No votes yet.