kestutis d

kestutis d — Sat, 30 Oct 2010 15:44:45 +0000

Gerbėjos įkvepia
😀

No votes yet.

anonimė

anonimė — Wed, 27 Oct 2010 20:25:14 +0000

Kęstuti d, man rodos, aš jus įsimylėjau – jūs toks protingas!
🙂

No votes yet.

Tomekas

Tomekas — Tue, 26 Oct 2010 11:04:29 +0000

Aš taip supratau iš ankstesnio tavo posto. Gal suklydau, visko būna.

No votes yet.

spyris

spyris — Tue, 26 Oct 2010 09:51:38 +0000

Tomekai, o ar buvo kalbama, kad be “žiūrėti” daugiau nėra ko rinktis?

No votes yet.

Tomekas

Tomekas — Mon, 25 Oct 2010 12:32:39 +0000

Protingesni žmonės renkasi “ką žiūrėt”? O be “žiūrėt” daugiau nėra ko rinktis?

No votes yet.

spyris

spyris — Sat, 23 Oct 2010 11:51:46 +0000

Liudai, tokie žmonės, kuri “tos dėžės išvis nežiūri” yra nei kiek ne protingesni už tuos, kurie tą dėžę įsijungę žiūri nuolat. Protingesni žmonės renkasi. Įvertina pasiūlą, jos poreikį, aplinkybes ir tada nusprendžia ar būtų įdomu, naudinga, verta žiūrėti.

No votes yet.

Liudas

Liudas — Sat, 23 Oct 2010 09:20:36 +0000

protingesni zmones tos dezes isvis neziuri

No votes yet.

Simonas

Simonas — Tue, 05 Oct 2010 14:12:07 +0000

taip, visiškai sutinku su tamstos nuomone. problema ne televizijoje, o visuomenėje. tą patį sakau: http://sineik.tumblr.com/post/1249096783/daily-stuff-11-mamontovas-televizija-ir-visuomene

No votes yet.

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D IR ELITARIZMO ILGESYS | uagadugu

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D IR ELITARIZMO ILGESYS | uagadugu — Sun, 03 Oct 2010 15:31:35 +0000

[…] Čia viskas dėl šio rašinio. […]

kestutis d

kestutis d — Sat, 02 Oct 2010 12:20:38 +0000

uagadugu, sakeisi neesas socialiniu mokslu atstovas, todel keli mazi pataisymai. poste yra keli teisingi pastebejimai, bet abu su mamontovu darote kai kurias esmines klaidas (beje, kaip ir dauguma Lietuvos intelektualesniu zmoniu, suklaidintu XIX a. – XX a. egalitaristiniu ideologiju). uagadugu teisingai pastebi, kad didesnioji visuomenes dalis yra ne tokia apsisvietusi, kaip tas mazasis segmentelis, kuri geriausia ir butu vadinti elitu. problema tame, kad uagadugu nors tai pastebi (ne visai taip kaip mamontovas, nors anas irgi gal pastebi, tik ka kita norejo issakyti), bet mano, kad ta padetis nera normali ir ji gali buti kaip nors pataisyta (bent as jau taip isskaiciau tame poste). cia ir pasireiskia musu uzkrestumas egalitaristine ideologija – mes manome, kad issilavinimas, intelektualine ‘sviesa’ is principo gali buti pasiekiama kiekvienam, ir jei taip nera – vadinasi kazkas del to kaltas, reikia kazka del to daryti (eg, maumus valyti). bet civilizuotos visuomenes iki XIX a. (o socializmo neliestos salys – net ir dabar) laikesi kiek kitokio poziurio – elitaristinio – pvz., issilavinimas nera prieinamas kiekvienam, egzistuoja tam tikri visuomenes sluoksniai, kuriu vieniems – geriau fizini darba dirbti, kitiems – protini, ir tie visuomenes sluoksniai gana skirtingi – taigi, yra elitas ir yra plebejai, ir, beje, pastaruju yra daugiau, elito – maziau, taciau elito pareiga – vesti visa visuomene i prieki (cia tokia supaprastinta elitarizmo versija). ideja nera kvaila ir nepagrista – ji gyvavo labai ilga laika. ji gali buti pagrista tuo, kad is tikruju zmoniu intelektiniai gebejimai nera vienodi kiekviename zmoguje, bet pasiskirste pagal normaliojo pasiskirstymo desni – labai protingu yra ne tiek jau daug, bet ir gerokai maziau protingu nera tiek jau daug (mazdaug po 15 proc. abiejuose galuose) , o daugiausia yra vidutinioku – kazkur apie 60 proc. (panasus atvejis su ugiu – aukstu ir mazu – po truputi, o vidutiniu – daugiausia). yra daug pagrindo manyti, kad intelektas didesne dalimi paveldimas ir vargu bau ar yra islavinamas (kaip to nenoretu pripazinti ‘egalitaristai’), taciau nuo jo didzia dalimi priklauso kaip seksis mokytis mokykloje, aukstuosiuose moksluose bei koks bus uzdarbis (cia nera priklausomybes 1:1, bet sarysis didelis gana) ir socio-ekonomine klase. todel tai, kas susije su intelektiniais gabumais, zmogaus socio-ekonominiu statusu – ir visa kas susije su jais (atitinkamu TV laidu pomegis, knygu skaitymo iprociai etc,) nera taip jau lengvai keiciama, o labiausiai tiketina, kad ta ‘vulgarioji dichotomija’ visada isliks – elitui visada bus sunkiau suprantami plebeju pomegiai, kaip plebejams – visiska misle elito uzsiemimai.
nesakau, kad egalitarizmas neatnese naudos – gerejant visuomeniu padeciai egalitarizmas is tiesu pasieke nemazu laimejimu gerinant visuomene – taip didziuma zmoniu ismoko skaityti ir igijo elementaru pradini (del vidurinio – stipriai gincyciaus) issilavinima, ir tai yra labai naudinga ir svarbu. kelti plebejiskosios dalies issilavinimo lygi – is tikruju imanoma.
taciau problema yra tai, kad mes per ilgai gyvenom socialistineje salyje, kuri ne tik isugde daugybe netikusiu iprociu bet ir apribojo musu mastyma ta siaura egalitirastine ideologija – mes manome, kad visuomene imanoma kazkokiu budu staigiai apsviesti, ir ji taps staiga issilavinusi ir megs tokio lygio dalykus kaip uagadugu blogas ar mamontovo pomegiai. is to ir atsiranda tokie skubus sprendimai, turintys ‘staigiai pataisyti padeti’ – ty, issiusti visus i emigracija, valyti maumus, suteikti visiems aukstaji moksla, prijungti prie mamontovo telemetra ir pan. – mes nesuprantame, kad tai nera taip paprasta ir rimtesni socialiniai pokyciai trunka gana ilgai – maziausiai vienos kartos, o kartais net ir keliu kartu amzius.
beje, pasiulymas visiems plebejams emigruoti – turi savyje racionalumo gruda. gera aplinka per daugeli metu zmogu, net ir plebeju, pripratina galvoti tikrai kitaip – vakarieciai per kelis simtus metu issiugde tam tikra visuomenini supratima ir ziuri i pasauli kitaip nei socializmo pagrauztos salys. pvz., elementarus pavyzdys – jiems verslas ir verslininkas yra vertybe, nes privati nuosavybe – jau savaime yra geris, o jei dar verslininkas kuria darbo vietas – tai visuomenei nuo to tik geriau. tuo tarpu mums, pagrauztiems socializmo – verslas beveik salyginio reflekso lygmenyje reiskia kazkokia nedorybe, suktuma, automatines asociacijos – ‘spekuliantai’, ‘vagys’, ‘sukciai’, ‘nenori doro atlyginimo zmogui’ moketi ir tt. (cia jau i atskira paskaita reiketu plestis apie musu ir ju poziuri i mokescius, valstybe, ekonominio gyvenimo ciklus ir t.t. – bet patys zinot). taigi, musu plebejams kelias desimtis metu pagyventi butent tokioje aplinkoje butu visai sveika – tai is tikruju padetu (nors pomegius vargu ar labai pakeistu), gal siek tiek sveikesnio poziurio igytu (nors velgi – tik daznai tai vyksta tik labai elementariame lygmenyje – pasisakymai tokio tipo – ten viskas gerai, ten didelius atlyginimus moka – o cia viskas blogai, cia mazus atlyginimus moka – ir jokio apmastymo, kodel toks skirtumas).
ir dar – nenoriu pasakyti, kad ka reiketu daryti su tuo – nereikia ieskoti. is tiesu, tiek uagadugu, tiek mamontovo svarstymai ta linkme – sveikintini, kaip bandymai kazka keisti i geresniaja puse. man paciam atrodo, kad turetu keistis ir ziniasklaida, nes ir ji suvaidina tam tikra vaidmenyje ideologijos bei vertybiu skleidime bei poziurio itvirtinime. tik norejau pasakyti, kad turetume geriau suprasti, kaip viskas yra tam, kad nebutu is musu puses perdetai emocionaliu neigiamu reakciju – tiesiog taip yra ir tiek. (bet lengva pasakyti, sunku padaryti – mane pati pernelyg erzina bulvarine zurnalistika ir zurnalistu nesugebejimas suprasti savo atsakomybes 🙂 )
tai tiek (vel prisnekejau daug 🙂 )

Rating: 1.7/5. From 5 votes.

Įrašo „ANDRIUS MAMONTOVAS IR KALKULIATORIUS. KALTAS NE JIS, O VIDURAMŽIAI MUMYSE“ komentarai

kestutis d

anonimė

Tomekas

spyris

Tomekas

spyris

Liudas

Simonas

KOMENTATORIAUS RUBRIKA: KĘSTUTIS D IR ELITARIZMO ILGESYS | uagadugu

kestutis d